Pastaruoju metu itin aktualus klausimas - investavimas į pensijų fondus. Ekspertai teigia, kad tikslius skaičius pamatysime prabėgus dvejų metų laikotarpiui, žmonės domisi, konsultuojasi su specialistais, o pirmoji norinčiųjų pasitraukti banga, kuri užplūdo pirmosiomis sausio dienomis, pašnekovų pastebėjimu, jau atslūgo.
Pirmoji norinčiųjų pasitraukti banga atslūgo
„Pirma banga yra tokių, kurie buvo labai stipriai apsisprendę ar jau seniai susistabdę kaupimą, kurie tikrai žinojo, kad nori pasitraukti ir pasiimti pinigus.
Taip, turtas pensijų fonduose grįš kelerius metus atgal, bet dažniau turbūt pasitrauks tie, kuriems nelabai sekėsi kaupti, kuriems netoli pensija arba kurie jau seniai aktyviai nebekaupia.
Turbūt matysime, kad turto kiekis pensijų fonduose sumažės, bet, mano spėjimu, šiek tiek mažiau negu bus pasitraukusiųjų. O tiems, kurie lieka, manau, esminių pokyčių nebus“, - sakė V. Šimkus.
E. Džiugytė teigė, kad ją labai nustebino, jog pirmoji norinčiųjų pasitraukti banga labai greit nuslūgo: „Buvo ta pirmoji trijų dienų banga ir paskui nuslūgo.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Dabar investuotojų, kurie ketina trauktis, skaičius nukritęs 4-5 kartus. Žmonės nori pasižiūrėti, kas toliau bus.
Manau, kad tokia masinė finansų sektoriaus ir pensijų valdytojų komunikacija, siekis edukuoti, parodyti, kas ir kodėl vyksta, tikrai duoda rezultatą.
Aš labai skatinu ir toliau tai daryti, nes kuo daugiau sklaidos turime, tuo didesnis susidomėjimas.
Iš tikrųjų smagu matyti, kad žmonės pirmai bangai praėjus kreipia dėmesį į argumentus ir ne vienas kaupiantysis grįžta, norėdamas pakeisti savo nuomonę ir pasilikti II pakopoje.“
V. Cibas sakė, kad lieka pritarti pašnekovams, jog pirmieji pasitraukiantys iš II pensijų kaupimo pakopos bus tie, kurie jau iš anksto buvo apsisprendę ir jokie argumentai ar konsultacijos jų nuomonės nepakeis: „Bet pirma banga praeis, baigsis pirmasis ketvirtis, bus išmokėti pinigai tiems, kurie pasitraukė, ir tiksliai žinosime, koks tas nekantraujančiųjų skaičius buvo ir kiek jų pasitraukė.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Vėliau, manau, tokių bangų nebematysime. Ir skubėti neverta, nes yra dvejų metų langas, per kurį galima apsispręsti.“
„Šiaip daug žmonių turbūt pirmą kartą po ilgo laiko pasižiūrėjo ir tai, kiek jie yra sukaupę ir kaip visa tai veikia, ir gal net tik dabar sužinojo, kur kaupia.
Tai šis dvejų metų laikotarpis yra puiki proga pastebėti, kaip viskas atrodo, kaupiasi, svyruoja ir per tą laikotarpį įsivertinti, tenkina ar netenkina tie rezultatai ir tas produktas“, - pridūrė V. Šimkus.
Atvejai, pateisinantys pinigų išleidimą
Dalis pinigus atsiėmusių žmonių ketina juos išleisti. Ar yra atvejų, scenarijų, kai pinigų išleidimas yra pateisinamas?
„Scenarijų gal ir yra, nes kiekvienas esame žmogus ir turime skirtingą patirtį, skirtingą situaciją.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Mano pasiūlymas būtų prieš priimant sprendimą pasitraukti pagalvoti apie pinigų srautus ir pajamas, kai jūs išeisite į pensiją.
Labai daug svarstymų čia nereikia, galima pasižiūrėti, kaip dabar gyvena dabartiniai pensininkai ir pasikalbėję su jais pamatysime, kad tie senjorai, kurie turi papildomų pajamų, ne tik iš „Sodros“, jie gyvena geriau.
