Bulotaitės priklausomybių psichologiniai aspektai

Yra daugybė vaikų, kurių gyvenimą veikia tėvai alkoholikai. Ir nenuostabu, nes literatūroje nurodoma, jog sąlygas, laiduojančias vaikui savigarbą bei savo vertės pajutimą, būtų galima šitaip glaustai apibūdinti: „Tėviška šiluma, aiškiai nubrėžtos ribos ir pagarbus elgesys“. Nors alkoholikų vaikų kančia pasireiškia įvairiu elgesiu, visiems jiems būdingas savęs nuvertinimas.

Šią temą pasirinkau todėl, jog ji yra aktuali mano pasirinktai specialybei, nes dažnai pasitaiko socialinės pedagogikos darbo praktikoje susidurti su vaikais, kurių tėvai piktnaudžiauja alkoholiu. Mano darbo tema: „Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikas“.

Tėvų alkoholizmo įtaka vaikų sveikatai

Pasak psichologės L. Bulotaitės, tėvų alkoholizmo įtakos vaikų sveikatai klausimai plačiai tyrinėjami visame pasaulyje. Pripažįstama, kad tarp tėvų alkoholizmo ir vaikų fizinės ir psichinės sveikatos yra tiesioginė priklausomybė. Iki šiol diskutuotinas lieka klausimas, kaip tėvų alkoholizmas veikia vaikų sveikatą. Pastaruoju metu, nagrinėjant alkoholikų vaikų nervų ir psichikos sutrikimų genezės klausimus, tėvų alkoholizmui skiriamas tiek biologinio, tiek socialinio ir psichologinio veiksnio vaidmuo. Vieni autoriai tėvų alkoholizmą traktuoja tik kaip biologinį veiksnį, kiti didžiausią reikšmę skiria mikrosocialinei aplinkai alkoholizmu sergančio asmens šeimoje.

Apie tėvų alkoholizmo įtaką vaisiui žinoma jau seniai. Nustatyta, kad motinos alkoholizmas dvigubai pavojingesnis vaisiui nei tėvo. Nėščios moters piktnaudžiavimas alkoholiu nulemia naujagimio psichinių ir biologinių nukrypimų formavimąsi - vadinamąjį vaisiaus alkoholinį sindromą ar vaisiaus alkoholinį efektą. Šiam sindromui būdingas augimo sulėtėjimas, mikrocefalija, psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, dažnai lydimas protinio atsilikimo ir panašiai. Vaisiaus alkoholinis sindromas - viena iš pagrindinių protinio atsilikimo priežasčių.

Nustatyta, kad alkoholikų vaikai turi didesnę tikimybę susirgti nervų ir psichikos ligomis: neurozės, psichopatinės asmenybės formavimasis, alkoholizmas ir pan., jie yra dažnesni poliklinikų ir įvairaus profilio ligoninių pacientai. Daugumos autorių nuomone, suaugusiems alkoholikų vaikams didesnė nei kitiems depresijos, nerimo, menko savęs vertinimo, nepasitikėjimo žmonėmis, intymumo problemų, bendravimo sunkumų, agresijos rizika.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo narkotikų: socialinis požiūris

Suaugusių alkoholikų vaikų bruožai

Daug kas pripažįsta, kad suaugę alkoholikų vaikai skiriasi nuo kitų žmonių. Tėvų pasėta baimė, kaltė, nepasitikėjimas savimi apraizgo nematomais saitais visą žmogaus gyvenimą - darbą, šeimą, laisvalaikį ir t.t.

Psichologė L.Bulotaitė savo knygoje (2004) pateikia tokius psichologės E.

Bardauskienės išskirtus bruožus:

• Nežino, kas yra normali šeima. Jie to nematė vaikystėje ir manė, kad visoa šeimos yra tokios kaip jų.
• Dažnai meluoja. Meluoja net tada, kai paprasta pasakyti tiesą. Meluoja ir tada, kai to visai nereikia.
• Jiems sunku įgyvendinti savo sumanymus jų neatidėliojant, įvygdyti darbą nuo pradžios iki galo. Jie to neišmoko šeimoje. Tėvai dažniausiai duodavo labai prieštaringus nurodymus.
• Jie smerkia save.
• Jiems sunku atsipalaiduoti, pasilinksminti. Neturėdami vaikystės džiaugsmų, o tik pareigas, jie to neišmoko.
• Jie labai rimti.
• Jiems sunku užmegzti artimus, intymius ryšius. Nuo mažens vaikai matė, kad už juos svarbiau - alkoholis. O jie patys nėra svarbūs, reikšmingi ir apskritai verti dėmesio ar meilės.
• Bijo pasikeitimų, kurių negali kontroliuoti. Nuo mažens jie troško pastovumo, ramybės. Todėl, susikūrę ją, nenori ir net bijo ką nors keisti.
• Siekia kitų pritarimo. Vaikystėje jie tiki, kad yra „blogesni už kitus“ , suaugę - kad „nėra tokie geri kaip kiti“ .
• Nori kitiems padėti, siekia sutvarkyti kitų problemas.
• Labai lojalūs. To jie išmoko šeimoje. Tik tai jiems leido išgyventi.
• Neįsisąmonina, kad turi progų, galimybių. Netiki, kad patys gali ko nors pasiekti gyvenime.

Piktnaudžiaujančioms alkoholiu šeimoms būdingi tarpusavio santykiai

Dažnai alkoholiko šeima lyginama su „sergančia šeima“, kuriai būdingas uždarumas, pašaliniai asmenys joje yra nepageidaujami; konfliktai ir nesutarimai ignoruojami ir neigiami. Psichologės L.Bulotaitės teigimu vaikų padėtis, auklėjimo būdai, bendravimas su jais nėra vienodas visose alkoholikų šeimose.

Nustatyta, kad tėvų elgesys priklauso ir nuo vaikų lyties. Berniukai alkoholikų šeimose gyvena daug nepalankesnėmis sąlygomis nei mergaitės. Su jais blogiau elgiamasi, jie dažnai emociškai atstumiami, mušami. Tokia situacija alkoholikų šeimose lemia būdingus vaikų jausmus ir elgesį: gėdą, kaltę, melavimą, vienišumą, nepasitikėjimą savimi.

Dauguma alkoholikų šeimų stengiasi slėpti nuo aplinkinių šeimos „bėdą“ ar „nelaimę“. Tai tampa „didžiąja šeimos paslaptimi“. Taip elgtis mokomi ir vaikai. Jie niekam nepasakoja apie geriantį tėvą, stengiasi tai nuslėpti, jei reikia - net pameluoja. „Mano tėvelis išvažiavęs“, „Jo darbas labai svarbus“. Taip ir panašiai vaikai aiškina draugams, mokytojams, kaimynams, atsakydami į įvairius klausimus apie tėvą. Nekalbėdami su kitais šia tema, dauguma alkoholikų vaikų mano, kad tik jie vieni tokie nelaimingi. Kai kurie alkoholikų vaikai jaučia kaltę dėl šeimos problemų. Kartais šią nuomonę palaiko ir tėvai.

Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje

Alkoholikų vaikai nemoka reikšti savo jausmų. Šeimoje jie neturi teisės jausti, o juo labiau kalbėti apie savo jausmus. Nuolatiniai nerimo ir baimės jausmai, nežinia, kas jų laukia namie, atsiliepia vaikų elgesiui mokykloje, su draugais. Jie tampa labai atsargūs, įtarūs, kontroliuoja save. Šie vaikai turi ir mokymosi sunkumų.

L.Bulotaitė savo knygoje „Narkotikai ir narkomanija“ išskiria tokius alkoholikų vaikams būdingus menkesnius kognityvinės veiklos aspektus tai: verbalinių gebėjimų, abstraktaus mąstymo, problemų sprendimo, atminties. Visa tai kelia alkoholikų vaikų mokymosi ir elgesio problemų.

Vaikų pažintinės veiklos sutrikimai ir su tuo susiję mokymosi sunkumai, viena vertus, yra nulemti patologinių nervų sistemos ypatumų, kita vertus - pedagoginio apleistumo. Alkoholikų vaikams dėl organizmo fizinio silpnumo (vaikystėje jie dažniau serga tiek persišaldymo, tiek infekcinėmis ligomis) būdinga nuolatinė asteninė būsena. Todėl moksleiviai greičiau pavargsta, išsenka, yra dirglūs, linkę į konfliktus.

