Demencija - tai sindromas, kuriam būdingas pažinimo funkcijų pablogėjimas, paprastai lydimas emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos sutrikimų. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis ir bendrauti. Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju, tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių.
Sergančiuosius demencija gydant vaistais, ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas“, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Tačiau daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais.
Bendravimo Strategijos su Sergančiaisiais Demencija
Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija. Tad J. Jos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija.
Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo. Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį.
Efektyvaus bendravimo principai:
- Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį.
- Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
- Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
- Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti.
- Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo.
- Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“).
- Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“).
- Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“.
- Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo.
- Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi.
- Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).
Aplinkos Pritaikymas Sergantiesiems Demencija
Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.
Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.
Globėjų Iššūkiai ir Parama
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija.
5 bendravimo patarimai sergant demencija
Socialinės Iniciatyvos Naujojoje Vilnioje
Naujoji Vilnia turi ne tik unikalų gamtovaizdį bet ir labai savitą multikultūrinę bendruomenę, kuri ėmė formuotis dar 1873 m., pastačius stoties rūmus ir geležinkelio atšaką Minsko link. Patogi strateginė padėtis paskatino pramonės plėtrą. Sovietmečiu tai buvo pramoninis rajonas, tačiau užsidarius gamykloms nemažai žmonių liko be darbo ir tai tapo socialinių problemų priežastimi.
R.Venckūnienė sako, kad sostinės savivaldybė į šį rajoną atsigręžė tik 2017-2018m. „Kad ir mažais žingsneliais, bet imtos spręsti įsisenėjusios infrastruktūros, laisvalaikio, kultūrinių ir socialinių sričių problemos. 2018m. metai Naujosios Vilnios bendruomenei buvo ypatingi, jubiliejiniai, kai pirmą kartą po ilgų stagnacijos metų prie bendruomenės šventės organizavimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, skirdama šiai šventei paramą ir dėmesį.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Jau pradėti rajono aplinkos gerinimo darbai. Tiesiami šaligatviai, kurie apie 20 metų nebuvo tvarkyti, taip pat jau prasidėjo sovietmečio pastatų renovacija, įvyko skvero tarp Gerovės gatvės ir Vilnelės upės atnaujinimo darbai. 2017 -2018 m. Naujojoje Vilnioje išasfaltuota kone 5 km žvyrkelių, asfalto danga jau paklota Kalno, Gerviškių, Grikių, Vaivos, Naujojoje, Gurių Sodų, Vandens, Karklų, Skaidiškių, Retkonių, B.K. Balučio ir Černiavskio gatvėse. Taip pat sutvarkytos itin judrios rajono gatvės - Pergalės, Dūmų, A. Kojelavičiaus ir Pramonės. Šiose gatvėse paklota nauja asfalto danga, Pergalės gatvėje sutvarkyti šaligatviai.
Infrastruktūros pokyčiai Naujojoje Vilnioje:
- Žvyrkelių asfaltavimas (5 km)
- Šaligatvių tiesimas ir remontas
- Skverų atnaujinimas
- Gatvių apšvietimo modernizavimas
- Dviračių stovų įrengimas (50 vnt.)
- Greičio mažinimo kalnelių įrengimas
- Pėsčiųjų perėjų apšvietimas
- Naujų vaikų žaidimo aikštelių įrengimas
Valakampių Socialinių Paslaugų Namai
Biudžetinė įstaiga Valakampių socialinių paslaugų namai - socialinių paslaugų įstaiga, teikianti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas suaugusiems Vilniaus miesto gyventojams su intelekto / psichosocialine ir kompleksine negalia. Įstaiga įsteigta Vilniaus miesto tarybos 1992 m. sausio 16 d. Tai buvo pirmas bandymas Lietuvoje sukurti naujo tipo gyvenimo namus asmenims su intelekto negalia.
Teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės), dienos socialinės globos, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo ir socialinių dirbtuvių paslaugos.
Valakampių socialinių paslaugų namų vertybės:
- Pagarba žmogaus orumui ir teisėms
- Orientacija į asmenį
- Įgalinimas
- Atvirumas
- Bendradarbiavimas
- Tobulėjimas
- Kūrybiškumas
Savarankiško gyvenimo namuose yra 23 kambariai, 5 iš jų - dviviečiai. Juose gyvena 28 suaugę žmonės ir vienas vaikas. Specialistė primena, kad savarankiško gyvenimo namai - tai tarpinė stotelė, kur psichikos negalią turintiems žmonėms padedama atsistoti ant kojų, atsigauti po gydymo ar globos įstaigų, sudėtingų gyvenimo situacijų.
Gyventojai ypač skatinami įsilieti į darbo rinką. Darbuotojų pastangos nenueina veltui: 13 žmonių dirba nuolat, o po pusmetį ir ilgiau - didžioji dalis. Ieškoma profesinės reabilitacijos programų, kad įsidarbinti galėtų kiekvienas norintis.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Senelių Namai "Sevilis"
Vilniuje, Parko gatvėje Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės teritorijoje, žaliame ir ramiame parke yra įsikūrę senelių namai „SEVILIS“. Senelių namai „SEVILIS“ veiklą vykdo nuo 2007 metų lapkričio mėnesio. Tai - viešoji globos įstaiga, besivadovaujanti krikščioniškosios artimo meilės principu. Senelių namuose yra 22 kambariai, kuriuose vienu metu gali apsigyventi 62 gyventojai. Kambariai yra dviviečiai ir triviečiai.
Darnus senelių namų „SEVILIS“ kolektyvas rūpinasi gyventojų fizine ir dvasine sveikata. Užimtumo specialistai organizuoja laisvalaikį, renginius ir koncertus. Globos namuose švenčiamos įvairios religinės ir tradicinės šventės, minimi senjorų gimtadieniai. Užimtumo specialistai lavina piešimo, dainavimo, mezgimo, karpymo įgūdžius.