Lyginimasis - natūralus reiškinys, bet šiandien jis vyksta kitomis sąlygomis. Psichologas Paulius Rakštikas pabrėžia, kad pats lyginimasis su kitais nėra problema - tai natūrali žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Anot specialisto, lyginimasis yra neišvengiamas: jis padeda orientuotis aplinkoje, suvokti savo vertę, tikslus ir ribas. Tačiau šiandien situacija iš esmės pasikeitusi - jei anksčiau lygindavomės su siauru artimųjų ir pažįstamų ratu, dabar prieš akis - visas pasaulis.
„Mes susitinkame už save žymiai didesnį, ne priešą, bet pasaulėvaizdį, kuris gali būt labai stipriai nutolęs nuo mano paties pomėgių, gyvenimo būdo. Ir tada tas didelis neatitikimas kelia ir intensyvesnius išgyvenimus - aš galiu pradėti abejoti, ar aš čia teisingai darau, ar aš teisingai gyvenu, nes matau, kad kiti tai daro kitaip, negu aš būčiau daręs, lygindamas save su mažesniu arba sau priimtinu ratu“, - aiškina psichologas.
Socialiniuose tinkluose matomas turinys nejučia siunčia žinutę, kaip „reikėtų“ gyventi, atrodyti ar elgtis. Jei kažkas sulaukia daugiau dėmesio ar liaupsių, kyla klausimas - galbūt aš kažką darau ne taip? „Ir tada susvyruoja mano paties, kaip žmogaus, kuris būtų galbūt gyvenęs ramesnį gyvenimą, siekiai“, - tęsia P. Rakštikas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nors socialiniuose tinkluose galima rasti įkvepiančių pavyzdžių, dažnai žmogus ima gyventi ne savo, o primestą gyvenimą: „Jis paskęsta labiau nenaudingam efekte, nes tuomet tiesiog pradeda gyventi ne savo gyvenimą, o pagal tai, kas primesta.“
Ribos tarp adekvataus ir liguisto lyginimosi
Kur yra riba - dažnai nepastebima. Pagrindinis signalas - vidinis spaudimas: „Turbūt pagrindinis šalutinis efektas yra tai, kad tai, ką aš pastebiu, man tampa spaudimu.“
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Pasekmės ir rizikos
Perteklinis lyginimasis kerta per savivertę ir pasitikėjimą savimi. „Kai savivertė nukenčia, pasitikėjimas savimi irgi gali pradėti šlubuoti, nes aš tiesiog niekaip negaliu laimėti prieš tą socialinio tinklo subendrintą gyvenimo būdą.“ Dažnai matomas didelis srautas pavyzdžių - kelionės, namų pirkimai ir kt. Ir tada žmogus lyginasi su visais, o ne tik su artimiausiu ratu.
Tokios įtakos gali kilti bejėgiškumo jausmas, motyvacijos praradimas, depresijos simptomai. Tyrimai rodo didėjantį suicidinių minčių skaičių tarp vaikų ir paauglių. Be psichologinių pasekmių egzistuoja ir praktinės problemos - finansinės, santykių, vaikų ar partnerio lygio lyginimas gali kurti įtampą ir poreikį įsigyti daugiau nei galiose galimybių ribose.
Tačiau socialiniai tinklai dažnai neatskleidžia tikrosios realybės - matome glamūrą, padailintą „tikrovę“, kuri neturi nieko bendro su realiais žmonių gyvenimais. Jam pritaria ir Justina Antropik, Tele2 skaitmeninio turinio vadovė: influenceriai dažnai reklamuoja produktus, kurie gali būti apmokėti ar padovanoti; todėl nuomonės perteikiamos gali būti ne visada realistiškos. Tačiau tai nėra vien problema - tai vadovas, kaip kritiškai įvertinti girdimą ar matomą turinį.
Ką sako ekspertai apie socialinių tinklų įtakas
Paulius Rakštikas siūlo kritiškai įvertinti ir patį socialinių tinklų konseptą: „Mes vadiname juos socialiniais tinklais, bet, mano galva, tai nėra socialiniai tinklai. Jie labiau reklamos programėlės, įtakos programėlės.“ Pritaikyti reikėtų pirmąjį žingsnį - suvokti, kokiu tikslu naudojame platformas. Jei tikslas - kurti ryšius, klausimas, kiek laiko tikrai praleidžiame bendravimui. Jei įsisąmoniname priklausomybę, pradėjome ieškoti realaus gyvenimo alternatyvų.