Vaikų vaidmenys alkoholikų šeimose

Alkoholizmas šeimoje paveikią visą šeimą, bet kiekvieną šeimos narį skirtingai. Sharon Wegschaider nuomone, kiekvienas alkoholiko šeimos narys prisiima tam tikrą vadmenį, kuris jam padeda išgyventi. (L.Bulotaitės knygoje „Narkomanai ir narkomanija “ 2004). Vaidmuo, kurį prisiima vaikas, priklauso nuo to, kiek laiko tėvai priklausomi nuo alkoholio, kiek šeimoje yra vaikų ir kokie vaikų santykiai yra su kitais šeimos nariais, ir to, kuris serga priklausomybe.

L. Bulotaitė savo knygoje pateikia S. Wegschaider išskiriamus vaidmenis:

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?

• Pirmasis vaidmuo - Šeimos herojus, kurio dažniausiai imasi pirmasis vaikas šeimoje. Jis gerai mokosi, yra tvarkingas, pareigingas ir kelia visų aplinkinių susižavėjimą.
• Antrasis - Atpirkimo ožys. Jis visiems kliūva, nieko neatlieka laiku ir gerai. Šeimos nariai išlieja ant jo susikaupusį pyktį dėl visų savo ir šeimos bėdų, negandų. Paprastai tai antrasis vaikas šeimoje.
• Pamirštas vaikas - trečiasis vaidmuo, dažniausiai ir tenkantis trečiajam vaikui šeimoje. Jis niekam neužkliūva, neturi jokių ypatingų poreikių ar reikalavimų, neprašo užuojautos, pagalbos ar paramos. Aplinkiniai dažnai net pamiršta apie jo egzistavimą.
• Juogdarys - stengiasi viską paversti juokais, pasišaipyti pats iš savęs ir šeimos problemų. Dažniausiai tai ketvirtasis vaikas šeimoje.

Tačiau nereikia pamiršti, kad šie asmenys vienaip elgiasi, o kitaip jaučiasi.

L. Bulotaitė savo knygoje „Narkotikai ir narkomanija“ (2004)., pateikia psichologės Claudijos Black išskiriamus šiek tiek kitokius vaidmenis, kuriuos prisiima alkoholikų vaikai. Teisės pažeidėjas (= Atpirkimo ožys), Atsakingasis (= Herojus), Reguliuotojas (= Pamirštas vaikas), Taikdarys (= Juokdarys).

Naujausi tyrimai

Naujų tyrimų duomenys vis labiau pagrindžia faktą, jog tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis bei jų netinkamas elgesys su vaikais yra susijęs. Paskutinių tyrimų duomenys internete atskleidžia aiškų ryšį tarp šių problemiško elgesio formų. 40 procentų visais netinkamo su vaikais elgesio atvejais tėvai vartojo alkoholį. Tad tokių vaikų gali būti daugiau nei oficialiai pateiktas 48000 skaičius.

Tyrėjai mano, jog alkoholio vartojimo faktorius itin reikšmingas emocinės prievartos ir nesirūpinimo vaikais atvejais. Faktiškai, vaikų nepriežiūra yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai paimami iš alkoholikų namų. Tokie vaikai dažniau nei jų bendraamžiai iš normalių šeimų kenčia nuo įvairiausių fizinių, psichinių ir emocinių sveikatos sutrikimų. Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai patiria daugiau sužeidimų ir apsinuodijimų.

Alkoholis slopina impulsų kontrolę, todėl jį vartojantis asmuo gali bet kada panaudoti prievartą. Tokioje aplinkoje gyvenantys vaikai neretai turi elgesio problemų. Be to, jie, kaip ir jų tėvai, gali pradėti vartoti alkoholį ir kitas narkotines medžiagas. Alkoholiu piktnaudžiaujantys tėvai vaikystėje taip pat patyrė tėvų auklėjimo stoką, neperėmė tinkamos tėvystės modelio ir dažnai patys augo „blogose “ šeimose. Gyvenimas tokiuose namuose pasižymi šiais bruožais: trūksta vadovavimo, pozityvių vaidmenų modeliavimo, vaikas paprastai yra izoliuojamas nuo aplinkos.

