Kovo 4-ąją minime Šv. Kazimiero - Lietuvos globėjo - dieną. Paprastai ta proga visoje Lietuvoje vyksta Kaziuko mugės, su liaudiška muzika, žaidimais bei pačių įvairiausių, dažniausiai - pačių pagamintų, rankdarbių prekyba. Minime šv. Kazimierą, vienintelį Lietuvos šventąjį.
Šv. Kazimiero gyvenimas ir veikla
Šv. Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių rezidencijoje - Vavelio pilyje. Jis buvo Kazimiero IV Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, Jogailos Gediminaičio anūkas. Šeimoje augo 6 sūnūs ir 5 dukros. Kazimierui turėjo tekti Lenkijos sostas. 1479 m. karaliui išvykus į Lietuvą, Kazimieras iki 1483 m. buvo paliktas jo vietininku Lenkijoje. Tuo metu tėvas pabandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho III dukterimi, tačiau šis atsisakė. Kazimieras išsiskyrė pamaldumu, gerumu, gailestingumu, gyveno labai dorai.
Galiausiai, susirgęs džiova, pakeliui į Vilnių, 1484 m. kovo 4 d. mirė Gardine, palaidotas Vilniaus katedroje. Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių ir palikdavo vaškinius votus - padėkos už išklausytas maldas ženklus.
Šv. Kazimiero kanonizacija
Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta XVI a. antrame dešimtmetyje paskatino Kazimiero brolį, Lenkijos ir Lietuvos valdovą Žygimantą Senąjį, taip pat ir Vilniaus vyskupą, kapitulą bei pranciškonus kreiptis į popiežių Leoną X, prašant paskelbti Kazimierą šventuoju.
1520-1521 m. atvykęs popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris, matydamas augantį Kazimiero kultą ir susipažinęs su jo gyvenimo būdu, lotyniškai aprašė jo gyvenimą ir parengė liturginius šventojo garbinimo tekstus. Už visus išvardytus nuopelnus 1521 m. popiežius Leonas X Kazimierą paskelbė palaimintuoju, o popiežius Klemensas VIII - šventuoju ir savo breve (1602 m. lapkričio 7 d.) suteikė Šv. Kazimiero šventei Lietuvoje ir Lenkijoje aukštesnį liturgijos laipsnį (sub ritu duplici), kitaip tariant, jo kultą pripažino lokaliu, t. y. tik Lietuvai ir Lenkijai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Kanonizacijos iškilmės įvyko 1604 m. gegužės 10-12 d. Vilniuje. Buvo surengta iškilminga procesija iš Šv. Stepono bažnyčios į Vilniaus katedrą; joje buvo nešama iš Romos atgabenta vėliava su Šv. Kazimiero atvaizdu bei popiežiaus brevė. Šv. Kazimiero karstas ta proga buvo iškeltas iš kriptos ir Vilniaus katedroje išstatytas viešam gerbimui.
1636 m. Šv. Kazimiero relikvijos (palaikai) pernešti į specialiai Šventajam skirtą Karališkąją koplyčią Vilniaus katedroje, pastatytą šv. Kazimiero giminaičių, Lenkijos ir Lietuvos valdovų Zigmanto ir Vladislovo Vazų, iniciatyva ir lėšomis.
Šv. Kazimieras - Lietuvos globėjas
Šv. Kazimieras nuo 1636 m. yra Lietuvos globėjas, o nuo 1948 m. - Lietuvos jaunimo globėjas (paskelbė popiežius Pijus XII), nuo 1960 m. - Maltos (Joanitų) ordino globėjas. Jis taip pat užtaria bei globoja žmones, pasišventusius viešajai tarnybai; Lietuvoje laikomas amatininkų globėju.
Šv. Kazimiero minėjimo dienai artimiausią savaitgalį Lietuvoje vyksta Kaziuko mugė. Vilniuje iš pradžių mugė vykdavo Katedros aikštėje, nuo 1910 m. - Lukiškių aikštėje. Šių mugių pradžia - Vilniuje, kur jos iš pradžių vykdavo Katedros aikštėje, nuo 1910 m. - Lukiškių aikštėje, o galiausiai pradėtos organizuoti keliose miesto vietose. Pirmiausia prekiauta žemės ūkio įrankiais ir namų apyvokos reikmenimis, taip pat būdingomis Vilniui verbomis.
Šiandien iš to turime spalvingąją Kaziuko mugę - tarsi visos Lietuvos tautodailininkų ir amato meistrų šventę, kuria sostinė pasitinka pavasarį. Vilniaus Kaziukas yra puikiausia galimybė parodyti pasauliui mūsų liaudiškąsias tradicijas, Lietuvos etninį savitumą.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1458 m. spalio 3 d. | Šv. Kazimiero gimimas Krokuvoje |
| 1484 m. kovo 4 d. | Šv. Kazimiero mirtis Gardine |
| 1602 m. lapkričio 7 d. | Popiežius Klemensas VIII Kazimierą paskelbė šventuoju |
| Nuo 1636 m. | Šv. Kazimieras - Lietuvos globėjas |
Kovo 4-ąją senovės lietuviai minėjo kaip Kovarnių dieną. Ši šventė skirta pavasariui pašlovinti, o taip pavadinta todėl, kad šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Pagal paprotį kaimiečiai praverdavo tvartų duris, idant įleistų vidun saulės, kad gyvuliai taip pat galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Todėl šią dieną galima vadinti dar ir varnėnų, špokų diena.
Etnologas pasakoja, kad žmonės tikėjo, kad į tvartą patekęs saulės spindulys ir vieversio giesmė leis suprasti, kad pagaliau sugrįžo pavasaris. Tačiau, vieversio giesmė pranašaudavo ir ne itin malonias naujienas: „Sakydavo, kad jeigu per Kazimierines gieda vieversys, tai reiškia, kad sulauks dar sniego. Kiek paukštelis giedos, tiek ir sniego bus. Taip pat, šią dieną dar žinome kaip Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną, per kurią jeigu nuo stogo krenta lašai, reiškia galės juos gerti ir jautis, kadangi didelės balos buvo pavasario požymiai.“
Kaziuko mugė – spalvingoji žilojo Vilniaus tradicija | Libertas Klimka
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius