Individuali įmonė (IĮ) - tai verslo forma, kurioje steigėjas yra vienas fizinis asmuo, kuris dažniausiai yra ir įmonės savininkas. Individualios įmonės savininkui egzistuoja vienas apribojimas - jis negali būti jokios kitos individualios įmonės savininku. Pagrindinis individualių įmonių veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra LR individualių įmonių įstatymas, taip pat jų veiklą reglamentuoja ir Civilinis kodeksas.
Tuo vadovaujantis savininkas turi visišką veiksmų laisvę pasirinkti metodus, būdus ir priemones savo verslui įgyvendinti ir vystyti. Individuali įmonė nuo kitų teisinių formų skiriasi tuo, jog tai yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Savininkas atsako savo turtu, jei įmonėje neužtektų lėšų skoloms, prievolėms padengti.
Kaip išsimokėti sau dirbant MB?
Individualios įmonės steigimo tvarka
Numatyta tokia individualios įmonės steigimo tvarka:
- Rezervuojama pavadinimas juridinių asmenų registrų sistemoje iki 6 mėn.
- Sudaromi įmonės nuostatai.
- Notariškai patikrinami ir patvirtinami steigimo dokumentai.
- Dokumentai pateikiami Registrų centrui, kur užregistruojama nauja IĮ.
Individualios įmonės turtas - tai įmonės nuosavybei perduotas savininko turtas, kuris yra neatskiriamas nuo savininko asmeninio turto, taip pat įmonės vardu įgytas turtas. Įmonės uždirbtas pelnas priklauso IĮ savininkui, kurį jis bet kada gali išsiimti.
Individualių įmonių privalumai
- Labai paprasta steigimo procedūra.
- Individualios įmonės veiklos pradžiai pakanka nedidelio kapitalo, taip pat neapibrėžtas įstatinio kapitalo dydis. Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo.
- Įmonės veiklos visus sprendimus priima pats savininkas.
- Visas uždirbtas pelnas priklauso įmonės savininkui.
- Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Tai reiškia, kad individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jai nebūtina sudaryti finansinę atskaitomybę, užtenka užpildyti mokesčių deklaraciją.
- Įmonės savininkas, save paskyręs įmonės vadovu, gali tvarkyti ir buhalterinę apskaitą. Neprivaloma samdyti individualios įmonės direktorių ir buhalterį.
- Individualios įmonės savininkas gali laisvai, bet kuriuo metu pasiimti lėšų iš įmonės banko sąskaitos ir kasos savo reikmėms (žinoma, šios lėšos LR įstatymų nustatyta tvarka yra apmokestinamos).
- Individualios įmonės savininkas bet kuriuo metu gali paskolinti ir įnešti nuosavas lėšas į įmonės sąskaitą. Tai leidžia savininkui išvengti nemokumo, kai įmonė neturi apyvartinių lėšų. Taip sumažinama skolų rizika.
- Jei reikia, nelikviduojant individualios įmonės galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ar į viešąją įstaigą.
- Supaprastinta likvidavimo procedūra.
Individualių įmonių trūkumai
- Savininkas atsako visu savo asmeniniu turtu (kreditoriniai įsipareigojimai pirmiausia išieškomi iš įmonės turto). Neribota turtinė atsakomybė.
- Ribotos galimybės didinti kapitalą. Savininkas turi investuoti į savo verslo plėtrą išimtinai savo lėšas arba skolintas lėšas. Individuali įmonė negali plėstis pritraukdama naujų investuotojų (akcininkų).
- Neturi lygiaverčio verslo partnerio (kuris turėtų teisę į pelną).
- Dažniausia individualios įmonės finansiniai ištekliai yra maži, nepakankami įmonės veiklai plėsti. O turint mažai turto, paprastai yra sudėtinga gauti finansavimą bankuose, todėl sumažėja plėtros ir konkurencijos galimybės.
- Mirus savininkui, sudėtingas paveldėtojo įmonės teisių perėmimas ar likvidavimas.