Pagalba alkoholikų vaikams

Paskelbta nemažai straipsnių apie alkoholikų vaikus. Mes galime ir turime padėti vaikams. Vaikai negali pakeisti situacijos šeimoje, priversti alkoholiką mesti gerti.

• Jie nėra vieniši.
• Jie negali išspręsti tėvų alkoholizmo problemos.
• Alkoholizmas - tai pirmiausia liga, o ne šeimos nelaimė.
• Alkoholizmas - liga, apie kurią daug parašyta.

Pasak L.Bulotaitės pati efektyviausia darbo su vaikais forma - grupiniai užsiėmimai. Jie gali vykti mokykloje, ligoninėje, poliklinikoje, klube ar panašiai. Užsiėmimų skaičius - nuo 10 iki 15. Grupinių užsiėmimų metu vaikai turi turėti galimybę išsikalbėti, papasakoti apie savo jausmus, patyrimą.

Dauguma autorių pateikia šias pagrindines užsiėmimų temas, nagrinėjamas įvairiose programose alkoholikų vaikams.

1. Vaikai turi suprasti, kad jie nėra vieniši.
2. Padėti vaikams išreikšti ir pažinti jausmus.
3. Paaiškinti vaikams, kaip vystosi priklausomybė. Kad alkoholizmas - liga, o ne nelaimė ar bėda.
4. Paaiškinti vaikams, kaip liga paveikia šeimos narius.

Tiek medikai, tiek psichologai ir socialiniai pedagogai su alkoholikų vaikais susiduria dažniausiai tik krizės atvejais, kai vaikui reikia neatidėliotinos pagalbos, bet kartais pagalba suteikiama jau per vėlai. Viena iš priežasčių, kodėl nelaiku suteikiama pagalba, psichologės L.Bulotaitės teigimu yra ta, kad visuomenės požiūris į alkoholikus ir jų vaikus yra labai negatyvus. Tai ir lemia visuomenės pasyvumą bei netolerantiškumą.

Taigi, pirmiausia reikia keisti visuomenės požiūrį į alkoholizmą, alkoholikus ir jų vaikus, o to galima pasiekti skleidžiant informaciją apie alkoholizmą ne kaip gėdą ar nelaimę, o kaip labai sunkią ligą, dėl kurios kenčia alkoholikų vaikai. Šiais laikais yra labai naudinga pagalbos priemonė - nemokama psichologinė pagalba telefonu.

Vaikų linija - tai psichologinės pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis į Vaikų liniją dėl įvairių jiems iškilusių sunkumų, kai jaučiasi vieniši ir nemylimi, dėl įvairių rūpesčių, kuomet sunku ir norisi pasiguosti ir pasitarti. Pagalbos linija ypač svarbi, nes ji vaikams suteikia galimybę bendrauti taip, kaip jie nori ir kada, jie nori, padeda jiems kontroliuoti situaciją, išsipasakoti apie juos ištikusias bėdas ir sunkumus taip, kaip jie neišdrįstų to padaryti bendraudami akis į akį. Tai suteikia galimybę suaugusiems išklausyti milijonus vaikų visame pasaulyje, padėti jiems ir suprasti, ką jie jaučia.

Vienam šeimos nariui piktnaudžiaujant alkoholiu - kenčia visa šeima. Gyvenimas alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų namuose pasižymi šiais bruožais: trūksta vadovavimo, pozityvių vaidmenų modeliavimo, vaikas paprastai yra izoliuojamas nuo aplinkos. Vaikai dažnai kenčia nuo depresijos, nerimo, žemos savigarbos. Jie gyvena nuolatinio streso ir šeimos konfliktų atmosferoje.

Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai neretai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaikus, o tai sąlygoja iškreiptą aplinkos vaizdą, kuris sukelia nuolatinės grėsmės laukimo būseną ir atitinkamus gynybiškus vaiko veiksmus.

Literatūra

• Bulotaitė L. Priklausomybių psichologiniai aspektai.
• Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija.
• Woititz J. G. Suaugę alkoholikų vaikai.
• http: // www. alaska.

tags: #bulotaite #priklausomybiu #psichologiniai #aspektai