Individuali įmonė (IĮ) yra populiari juridinio asmens forma, kurią dažnai renkasi smulkūs verslininkai. Šiai verslo formai nereikia įstatinio kapitalo, o paprastas ir greitas steigimo procesas suteikia lankstumo. Individuali įmonė gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą. Plačiau aptarkime šios juridinės formos privalumus ir trūkumus bei kokius mokesčius moka IĮ savininkas.
Individuali įmonė: privalumai ir trūkumai
Individualios įmonės steigimas turi ne vieną privalumą. Visų pirma, norint įsteigti IĮ nereikia įstatinio kapitalo, o pelną paprasta išsiimti, jį savininkas gali naudoti asmeniniams poreikiams. Savo įmonėje pats savininkas gali dirbti ir be darbo sutarties, tada individualios įmonės savininko mokesčiai bus mažesni. Taip pat galima įdarbinti kitus asmenis, kaip ir kitų formų įmonėse. IĮ steigimas tinka verslo pradžiai, o prireikus galimas pertvarkymas į UAB. Veiklos laisvę suteikia galimybė kontroliuoti sąnaudas ir procesus, tačiau negalima pamiršti, kad IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Laisvės ir lankstumo suteikia ir mažesni IĮ mokesčiai: pelno mokesčio lengvata taikoma, jei vidutinis įmonės darbuotojų skaičius nesiekia 10, o pajamos yra iki 300 tūkst. eurų. Tokiu atveju taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas.
Nors IĮ yra labai lanksti juridinė forma, ji turi ir kelis trūkumus. Vienas jų - neribota civilinė atsakomybė (savininkas už įmonės įsipareigojimus atsako asmeniniu turtu). Be to, kaip sufleruoja pavadinimas, IĮ savininku ir steigėju gali būti tik vienas asmuo, čia nėra galimybės išleisti akcijas ar pritraukti partnerių. Nors nėra privalomo reikalavimo samdyti buhalterį, individualios įmonės apskaita nėra paprastesnė nei UAB, mažai skiriasi ir IĮ mokesčiai.
Individualios įmonės mokesčiai
Kokius mokesčius turi turėti individuali įmonė, priklauso nuo veiklos aplinkybių. Pavyzdžiui, jei savininkas dirba be darbo sutarties, tai individualios įmonės savininko mokesčiai 2024 metais bus mažesni - nereikės mokėti SODROS įmokų. IĮ savininko mokesčiai SODRAI gali sudaryti nemažai sąnaudų, tad tai - būdas sutaupyti. Pelną išmokant kaip dividendus, individualios įmonės savininko mokami mokesčiai sudaro tik 15 proc. (GPM), tačiau atkreipkite dėmesį, kad šios pajamos priskiriamos B klasei.
Pagrindiniai individualios įmonės mokami mokesčiai yra šie:
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
- Pelno mokestis mokamas nuo pajamų ir išlaidų skirtumo. Standartinis tarifas - 15 proc., tačiau gali būti taikomos lengvatos. Pirmajam mokestiniam laikotarpiui, jei įmonė atitinka numatytus kriterijus, gali būti taikomas 0 proc. tarifas. Lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, o pajamos neviršija 300 tūkst. eurų.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi būti mokamas, jei pajamos per pastaruosius 12 mėnesių viršijo 45 tūkst. eurų - tai riba, nuo kurios atsiranda prievolė IĮ registruoti PVM mokėtoju. Ji taip pat atsiranda ir įsigijus prekių iš užsienio už daugiau nei 14 tūkst. eurų. Standartinis PVM tarifas yra 21 proc., tačiau kai kurioms prekėms ar paslaugos taikomi ir lengvatiniai tarifai.
- NT mokestį moka tos IĮ, kurios turi registruoto NT arba nuomoja jį iš fizinio asmens. Šio mokesčio tarifą nustato savivaldybė ir jis gali siekti 0,5-3 proc.
- GPM ir SODROS mokesčiai individualios įmonės savininkui taikomi tada, jei jis pasirašo darbo sutartį savo įmonėje. Ši darbo sutartis apmokestinama kaip įprasta ir kitų formų juridiniuose asmenyse.
Mokesčių optimizavimas: Individuali veikla ar Mažoji bendrija? Kaip sutaupyti dešimtis tūkstančių?
Individualios įmonės apskaita
IĮ apskaita gali rūpintis ir pats savininkas, tačiau neturint reikalingų žinių tai padaryti bus sudėtinga. Individualios įmonės apskaita nėra paprastesnė už UAB ar MB apskaitą, todėl geriausia patikėti ją profesionalams.