„Tele2“ tyrimai rodo, kad lietuviai rizikingai naudoja socialinius tinklus - apie 23 proc. respondentų turi po 3 ir daugiau valandų per dieną, o telefoną tikrina daugiau nei 10 kartų per dieną. Todėl pirmasis žingsnis - sąmoningas naudojimo tikslas ir laiko limitai.“
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
J. Antropik pabrėžia konkrečius veiksmus: pradėti nuo paprasto, surasti realius, lanksčius limitus; reguliariai tikrinti, kiek laiko praleidžiama programėlėse; stebėti emocijas - ar turinys kelia pavydą ar nepasitenkinimą; un-follow ar keisti algoritmą, kad turinys būtų labiau praturtinantis; galbūt naudoti alternatyvas - knygas, tinklalaides. Svarbiausia - balansas: laiką telefonu valdyti, o ne leisti, kad jis taptų automatiniu įpročiu.
Kaip išlaikyti kontrolę ir naudą
Ekspertai siūlo ne visiškai atsisakyti socialinių tinklų, o išmokti naudotis jais sąmoningai. Pirmiausia - tikslų aiškinimasis: ar tai ryšiams kurti, ar informacijos išgavimui? Ar norime atsiriboti tam tikromis valandomis, ar laiką grąžinti į realų gyvenimą?
Taip pat būtina apgalvoti pranešimų gausą: per daug nereikalingų įspėjimų gali skatinti dar didesnį tikrinimą. Nėra protinga iš karto per daug griežtai riboti - disciplina turėtų būti realistiška ir pasiekiama. Patarimai: pradėti nuo 1 valandos ribos per dieną, o laikui einant didinti tik lėtai, neigiamų pasekmių vengti.
Be to, keisti turinį į labiau naudingą - knygos, edukacinės programėlės; keisti algoritmą, peržiūrėti temas, pašalinti ar pridėti naujų temų. Svarbiausia - aiškiai atsakyti sau į klausimą: ar man reikia tęsti dabar, ar tai tik automatika?
Dėl duomenų apsaugos ir privatumo - būtina nuolat būti informuotam apie tai, kaip platformos naudoja duomenis. Surfshark tyrimai rodo, kad atsisakymas gali būti sudėtingas ir gali užtrukti, tačiau svarbu suprasti, jog dalis duomenų jau buvo panaudota mokymui. Todėl būtina atidžiai vertinti privatumo politikos nuostatas ir pasirinkti tinkamus žingsnius dėl duomenų apsaugos.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialiniai tinklai Lietuvoje: įtaka ir iššūkiai
Lietuvoje socialiniai tinklai tapo svarbia kasdienio gyvenimo dalimi. Pasak ekspertų, apie 85% interneto vartotojų Lietuvoje naudoja socialinius tinklus, o laikas praleidžiamas jų naudojimui siekia kelias valandas per dieną. Tačiau būtina pažymėti, kad dalis laiko gali būti praleidžiama foniniuose veiksmuose - dirbant ar keliaujant, todėl tikslus laikas gali būti sunkiai įvertinamas.
Populiariausios platformos Lietuvoje: Instagram, YouTube, Facebook, LinkedIn ir kt. Marketingo kontekste socialiniai tinklai laikomi svarbia priemone kurti prekės ženklą, skleisti informaciją ir užmegzti ryšius su auditorija. Svarbiausia - pasirinkti tinkamiausius kanalus pagal tikslus ir auditorijos demografinius ypatumus.
Be rizikų, socialiniai tinklai Lietuvoje turi ir teigiamų aspektų: galimybė bendrauti su draugais ir šeima, plėsti profesinį tinklą, dalintis žiniomis, gauti naudingą turinį ir palaikyti ryšius su bendruomenėmis. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami socialiniai tinklai gali prisidėti prie mokymosi, sveikatos informacijos sklaidos ir socialinio įsitraukimo.
Priežiūra, etika ir ateities kryptys
Socialiniai tinklai keičiasi sparčiai. Politikos ir reguliavimo klausimai lieka svarbūs: skaidrumas, duomenų apsauga, atsakomybė už turinį ir algoritmų skaidrumas - tai tik kelios sritys, kuriose turime didinti atsakomybę. Ekspertai pabrėžia, kad būtina investuoti į kritinį mąstymą, žiniasklaidos literaciją ir edukaciją, kad vartotojai galėtų geriau įvertinti informaciją ir apsaugoti savo duomenis.
Tarp socialinių tinklų ir naujųjų technologijų taip pat yra galimybių - saviraiška, įtraukiantis mokymasis ir galimybė kurti bendruomenes. Tačiau svarbu išlaikyti laiką balansą ir naudoti įrankius sąmoningai, kad socialiniai tinklai tarnautų žmonėms, o ne jų priklausomybei ar psichologiniams sunkumams.
tags: #kankeviciene #ir #baravykiene #socialiniai #tinklai #2011