Pagėgių vaikų globos namų pastatas, esantis adresu Vilniaus g. 46, Pagėgiai, Lietuva, turi turtingą istoriją, apimančią įvairius laikotarpius ir funkcijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime pastato architektūrą, jo raidą ir reikšmę Pagėgių kraštui.
Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija
Gimnazijos Laikotarpis (1932-1939)
1932 m. lapkričio 13 d. Pagėgiuose iškilmingai atidarytas progimnazijos pastatas, pastatytas pagal dailininko Adomo Brako ir architekto Kazimiero Maksvyčio projektą. Tuo metu tai buvo viena moderniausių švietimo įstaigų Lietuvoje.
1934 m. Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikė gimnazijos statusą ir rašytojo Kristijono Donelaičio vardą. Šiame pastate Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija veikė iki 1939 m.
Gimnazijoje mokėsi apie 500 mokinių. Dirbo 22 pedagogai. Gimnazijoje dirbo žymios asmenybės: dailės mokytojas Viktoras Vizgirdas, tikybos - liuteronų kunigas dr. Gustavas Vagneris, muzikos mokytojas Antanas Ilčiukas, kuris taipogi vadovavo Pagėgių kraštą garsinusiam gimnazijos mokinių chorui. Čia vykdavo lietuvių susirinkimai ir šventės, buvo organizuojami įvairūs minėjimai.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų pastato analizė Viešvilėje ir Pagėgiuose
Gimnazijos veikla nutrūko 1939 m., Vokietijai pareiškus teises į Klaipėdos kraštą. Šioje gimnazijoje tarpukariu mokėsi lietuvių poetas Henrikas Nagys, aktorė Irena Aldona Nasvytytė, poetas Algimantas Mackus, Lietuvos ir Lenkijos poetas, prozininkas, choro dainininkas Leonas Švedas, dvasininkas Fricas Skėrys.
Gimnazija buvo reikšmingas Pagėgių krašto kultūros židinys: čia mokėsi apie 500 mokinių, dirbo 22 pedagogai, veikė biblioteka, kuri savo fonduose buvo sukaupusi 4 800 knygų.
Pokario Laikotarpis (1940-2015)
Po karo, iki 1957 m., šiame pastate buvo įsikūrusi Pagėgių švietimo administracija. 1957-1959 m. laikotarpiu gimnazijos patalpose veikė Pagėgių vaikų namai, o nuo 1959 m. - Pagėgių mokykla-internatas.
1991 m. internatas reorganizuotas į Pagėgių vaikų globos namus. Juos perkėlus į kitas patalpas, nuo 2015 m. pastatas liko nenaudojamas.
Taip pat skaitykite: Parama vaikų globos namams
Architektūriniai Bruožai
Pastatas, pastatytas pagal dailininko Adomo Brako ir architekto Kazimiero Maksvyčio projektą, pasižymėjo modernumu. Iki šiol jis išsaugojo dalį savo autentiškos architektūros, atspindinčios to meto stilių.
Kultūrinė Reikšmė
Gimnazija buvo reikšmingas Pagėgių krašto kultūros židinys. Čia vykdavo lietuvių susirinkimai ir šventės, buvo organizuojami įvairūs minėjimai, o pats pastatas tapo svarbia krašto istorijos dalimi.
Pagėgių Savivaldybės Indėlis
Pagėgių savivaldybė kartu su Zabludow savivaldybe įgyvendina tarptautinį projektą „Darni kultūra tvariam turizmui“, finansuojamą iš Europos Sąjungos ir savivaldybių biudžetų lėšų. Projekto metu atnaujintas ilgus metus nenaudotas pastatas Vilniaus g.
Patalpos buvo perplanuotos, apšiltintos, pakeisti langai ir durys, o pastato paskirtis pakeista į kultūros. Viduje įrengtas informacinis terminalas bei VR akiniai su virtualios realybės klipu, kviečiančiu pažinti Mažosios Lietuvos paveikslų sodą.
Projekto įgyvendinimas:
- Remonto darbus atliko UAB „Tima“.
- Techninę priežiūrą vykdė MB „LEO.V“.
Atnaujintas pastatas Pagėgiuose
Taip pat skaitykite: Projektai Pagėgių vaikų globos namuose
Pastato Ateitis
Ateityje numatomi remonto darbai ir trečiajame pastato aukšte, kur ilgainiui įsikurs Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykla, numatomas aktų salės remontas. Čia veiklą vykdyti galės minėtieji administracijos skyriai, Meno ir sporto mokykla, kultūros įstaigos.
Naudoti informacijos šaltiniai:
- ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-oji atnaujinta ir papildyta laida. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
- JUODKAZIS, Vytautas. Mažoji Lietuva - mano gimtinė: knyga šeimai ir bičiuliams. Vilnius: Standartų spaustuvė, 2011. 396 p. ISBN 978-9955-488-52-1.