IĮ savininko pajamos
Jeigu individualios įmonės (IĮ) savininkas iš įmonės pasiima dalį lėšų ar turto asmeniniam naudojimui, tokios pasiimtos lėšos ar turtas priskiriami individualios įmonės savininko pajamoms, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu. IĮ savininko gautos pajamos gali būti priskiriamos:
- su darbo santykiais susijusioms pajamoms (pajamų rūšies kodas 02);
- pajamoms iš paskirstytojo pelno po apmokestinimo (pajamų rūšies kodas 27);
- pajamoms ne iš pelno mokesčiu apmokestinto pelno (pajamų rūšies kodas 27, iki 2018-12-31 buvo 28).
IĮ savininko - nuolatinio Lietuvos gyventojo iš IĮ gautos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo sumokėti pats IĮ savininkas metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d. pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. IĮ savininko - nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš IĮ gautos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių IĮ privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir GPMĮ nustatyta tvarka sumokėti pajamų mokestį.
Su darbo santykiais susijusios pajamos
Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis laikomos IĮ savininko iš IĮ gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) nuostatas skaičiuojamos ir mokamos IĮ savininko valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Pagal VSDĮ IĮ savininko socialinio draudimo įmokų bazę sudaro IĮ Sodrai deklaruoto dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama IĮ savininko asmeniniams poreikiams.
Pajamų mokesčio tikslais su darbo santykiais susijusiomis pajamomis laikoma ir atitinkamai apmokestinama pajamų mokesčiu tik faktiškai išsiimta suma, net jei VSD įmokų tikslais deklaruota suma yra didesnė.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas neįgaliesiems
VSDĮ nustato maksimalią sumą („lubas"), iki kurios gali būti skaičiuojamos VSD įmokos:
- už 2024 m. ši riba yra 81816,10 Eur (1902,70 Eur x 43) (suma ne didesnė negu praėjusių metų 43 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU)).
- už 2023 m. ši riba yra 72450,70 Eur (1684,90 Eur x 43) (suma ne didesnė negu praėjusių metų 43 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU)).
- už 2022 m. ši riba yra 64676,30 Eur (1504,10 Eur x 43) (suma ne didesnė negu praėjusių metų 43 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU)).
- už 2021 m. ši riba yra 58 166,10 Eur (1352,70 Eur x 43) (suma ne didesnė negu praėjusių metų 43 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU)).
Jeigu IĮ savininkas faktiškai iš įmonės gauna (išsiima) didesnę sumą nei deklaruota Sodrai, deklaruotą sumą viršijanti išsiimtos sumos dalis nelaikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, išskyrus atvejus kai minėtas pajamas gavęs savininkas savo metinėje pajamų deklaracijoje pats visą gautą sumą deklaruoja kaip su darbo santykiais susijusias pajamas ir šios pajamos neviršija aukščiau nurodytų „lubų“. Tokiu atveju, visa gauta suma, neviršijanti „lubų", apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Mokėtinas VSD ir PSD įmokų skirtumas taip pat apskaičiuojamas nuo IĮ savininko metinėje pajamų deklaracijoje 02 pajamų rūšies kodu deklaruotos sumos.
B klasės pajamos
IĮ savininko iš IĮ gautos su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu atėmus taikytiną metinį NPD.
Pavyzdys: IĮ Sodrai deklaravo, kad IĮ savininkas asmeniniams poreikiams 2021 m. išsiėmė 8 000 Eur ir individuali įmonė sumokėjo VSD bei PSD įmokas. IĮ savininkas savo metinėje pajamų deklaracijoje 02 pajamų rūšies kodu deklaravo 8 000 Eur. Kitų apmokestinamųjų pajamų per mokestinį laikotarpį jis negavo.
Individualios įmonės savininkui taikomas metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
Metinis NPD = 4 800 - 0,18 x (GMP - 7 704)
Šiuo atveju apskaičiuotas metinis NPD, kuris lygus 4 746,72 Eur [4 800 - 0,18 x (8 000 - 7 704)], ir pajamų mokesčio suma, lygi 650,66 Eur [(8 000 - 4 746,72) x 0,20].
IĮ savininko - nuolatinio Lietuvos gyventojo iš IĮ gautos (išsiimtos) pajamos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių jis apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pajamų mokestį pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. pateikdamas metinę pajamų deklaraciją.
