Šiame straipsnyje apžvelgsime buvusio vaikų globos namų pastato architektūrą, jo raidą ir reikšmę Viešvilės ir Pagėgių kraštui.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas ir monografijos „Viešvilė“ sudarytojas, visuomenininkas Algirdas Sinkevičius papasakojo apie kultūros paveldui priklausančių pastatų architektūrą, priminė istorinius akcentus ir kartu pasivaikščiojo buvusių vaikų globos namų koridoriais.
Jurbarko rajono tarybos narius dar sausio mėnesį pasiekė susirūpinusių viešviliečių kreipimasis dėl buvusių ,,Skalvijos“ globos namų Viešvilėje tolimesnio panaudojimo.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos.
Pašnekovai pastebi, kad pirmiausia ardoma, griaunama, o paskui jau galvojama, ką toje vietoje statyti.
Taip pat skaitykite: Pastato istorija Pagėgiuose
Viešvilėje gyvenanti Vilma Mingėlienė, buvusi vaikų namų auklėtinė, atvira - raudonų plytų pastate prabėgo jos vaikystė, čia jos gimtieji namai - kitokių, kaip ir dauguma čia užaugusių, neturėjo.
Viešvilės miesteliui skaudžiai atsiliepia kelios dešimtys sunaikintų darbo vietų.
A. Sinkevičius atvirauja: „Kad beatodairiškai naikinamos darbo vietos, pajutome ir anksčiau, panaikinus Jurbarko sakinimo ruožą, Viešvilės žemės ūkio mokyklą, Viešvilės žemės ūkio bendrovę. Dėl to miestelyje neliko nei kur pavalgyti, nei priimti atvykusius nakvynei. Sumažėjus gyventojų, užsidarė ir veikusios valgyklos. Buvusios pasienio policijos, žemės ūkio mokyklos pastatus norėjo įsigyti keletas pretendentų, tačiau operatyviai nesuformavus žemės sklypų, ar dėl kitų biurokratinių barjerų, tai nebuvo leista. Per tą laiką jie suniokoti“.
„Užsidarius vaikų globos namams dalis darbuotojų neteko darbo. Dėl to bendruomenei ypatingai jautrus klausimas, ką darysime šituose pastatuose. Kad perduodama Turto bankui, tai mūsų neguodžia. Turime miestelyje pastatų, kurie buvo turtingi, o dabar griuvėsiai. To baimindamiesi ir ieškome galimybių, kaip šitą pastatą įveiklinti. Džiaugiamės, kad atsirado norinčių čia įsteigti senelių globos namus. Taip atsirastų darbo vietų“, - antrina jam ir Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas.
VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų.
Taip pat skaitykite: Parama vaikų globos namams
„Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje, ir norime įveiklinti jį, teikdami socialines ir šalia dar galimai kitas apgyvendinimo paslaugas. Išsinagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų - senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau plečiant veiklą apgyvendintume ir daugiau turistų“, - pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A. Svetlovienė.
Tarybos nariai įvykių neskubina - į artimiausio posėdžio darbotvarkę verslininkų prašymo neįtraukė.
Jurbarko meras S. Mockevičius taip pat susilaiko nuo detalesnių vertinimų, informuodamas, kad šiuo metu visuose savivaldybės tarybos komitetuose dalinamasi informacija apie numatomą Viešvilėje esančiuose pastatuose vykdyti veiklą. „Po to su savivaldybės tarybos nariais bei bendruomene bus tariamasi, kokį sprendimą priimti.
Pastatas, dėl kurio likimo viešviliečiai taip jaudinasi, turi istorinę vertę. „Kas geriau, jei ne vietos savivaldybė, gali žinoti, ko reikia mūsų miesteliui ir bendruomenei“, - svarsto viešviliečiai, varstydami savivaldybės duris ir laukdami sprendimo.
