Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, ypač tarp jaunų žmonių. Jau kuris laikas socialiniai tinklai yra tapę įprasta kasdienių socialinių sąveikų terpe.
Naujausiais duomenimis, visame pasaulyje yra apie 4,8 milijardo ST naudotojų, o tai sudaro 59,9 % visos žmonijos populiacijos (DataReportal, 2023). Kiekvienais metais vartotojai praleidžia vis daugiau laiko socialiniuose tinkluose, o tokios veiklos motyvai ir pasekmės gerovei yra prieštaringi.
Nors viešose diskusijose vis daugiau kalbama apie neigiamas virtualaus bendravimo pasekmes, reikia pripažinti, kad atliktų tyrimų rezultatai nėra vienodi. Dalis tyrimų atskleidžia, kad naudojimasis ST kelia nemažą riziką gerovei, tačiau skirtingų tyrimų pateikiami efekto dydžiai yra nevienodi ir priklauso nuo įvairių konteksto veiksnių, tokių kaip veiklos pobūdis (pvz., juokavimai ar neapykantos kurstymas, aktyvus ar pasyvus bendravimas) (Huang, 2022; Valkenburg, 2022).
Šiandienos žmogaus savivertę gali formuoti ne tik soc. tinklai, bet ir visa eilė kitų veiksnių. Jau nuo pat gimimo mums peršamas vienas ar kitas idealas, girdime, kaip turime atrodyti, kalbėti ir elgtis. Tą sako artimieji, aplinkiniai ir tiesiog medijos.
Psichologinė Savijauta Pandemijos ir Karantino Metu: Koronaviruso pandemija pristabdė mūsų, gyvųjų, gyvenimus, įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo. O mes turime tiesiog prie to prisitaikyti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems - sunkiau, bet deramai į Amžinąjį poilsį išlydėti artimąjį norime kiekvienas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinių Tinklų Poveikis Savivertei ir Psichinei Sveikatai
Tyrimai, skirti įvertinti socialinių tinklų įtaką psichinei sveikatai ir savivertei dar tik pradedami atlikinėti, bet šen bei ten vis garsiau prabylama apie jų daromą žalą. Kad asmenukių žiūrėjimas daro neigiamą įtaką savivertei, patvirtina ir atliktas tyrimas Pensilvanijos universitete [2]. Apibendrinant, socialiniai tinklai neabejotinai veikia mūsų nuomonę apie save.
Žmonės, vis daugiau laiko praleidžiantys socialiniuose tinkluose, tampa nuo jų priklausomais individualistais ir praranda socialinius gebėjimus realiame gyvenime, sako socialinius tinklus tyrinėjanti Didžiosios Britanijos „Bath Spa“ universiteto dėstytoja ir psichologė Rebecca Mcguire-Sniečkus.
O vis didėjanti baimė nebūti prisijungusiam prie to tinklo skatina apžvelgti ir susimąstyti, kam socialiniai tinklai yra naudojami“, - pastebi ji. Taip pat, pabrėžia R. Mcguire-Sniečkus, socialiniai tinklai dažnai tampa atskyrimo nuo bendraamžių ar negailestingo elgesio su kitu įrankiu: „Anonimiškumas [...] skatina kartais net žiaurų elgesį su kitais. [...] o tai, kad gali matyti, kaip tavo vadinamieji draugai smagiai leidžia laiką ir ką jie veikia, gali sukelti socialinį nerimą, tam tikrą vidinę tuštumą.
Gyvename tokiais laikais, kai iš kiekvieno tikimasi, kad visą laiką bus „prisijungęs“, ko pasekoje bendraujame vieni su kitais daugiau nei anksčiau, ko pasekoje auga socialinis spaudimas. Priklausomybė nuo išmaniųjų jau yra pripažinta liga. Technologijų įmonės sąmoningai kurie priklausomybę sukeliančius produktus. Tam naudojami įvairūs priminimo ženkliukai, mūsų elgesio sekimas ir analizė, emocinį prieraišumą kuriantys modeliai.
Kartais prislėgti jaučiamės dėl įvairių nemalonių gyvenimo permainų, tokių kaip darbo ar romantinių santykių praradimas, tada galime pasijusti vieniši, jautrūs ir nelabai kam tikę. Tokiu atveju pasistenkite kuo geriau savimi pasirūpinti, būkite kuo dažniau apsupti žmonių, kurie jus palaiko ir padeda atsikratyti niūrių minčių.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinių tinklų priklausomybės modelis
Socialinių Tinklų Naudojimo Motyvai ir Lūkesčiai
Vienas tokių svarbių ST naudojimo aspektų galėtų būti naudojimosi socialiniais tinklais lūkesčiai (Wegmann et al., 2015). Naujausi teoriniai modeliai, aiškinantys psichologinius socialinių tinklų naudojimo mechanizmus, į socialinių tinklų naudojimą siūlo žvelgti kaip į kelių matmenų reiškinį, kuriame svarbus vaidmuo tenka kognityviniams veiksniams.