Įnašo įnešimas ir atsiėmimas
Įnašo įnešimas IĮ savininko įnašu į IĮ laikomas piniginių lėšų, ilgalaikio materialiojo turto perdavimas IĮ nuosavybėn. IĮ savininko įnašo perdavimo į savo įmonę metu jo savininkas atlygio negauna, todėl mokestinių prievolių pagal GPMĮ jam neatsiranda. IĮ savininko įnašo ilgalaikiu turtu vertė yra lygi to turto įsigijimo kainai.
Įnašo atsiėmimas IĮ savininkas turi teisę susigrąžinti kaip įnašą perduotą ilgalaikį turtą arba gauti perduoto turto ekvivalentą kitu turtu ar pinigais. Jeigu IĮ savininkas susigrąžina kaip įnašą IĮ perduotą ilgalaikį turtą, turto vertės padidėjimas dėl rinkos kainos pokyčio nėra apmokestinimo pajamų mokesčiu objektas, nes ilgalaikis turtas grąžinamas to turto perdavimo (įsigijimo kaina) IĮ verte.
Jeigu IĮ savininkui įnašas grąžinamas IĮ įsigytu turtu, tai IĮ turtas, perduodamas savininkui, turi būti įvertinamas tikrąja rinkos kaina. IĮ savininkas iš gauto turto vertės (tikrosios rinkos kainos) gali atimti neatsiimtą įnašą į IĮ (jeigu šie įnašai nebus grąžinami pinigais). Grąžinamo įnašo vertė nėra pajamų mokesčio objektas, o turto vertė, viršijanti įnašą, yra apmokestinama pajamų mokesčiu.
1 pavyzdys: IĮ savininkas savo IĮ perdavė automobilį, kuris IĮ įregistruotas jo įsigijimo kaina (6 000 Eur) kaip turtinis įnašas. Po pusės metų automobilis avarijoje buvo nepataisomai sugadintas, todėl draudimo įmonė išmokėjo visą sutartyje numatytą 3 000 Eur sumą. IĮ savininkas turi teisę susigrąžinti 6 000 Eur pinigais ar kitu turtu.
2 pavyzdys: IĮ savininkas savo IĮ kaip įnašą perdavė pastatą, kurio įsigijimo kaina - 58 000 Eur. Po trejų metų savininkas nusprendė turtą susigrąžinti. Susigrąžinimo metu pastato tikroji rinkos kaina - 300 000 Eur. Skirtumas tarp pastato tikrosios rinkos kainos ir jo įsigijimo kainos (58 000 Eur) IĮ savininko pajamoms nepriskiriamas, laikoma, kad IĮ savininkui grąžinamas 58 000 Eur vertės turtinis įnašas, kuris pajamų mokesčiu neapmokestinamas.
IĮ likvidavimas
Juridinio asmens likvidavimo atveju yra laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda turimas akcijas (dalis, pajus), todėl ir IĮ likvidavimo atveju jos savininko gautos pajamos (t. y. gautas bet kokios rūšies turtas) turi būti apmokestinamos ir deklaruojamos kaip finansinių priemonių pardavimo pajamos (GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta neapmokestinama suma šiuo atveju netaikoma).
IĮ likvidavimo atveju, laikoma, kad IĮ savininko pajamos yra visa pajamų suma (pinigai, kitas turtas) atėmus neatsiimto įnašo vertę. Jeigu likviduojant IĮ, savininkui perduodamas likęs įmonės turtas, šis turtas turi būti įvertinamas tikrąja rinkos kaina perdavimo metu.
Deklaravimas
Individuali įmonė, išmokėjusi savininkui - nuolatiam Lietuvos gyventojui išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, privalo pateikti metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą. Deklaracija GPM312 teikiama - iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d.
Kai IĮ savininkas parduoda apvaliąją medieną, nenukirstą mišką ar atliekas savo IĮ, šio turto pardavimo pajamos priskiriamos A klasės pajamoms.
IĮ savininko, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, iš IĮ gautos pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms. Išmokų priskyrimas B klasės pajamoms šiuo atveju nustatytas nesiejant jų su tam tikra išmokos (pajamų) rūšimi, bet atsižvelgus tik į išmokos davėjo (IĮ) ir pajamų gavėjo (IĮ savininko) santykį. Todėl bet kokios rūšies išmokos, kurias IĮ išmoka IĮ savininkui, yra priskiriamos B klasės pajamoms. Pagal autorinę sutartį IĮ savininkui išmokėtos išmokos deklaruojamos metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje.
Socialinio draudimo įmokos
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu - išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.
tags: #individualiu #imoniu #savininku #atlyginimas #sodroje