O tų, kurie turi tik „Sodros“ pensiją, gyvenimas yra sunkesnis, nes tos pensijos yra pakankamai mažos.
Tad, jeigu atsakote sau į klausimą, kad išėję į pensiją turėsite papildomų pajamų šaltinių, o dabar, pavyzdžiui, yra kažkokia kritinė finansinė situacija, kai būtinai reikia pinigų, tai, matyt, būtų ta opcija pasinaudoti šita galimybe išsiimti pinigus iš II pakopos ir viską pradėti nuo balto lapo.
Bet dar kartą pakartosiu, kad tai turėtų būti išskirtinės situacijos, kai iš tikrųjų yra kritinė padėtis, kalbant apie finansus, pavyzdžiui, smarkiai spaudžia skolos ir jūs tiesiog grimstate, neturite jokių šansų iš jų išlipti“, - nuomone dalijosi V. Cibas.
E. Džiugytė sakė, kad jai kritinė situacija yra greitieji kreditai: „Labai svarbu įsivertinti savo ateitį, savo senatvę, kad amžėjimo procesas būtų orus.
Bet aš labai suprantu ir žmones, kurie turi didelius įsipareigojimus.
Kalbant apie greituosius kreditus, pabūsiu nepopuliari ir pasakysiu, kad, kiek man teko gilintis, juos visada verta grąžinti ir jų neturėti.
Mano kolegos mane dažnai oponuoja, sakydami, kad žmogus grąžins vieną greitąjį kreditą, po pusės metų bus kitas.
Todėl priimant šį sprendimą labai norėčiau ir paskatinti, kad pasinaudoję šia galimybe, pasinaudotumėte ir kita - kreiptis į finansų konsultantus patarėjus, kad paskui tokie incidentai nebepasikartotų, nebegrįžtumėte į tokias situacijas.
Reikia turėti finansinį, investavimo, kaupimo planą, o, jeigu tokio plano neturėsite ir toliau darysite tą patį, tai geriau pasverkite, ar nepalikti tų pinigų pensijai, nes jie jums bus auksiniai tuo metu, jums jų labai reikės.“
Likti ar pasitraukti, jei jums - 50-imt
Paklausti, ką patartų žmogui, kuriam - 50 metų: pasilikti II pensijų kaupimo pakopoje ir kaupti toliau ar išsiimti pinigus, V. Šimkus teigė, kad toks informacijos kiekis nėra pakankamas, norint atsakyti į tokį klausimą: „Man, klausant kolegų pasisakymų, kyla mintis, kodėl finansų patarimai yra taip stipriai reguliuojami ir kodėl juos taip atsakingai reikia dalinti, nes yra milijonas priežasčių, kai pasiimti pinigus yra logiškas ir teisingas sprendimas, jeigu žmogus savo gyvenime turi vietų, kur jam ta individuali grąža bus didesnė.
Tai gali būti brangių skolų kamšymas, gal žmogus kuria savo verslą ir pats užsidirbs savo pensiją kitais būdais ir t. t.
Aritmetika rodo, kad žmogui apsimoka, bet tai yra labai individualu.
Yra dveji metai atsisėsti, peržiūrėti savo finansus, savo įsipareigojimus ir pagalvoti, kaip jam šiaip sekasi taupyti, ar tuos 3 proc., kuriuos deda kiekvieną mėnesį, jis dės ir toliau, siekiant savo ilgalaikių finansinių tikslų.
Nes čia yra du aspektai: vienas - ką mes jau sukaupėme, kitas - jeigu žmogus pasitraukia, jam atsilaisvina tie 3 proc. pajamų.
Ar jis toliau taupys, nes matome statistiką, kad žmonėms, jei ne automatiškai, dažnai nesiseka laikytis disciplinos ir siekti ilgalaikių finansinių tikslų.
Jeigu nėra aštraus poreikio, tas automatizmas yra labai svarbus.