Pagėgių Vaikų Globos Namų Pastato Istorija
Analogiška situacija yra ir su Pagėgių vaikų globos namų pastatu, kuris turi turtingą istoriją, apimančią įvairius laikotarpius ir funkcijas.
Taip pat skaitykite: Projektai Pagėgių vaikų globos namuose
1932 m. lapkričio 13 d. Pagėgiuose iškilmingai atidarytas progimnazijos pastatas, pastatytas pagal dailininko Adomo Brako ir architekto Kazimiero Maksvyčio projektą.
1934 m. Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikė gimnazijos statusą ir rašytojo Kristijono Donelaičio vardą. Šiame pastate Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija veikė iki 1939 m. Tuo metu tai buvo viena moderniausių švietimo įstaigų Lietuvoje.
Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija
Gimnazijoje mokėsi apie 500 mokinių, dirbo 22 pedagogai. Čia vykdavo lietuvių susirinkimai ir šventės, buvo organizuojami įvairūs minėjimai.
Gimnazijos veikla nutrūko 1939 m., Vokietijai pareiškus teises į Klaipėdos kraštą. Šioje gimnazijoje tarpukariu mokėsi lietuvių poetas Henrikas Nagys, aktorė Irena Aldona Nasvytytė, poetas Algimantas Mackus, Lietuvos ir Lenkijos poetas, prozininkas, choro dainininkas Leonas Švedas, dvasininkas Fricas Skėrys.
Pokario Laikotarpis
Po karo, iki 1957 m., šiame pastate buvo įsikūrusi Pagėgių švietimo administracija. 1957-1959 m. laikotarpiu gimnazijos patalpose veikė Pagėgių vaikų namai, o nuo 1959 m. - Pagėgių mokykla-internatas.
1991 m. internatas reorganizuotas į Pagėgių vaikų globos namus. Juos perkėlus į kitas patalpas, nuo 2015 m. pastatas liko tuščias.
Architektūriniai Bruožai
Pastatas, pastatytas pagal dailininko Adomo Brako ir architekto Kazimiero Maksvyčio projektą, pasižymėjo modernumu. Iki šiol jis išsaugojo dalį savo autentiškos architektūros, atspindinčios to meto stilių.
Kultūrinė Reikšmė
Gimnazija buvo reikšmingas Pagėgių krašto kultūros židinys. Čia vykdavo lietuvių susirinkimai ir šventės, buvo organizuojami įvairūs minėjimai, o pats pastatas tapo svarbia krašto istorijos dalimi.
Pagėgių Savivaldybės Indėlis
Pagėgių savivaldybė kartu su Zabludow savivaldybe įgyvendina tarptautinį projektą „Darni kultūra tvariam turizmui“, finansuojamą iš Europos Sąjungos ir savivaldybių biudžetų lėšų. Projekto metu atnaujintas ilgus metus nenaudotas pastatas Vilniaus g. Patalpos buvo perplanuotos, apšiltintos, pakeisti langai ir durys, o pastato paskirtis pakeista į kultūros. Viduje įrengtas informacinis terminalas bei VR akiniai su virtualios realybės klipu, kviečiančiu pažinti Mažosios Lietuvos paveikslų sodą.
Šiandien tiek Viešvilės, tiek Pagėgių buvę vaikų globos namų pastatai kelia klausimus dėl jų ateities. Vietos bendruomenės ir savivaldybės ieško būdų, kaip šiuos pastatus prikelti naujam gyvenimui, išsaugant jų istorinę ir architektūrinę vertę bei kuriant naudą regionui.
| Miestas | Pastato Funkcija | Dabartinė Būklė | Galimos Perspektyvos |
|---|---|---|---|
| Viešvilė | Buvę Vaikų Globos Namai | Geros būklės, bet nenaudojamas | Senelių globos namai, turizmo objektas |
| Pagėgiai | Buvusi Gimnazija, Vaikų Globos Namai | Iš dalies atnaujintas, bet reikalauja investicijų | Kultūros centras, turizmo objektas |