Apskritai, tyrimai atskleidžia, kad įsitraukimas į socialinius tinklus yra dažnai pasitelkiama strategija, siekiant ir tikintis geriau jaustis (Cauberghe et al., 2021), tačiau tokius lūkesčius galima skirstyti į mažiausiai dvi grupes. Pagal asmens, emocijų, kognicijų ir veiksmų sąveikos modelį (angl. Interaction of Person-Affect-Cognition-Execution model (I-PACE)) (Brand et al., 2016), lūkesčiai, t. y. mintys apie tai, ką asmuo tikisi gauti iš naudojimosi internetu, veda prie sprendimo naudotis internetu ir veikia elgesį.
Empiriniai tyrimai atskleidžia, kad skirtingų lūkesčių paskatinto elgesio virtualioje aplinkoje efektai individo gerovei ir psichikos sveikatai nėra analogiški. Pasitraukimas į virtualią realybę siekiant išvengti nemalonių emocijų siejasi su neigiamu poveikiu: naudojimasis ST ar internetu, tikintis nepatirti neigiamų emocijų, pasižymi didesne rizika probleminiam interneto naudojimui pasireikšti (Wegmann et al., 2018; Brailovskaia et al., 2020; Melodia et al., 2022), o tai žalingai veikia individo gyvenimą daugeliu aspektų (Hellström et al., 2015; Hylkilä et al., 2023).
Vienišumo ir Nerimastingumo Poveikis Gerovei
Gerovę lemia platus spektras asmenybinių ir konteksto veiksnių. Iš pastarųjų verta išskirti vienišumą, apibrėžiamą kaip nemalonią patirtį, kylančią dėl trokštamų ir turimų socialinių santykių neatitikimo (Peplau & Perlman, 1982). Poreikis priklausyti ir turėti socialinių saveikų su aplinkiniais yra bazinis psichologinis žmogaus poreikis (Baumeister & Leary, 1995; Ryan & Deci, 2017), taigi jo reikšmę gerovei būtų sunku pervertinti. Taip pat yra žinoma, kad vienišumas paveikia apie trečdalį technologiškai išsivysčiusių pasaulio valstybių gyventojų (Cacioppo & Cacioppo, 2018), todėl tai yra itin opi visuomenės sveikatos problema (Ding et al., 2022; Ernst et al., 2022).
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Iš svarbių asmenybinių veiksnių, galinčių turėti neigiamą įtaką individo gerovei, galime išskirti nerimastingumą. Nerimastingumas yra santykinai stabilus asmenybės bruožas, besireiškiantis tendencija suvokti situacijas kaip grėsmingesnes ir patirti daugiau su tuo susijusių nemalonių emocijų (Gidron, 2013). Dėl to nestebina įvairių tyrimų duomenys, rodantys neigiamą šio asmenybės bruožo ir gerovės ryšį (Pu et al., 2017; Bidzan-Bluma et al., 2020).
Vienišumas ir socialiniai tinklai
Kaip Socialiniai Tinklai Gali Padėti?
Li su kolegomis (2021) pastebėjo, kad ST naudojimas COVID-19 sukeltos pandemijos metu leido kompensuoti socialinės izoliacijos ir vienišumo efektą pasitenkinimui gyvenimu. Aptinkama, kad, kai naudodamasis socialiniais tinklais individas turi galimybę patirti susietumą, įsilieti į pozityvias sąveikas ar sulaukti socialinės paramos, tai gali mažinti nerimą ir didinti pasitenkinimą gyvenimu (Seabrook et al., 20166).
Panašiai ir Goodfellow su bendraautoriais (2022) tyrimo rezultatai parodė, kad santykiai, pasižymintys glaudžiais bendruomenės ryšiais ir stipria socialine parama, gali sumažinti neigiamą vienišumo poveikį gerovei, todėl tikėtina, kad panašios tendencijos gali būti būdingos ir siekiant malonių emocijų ST.
Socialiniai tinklai padeda labiau vertinti savo kultūrą, meną, tai bendradarbiavimas ir naujovės. Reikia nepamiršti labdaros organizacijų, kurios per socialinius tinklus didina žmonių sąmoningumą tam tikrais klausimais, padeda tiems, kuriems reikia pagalbos. Taigi taip, socialiniai tinklai turi daugybę teigiamų pusių.
Socialinių Tinklų Žala: Patyčios ir Lyginimasis
Socialiniai tinklai tampa tokios evoliucijos, vis didėjančio individualizmo ar net kartais solipsizmo (filosofijos, kuri teigia, kad mano protas yra vienintelis dalykas, kuris, tikrai žinau, kad egzistuoja) įrankiu. Taip pat socialiniai tinklai dažnai tampa atskyrimo nuo bendraamžių ar negailestingo elgesio su kitu įrankiu. Ir čia reikia pabrėžti anonimiškumą - socialiniuose tinkluose esame išlaisvinami nuo savo identiteto, o tai ir skatina tokį, kartais net žiaurų, elgesį su kitais.