Todėl reikėtų pagalvoti apie automatinius pavedimus, kažkur investuoti, kad nejučia tas ilgalaikių finansinių tikslų siekimas vis tiek vyktų.“
E. Džiugytė pridūrė, kad dažnai tenka girdėti iš žmonių, jog neliko pinigų investuoti.
Ji pasidalijo patarimu, ką daryti, kad situacija būtų kitokia: „Mano patarimas - jūs pirmiausia investuokite, o tada jau išlaidas planuokite pagal tai, kas atliko, o ne priešingai.
Mano patarimas - jūs pirmiausia investuokite, o tada jau išlaidas planuokite pagal tai, kas atliko, o ne priešingai.
O į klausimą, ką daryti 50-mečiui, kaip minėjo kolega, tai yra labai individualu, tik norėčiau paraginti ne virti savyje, o kreiptis į konsultantus, pasitarti, išgirsti atsakymus ir duoti sau laiko.
Ir visada visko klauskite, nes nėra kvailų klausimų, o čia yra jūsų pinigai, tad jums ir turi labiausiai rūpėti.“
V. Cibas žmonėms, kuriems 50 metų ir daugiau, ir kurie svarsto - pasilikti II pensijų kaupimo pakopoje ar išeiti, siūlė pasinaudoti „Sodros“ skaičiuokle: „Suskaičiuoti galima pakankamai tiksliai, nes pensija yra jau arčiau, palyginti su jaunesniais asmenimis.
Manau, tikrai geras įrankis tiesiog pasibandyti ir pasimodeliuoti, kaip atrodys pensija, kokią dalį sudarys II pakopos pensiją. Ir tada apsispręsti.“
Nemano, kad patys investuos sėkmingiau
V. Cibas, kalbėdamas apie tuos žmones, kurie iki šiol neinvestavo, bet teigia, kad, atsiėmę pinigus iš II pensijų pakopos, ims tai daryti, siūlo jiems gerai apie tai pagalvoti: „Tie žmonės, kurie iki šiol neinvestavo ir galvoja, kad išsiėmę pinigus iš II pakopos juos investuos ir jiems seksis geriau negu pensijų fondui, tai labai abejočiau.
Siūlyčiau daug kartų apie tai pagalvoti, nes investavimas nėra labai paprastas dalykas, tam reikia žinių ir laiko.
Statistika, deja, nelabai gailestinga individualiam investuotojui - vidutinis individualus investuotojas vidutiniškai sugeba uždirbti 2-3 proc. metinę grąžą per ilgą laikotarpį.
O pensijų fondai nuo starto pradžios, nuo 2003-2004 m., vidutiniškai uždirbo 6 proc. grąžą, nuo 2019 m., kai buvo įvesti gyvenimo ciklo fondai, pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 7-8 proc. per metus.
Tai tą rodiklį yra pakankamai sunku pasiekti.“
Tie žmonės, kurie iki šiol neinvestavo ir galvoja, kad išsiėmę pinigus iš II pakopos juos investuos ir jiems seksis geriau negu pensijų fondui, tai labai abejočiau.
E. Džiugytė, atsakydama, kur verta investuoti iš II pensijų pakopos atsiimtus pinigus, ar verta pasidėti indėlį, teigė, kad pritaria V. Šimkui, jog geriausia investicija yra verslo kūrimas, taip pat atkreipė dėmesį į sąvokas „taupymas“ ir „investavimas“: „Kai mes kalbame apie taupymą, jis turi savo ribas, kiek mes ten galime uždirbti, ir esame labai priklausomi nuo palūkanų normų.
Kai mes kalbame apie investavimą, ypač tą sistemingą, mes turime labai aiškų ėjimą į viršų, nes ekonomika iš savęs yra „pasmerkta“ kilti į viršų ilgoj perspektyvoj.
Taigi indėlis yra labai priklausomas nuo palūkanų normų.
Vienas dalykas - jis yra trumpalaikis, tai yra labai trumpalaikė perspektyva, retai pamatysime finansų instituciją, kuri leistų pasidėti indėlį 5, 10 ar 15 metų.
tags: #pensijos #investiciniu #fondu #palyginimas