Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu).
Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
Smurto Formos ir Priežastys
Smurtas dėl lyties (arba smurtu lyties pagrindu) vadinamas prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos arba darantis neproporcingą poveikį tam tikros lyties asmenims.
Smurtu dėl lyties laikomas intymaus partnerio smurtas (smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje), moteriškų genitalijų žalojimas (angl. female genital mutilation), seksualinis smurtas, prievartavimai, seksualinis priekabiavimas, priverstinės santuokos, prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui (sekso vergija), nužudymai dėl garbės (angl. honors killing).
Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę.
Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.
Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones.
Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.
Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, vyrų viršenybės prieš moteris viešojoje ir artimoje aplinkose akcentavimas („vyras - šeimos galva“, „vadovauti turi vyrai“ ir pan.) bei moterų subordinacijos vyrams palaikymas socialinėse ir kultūrinėse praktikose („moteris turi paklusti / klausyti savo vyro“, „moterų vieta virtuvėje“, „moterys turi kurstyti šeimos židinį“ ir pan.).
Statistika
Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma - vyrai.
Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų.
Europos Komisijos užsakymu atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, beveik 43 % Lietuvos moterų yra tapę smurto artimoje aplinkoje aukomis. Nepaisant tyrimų trūkumo, manoma, jog pastaruoju metu šis skaičius auga.
2024 metų duomenimis, Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 85 proc. įtariamųjų smurtu - vyrai.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Nukentėję nuo smurto (moterys) | 77% |
| Įtariamieji smurtu (vyrai) | 85% |
Smurtas LGBT+ Bendruomenėje
Dar mažiau duomenų surinkta apie specifinę grupę - lesbietes ir translytes moteris, patiriančias smurtą artimoje aplinkoje.
Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad smurtas artimoje aplinkoje LGBT* bendruomenėje yra „nematoma“ problema, nes daugelis aukų baiminasi apie smurtą pranešti ar siekti emocinės paramos.
Tyrimo duomenimis, trečdalis tos pačios lyties asmenų santykius kuriančių žmonių yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje, tačiau trūksta sąmoningumo ir motyvacijos siekiant spręsti šią plačiai paplitusią problemą.
#SKPC pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje
Institucinis Smurtas ir Stereotipai
Institucinis smurtas dažnai būna nesureikšminamas ir nematomas dėl visuomenėje gajų stereotipų.
„Visuomenėje dar yra nuomonių, kad homoseksualaus asmens negalima išprievartauti, kad vaikai yra patys kalti, jog patenka į socializacijos įstaigas, kuriose jiems nutinka įvairūs blogi dalykai, kad įkalinimo įstaigose žmonės iš viso kaip gyvūnėliai gyvena, ir čia aš dar labai švelniai pasakau“, - diskusijos pradžioje dalinosi Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimus centro (KOPŽI) vadovė. Tokie mitai ne tik skaudina aukas, bet ir padeda sistemai palaikyti tylą.
Tylos kultūra labiausiai paplitusi tarp laisvės atėmimo bausmes atliekančių žmonių, kurie vengia teikti pranešimus apie patirtą smurtą.
„Kalbant apie įkalinimo įstaigas, visuomenėje dažnai galvojama, kaip nusikaltėliai gali išvis kažko dar prašyti ar reikalauti? Tokiose institucijose pastebėti ir nustatyti smurto atvejus yra be galo sudėtinga. Tai yra tylos kodas, pagal kurį iš esmės negali skųstis, nes gali sistemos sukurtoje kastoje kristi dar žemiau, o tai gali tau atnešti neigiamas pasekmes“, - pasakojo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėja Aurelija Baltikauskaitė.
Pagalbos Priemonės ir Teisinis Reguliavimas
Seimo kontrolierius aiškina, kad LGBT bendruomenei priklausantys asmenys patiria tiek smurtą artimoje aplinkoje, tiek ir diskriminaciją dėl jiems neprieinamų pagalbos priemonių. Šios paslaugos ir apsauga LGBT nariams yra lygiai taip pat, kaip ir kitiems smurtą patiriantiems asmenims, būtinos, kad būtų užkirstas kelias ir tos pačios lyties porų smurto apraiškoms.
Dėl tokio turimo išankstinio nusistatymo, jog smurto artimoje aplinkoje auka visuomet yra moteris ir tik vyras yra smurtautojas, nebus efektyviai sprendžiama vienos lyties partnerių galimo smurto artimoje aplinkoje problema.
Prevencinės Programos
Siekiant įveikti smurtą prieš moteris Lietuvoje buvo žengtas Ypač svarbus žingsnis Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui.
Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kartu su tarptautiniais partneriais kviečia fotografus mėgėjus ir profesionalus dalyvauti nuotraukų konkurse, kurio tikslas - meninėmis priemonėmis atskleisti lesbiečių ir translyčių moterų artimoje aplinkoje patiriamą smurtą.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Nors visuomenė dar laikosi stereotipinio mąstymo ir dažnai kaltina nuo smurto nukentėjusią auką, diskusijos dalyviai vylėsi, kad ateityje situacija gerės.
„Man atrodo, kad ta kaltinimo ir tylėjimo kultūra yra niekur nedingusi, ir dar bus milžiniška kova bandant tai pakeisti, bet nemanau, kad tai neįmanoma“, - teigė Vilniaus universiteto docentas, lingvistas, vienas iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ steigėjų dr. Vuk Vukotić.
tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #tarp #homoseksualu