Be to, reikia pabrėžti ir socialinio lyginimo problemą: tai, kad gali matyti, kaip tavo vadinamieji draugai smagiai leidžia laiką ir ką jie veikia, gali sukelti socialinį nerimą, tam tikrą vidinę tuštumą.
Visada bus tokių, kieno gražesnė švytinti oda, kurie linksmiau švenčia gimtadienius ar Naujuosius Metus ir daugiau nei jūs pasiekia karjeroje. Suprantama, čia jau nieko naujo, kad įvairūs žurnalai nuo seno spausdino liesų, nuotraukų redagavimo programomis padailintų manekenių ir garsenybių, paprastam mirtingajam nepasiekiamo gyvenimo būdo fragmentus. Tačiau dabar prie šio choro prisideda ir socialiniai tinklai.
Net ir dalydamiesi su kitais savo gyvenimo istorija, bėgame nuo realybės ir savęs, nes rodome kitiems pagražintą savo gyvenimą. Ironiška, bet su dalijimosi kultūra siejamas feisbukas neretai yra tik dalijimosi iliuzija. Ar tikrai dalijamės tuo, ko reikia kitiems? O gal tik įtvirtiname savo „aš“?
Socialinių tinklų įtaka
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Šeimos Taisyklės ir Ribojimai
Šeimos Taisyklės ir RibojimaiJo nuomone, tai gali reikšti, kad reikia labiau kontroliuoti naudojimąsi socialiniais tinklais, ypač šeimose.Praktinis veiksmas, kurį jis siūlo tėvams, yra nustatyti taisykles, ribojančias prie ekranų praleidžiamą laiką namuose - ir ne tik vaikams. Projekto duomenys rodo, kad kuo daugiau laiko tėvai praleis prie ekranų, tuo ilgiau tai darys ir jų vaikai.
Be to, kuo labiau tėvai yra priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų, tuo prastesnė jų vaikų psichikos sveikata. Kai šeimos nustato ribas, žmonės yra aktyvesni ir apskritai laimingesni.
Kaip Suvaldyti Priklausomybę nuo Socialinių Tinklų?
Jei ūpą prarandate naršydami soc. tinkluose, pamėginkite bent pusdienį atsiriboti. Pamėginkite pastebėti, kaip keisis jūsų savijauta darant reguliarias naudojimosi soc. tinklais pertraukas.
Jeigu yra galimybė, pamėginkite savaitę kažkaip fiksuoti kiekvieną į galvą ateinančią neigiamą mintį apie save. Šalia pasižymėkite, kas ją sukėlė. Sužinoję kokie dirgikliai lemia jūsų prastą savijautą, pirmiausia pasvarstykite, ar galima kaip nors lengvai kurį nors iš jų pašalinti.
Reikia mokėti kovoti su šiais mechanizmais prieš naudojantis socialiniais tinklais. Tėvų lygis yra ypatingai stiprus. Viskas formuojasi šeimoje - taip, kaip kadaise davėme įrenginį, nupirkome, sukūrėme socialinius tinklus. Turėtume stebėti, tikrai žiūrėti, išdrįsti pamatyti ir būti su vaiku.
Pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai;reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.
Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti fomo (baimę praleisti ką nors svarbaus):
- Ribokite socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką.
- Išjunkite nebūtinus pranešimus.
- Nejauskite pareigos reaguoti tuoj pat.
- Paklauskite savęs, nuo ko bėgate.
- Susiraskite įdomios veiklos.
Tyrimo Rezultatai: Vienišumo ir Nerimastingumo Moderacija
Siekiant patikrinti trečiąją hipotezę apie moderacinį socialinių tinklų naudojimo siekiant patirti pozityvių emocijų efektą ryšiui tarp vienišumo ir nerimastingumo bei gerovės, buvo taikoma moderacinė regresinė analizė.
Kaip matyti iš rezultatų, pagrindiniai šio tyrimo kintamieji silpnai koreliavo su lytimi, o koreliacija su amžiumi nebuvo statistiškai reikšminga, todėl į tolesnę analizę demografiniai klausimai nebuvo įtraukiami. Gerovė statistiškai reikšmingai neigiamai koreliavo su vienišumu ir nerimastingumu.
Kaip matyti iš nestandartizuotų regresinės analizės koeficientų, naudojimasis socialiniais tinklais siekiant patirti pozityvių emocijų statistiškai reikšmingai moderavo nepriklausomų kintamųjų, t. y. vienišumo ir nerimastingumo, ryšį su gerove.
| Kintamasis | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1. Lytis | - | 0,13* | 0,04 | -0,15* | -0,04 | 0,07 |
| 2. Vienišumas | (0,87) | 0,28*** | -0,36*** | 0,04 | -0,44*** | |
| 3. Nerimastingumas | (0,91) | -0,11 | -0,01 | -0,33*** | ||
| 4. STNSPE | (0,82) | 0,08 | 0,25*** | |||
| 5. Amžius | - | 0,12 | ||||
| 6. Gerovė | (0,86) |
Visų vertintų kintamųjų tarpusavio koreliacijos
tags: #socialiniu #tinklu #itaka #psichologijai