Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti apie naujus požiūrius į verslą, tokius kaip įmonių socialinė atsakomybė, socialinės įmonės, visuomeninė veikla ir socialinis verslas. Socialinis verslas padeda spręsti problemas, kurių sprendimas sunkiai įgyvendinamas rinkos sąlygomis, netaikant papildomų inovacinių metodų.
Toks verslas gali būti orientuotas į socialinės integracijos didinimą, pažeidžiamų socialinių grupių problemų sprendimą, geresnį sveikatos priežiūros, švietimo ir įdarbinimo, globos ir būsto paslaugų teikimą, taip pat aplinkosaugos problemų sprendimą. Svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai. Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse. Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities.
Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių. Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą.
Socialinio verslo idėjos vaikams
Viena iš idėjų galėtų būti vaistinių augalų rinkimas ir paruoštų vaistažolių pardavimas, šį verslą derinant su socialinių problemų sprendimu (pvz., vienišų senyvo amžiaus žmonių atskirtis) mokinių gyvenamojoje vietovėje. Taip iš dalies sprendžiamos ir ekologijos problemos.
Projekte dalyvaujantys mokiniai vasaros atostogų metu turėtų rinkti vaistinius augalus, juos džiovinti (gali prireikti biologijos mokytojo ar kito specialisto konsultacijų ir patalpų, kurias galėtų suteikti mokykla). Rudenį vaistažolės būtų pakuojamos į pačių mokinių sukurtas ir pagamintas aplinkai draugiškas pakuotes (vėlgi prireiks mokyklos patalpų ir įrangos) ir realizuojamos įvairiais būdais.
Galbūt dėl pardavimo pavyktų susitarti su vietos farmacijos įstaigomis, produktas galėtų būti siūlomas įvairiose mugėse prekiaujantiems verslininkams, patys mokiniai, ypač artėjant Kalėdoms, galėtų pasiūlyti šventines vaistažolių pakuotes vietos įstaigoms ir organizacijoms (jų darbuotojams). Galima išbandyti ir internetinę prekybą, pvz., pasiūlant prekes interneto parduotuvei.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Projekto pelnas panaudojamas didžiąją jo dalį skiriant iš anksto numatytiems socialiniams tikslams pagal vietos bendruomenės poreikius (pvz., surengti pokalbių vakarus su senyvais vienišais žmonėmis ar organizuoti jiems nemokamą koncertą, į kurį atvyktų tokių žmonių mėgstami atlikėjai). Kalėdų išvakarėse mokiniai turėtų apsilankyti vienišų, nepasiturinčių, ligotų senyvo amžiaus žmonių namuose ir padovanoti jiems savo rankomis surinktų ir paruoštų vaistažolių.
Kita idėja - mokykloje organizuojamas labdaros vakaras (surengiamas mokinių koncertas ar kitoks pasirodymas), kurio metu lankytojai aukoja įvairias rankdarbių gamybai reikalingas medžiagas (audiniai, spalvotas popierius, karoliukai ir t.t.) arba simbolines pinigų sumas. Panaudodami surinktas medžiagas ir lėšas, mokiniai savo rankomis gamina dovanas įvairioms progoms (Kalėdoms, Velykoms, gimtadieniams ir t.t.).
Į dovanų gamybos užsiėmimus kviečiami socialinę atskirtį patiriantys, vieniši žmonės, vaikų namų auklėtinai, nepasiturinčių šeimų vaikai. Pagamintos dovanėlės parduodamos vietos įmonėse, internetu, taip pat mokykloje įrengiant pardavimų kioską ar suorganizuojant aukcioną. Į pardavimo procesą įtraukiami ir socialiai jautrių visuomenės grupių atstovai.
Pelnas panaudojamas didžiąją jo dalį skiriant iš anksto numatytiems socialiniams tikslams pagal vietos bendruomenės poreikius. Šiam socialiniam verslui inicijuoti butų galima paieškoti partnerių, kurie padėtų lėšomis, medžiagomis ar gaminiais, arba iš pradžių prašyti visos mokyklos pagalbos.
Pavyzdžiui, susitarti, kad teatro/studijos ar jaunesnių klasių mokiniai surengtų koncertą projekto pradžiai arba spektaklį patyčių tematika ir už bilietus surinktus pinigus skirtų socialinio verslo pradžiai. Gavus paramą iš partnerių arba už gautus pinigus įsigijus tekstilinių marškinėlių, skarelių bei jų dekoravimui reikalingų priemonių, mokiniai kurtų vienetinius, draugauti, atjausti skatinančius aksesuarus: marškinėlius su mielais paveikslėliais, užrašais, skatinančiais netoleruoti patyčių ar smurto, skareles, puoštas draugystės simboliais ir pan.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Aksesuarus būtų galima gaminti pagal užsakymus, pritaikant juos įmonių kolektyvams, klasėms, vaikų darželių grupėms, įvairių renginių dalyviams.
Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą.
Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą. Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas - o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y.
Žemiau pateikiami keli socialinio verslo pavyzdžiai Biržų rajone:
- Onos Milienės senelių namai
- VšĮ „Pagalbos centras“
- Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namai
Socialinis verslas
tags: #socialiniai #verslai #apie #vaikus