Pelno mokestis
Pagal PMĮ 5 straipsnio nuostatas IĮ apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių bei uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
- 15 proc. pelno mokesčių tarifas
- 5 proc. pelno mokesčio tarifas, jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, tai apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, išskyrus PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytus atvejus (pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas);
- 0 proc. (nulinis) pelno mokesčio tarifas pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu IĮ pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas turi teisę taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį jos veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams (pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas). Šios nuostatos taikomos tik 2018 m. ir vėlesniais metais įsteigtoms IĮ.
„Sodros“ mokesčiai
Asmenys, esantys individualios įmonės savininkais, privalomai draudžiami:
- Valstybiniu socialiniu draudimu (VSD):
- pensijų;
- ligos;
- motinystės;
- nedarbo socialiniu draudimu.
- Sveikatos draudimu (PSD).
VSD įmokos
Jeigu išsiima lėšų asmeniniams poreikiams, VSD įmokos mokamos nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI (pajamų rūšies kodas 02). VSD įmokų galima nemokėti, jeigu:
- pirma savarankiška veikla nuo 2018-01-01;
- gauna (yra paskirta) pensiją ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
- gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją;
- gauna pensiją iš Europos Sąjungos narės;
- yra laisvės atėmimo vietose, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
- yra sukakęs senatvės pensijos amžių.
BET, tokiu atveju, stažas senatvės pensijai nesikaups. Jeigu neišsiimate lėšų asmeniniams poreikiams, tuomet VSD įmokų mokėti nereikia.
PSD įmokos
PSD įmokų tarifas: 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (toliau - MMA). Kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokamos 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo MMA.
2021 m. tai būtų 6,98 proc. 2017 12 05 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 1. 2021 12 14 įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 2. 3. 2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
2018 12 11 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. 2021 12 14 įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 5. 2017 12 05 įstatymu Nr. 2018 12 11 įstatymu Nr. XIII-1721 (TAR, 2018, Nr. (TAR, 2017, Nr. 6. Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. 7. 2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 1. 2020 12 23 įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr. 2. 2023 12 14 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 4) turi nustatytą 0-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2023 12 14 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 8. 2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 9. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. 1. 2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 2. 2018 12 11 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 3. 2020 12 23 įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr. 4. 2023 05 23 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 5. 2025 12 09 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. INFOLEX PASTABA: 2025 12 09 įstatymu Nr. XV-633 (TAR, 2025, Nr. 2025-21466) nustatyta, kad 10 str. 9 d. 10. Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu - išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka. 1. 2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 2. 2020 12 23 įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr.
Individualios įmonės savininkas papildomai pensijos daliai privalomai draudžiamas tuo atveju, jeigu jo pajamų metinė suma yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų (MMA) sumai arba didesnė. Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro skirtumas tarp įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos.
Socialinio draudimo įmokų pensijos papildomai daliai gauti dydis yra 15 proc. nuo savarankiškai dirbančio asmens paties pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 MMA. Pavyzdžiui, 2007 m. minimalus įmokų dydis papildomai pensijos daliai buvo 1170 Lt (12 MMA dydis 7800 Lt; 7800 x 15 proc. = 1170 Lt). Jei nuo 2008 m. sausio 1 d. minimalus įmokų dydis papildomai pensijos daliai bus 1440 Lt (12 MMA dydis 9600 Lt; 9600 x 15 proc.
Kai savarankiškai dirbantis asmuo per mokestinius metus yra individualios įmonės savininkas bei užsiima individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinė suma apskaičiuojama pagal pateiktą kiekvienos veiklos deklaraciją. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti nustatoma pagal pateiktą kiekvienos veiklos deklaraciją. Pavyzdžiui, 2007 metais asmuo buvo individualios įmonės savininkas ir tuo pačiu metu vykdė individualią veiklą. Asmens kaip individualios įmonės savininko pajamų metinė suma 9000 Lt, t.y. daugiau nei 12 MMA; asmens kaip vykdančio individualią veiklą pajamų metinė suma 7800 Lt, t. y. lygi 12 MMA. Šiuo atveju už individualios įmonės savininką minimali privaloma sumokėti įmokų papildomai pensijos daliai suma 1170 Lt (7800 x 15 proc. = 1170 Lt).
Jeigu individuali įmonė veiklą vykdė ne visus mokestinius metus (buvo įsteigta, baigė veiklą ar buvo pertvarkyta), prievolė mokėti papildomai pensijos daliai atsiranda tuo atveju, kai veiklos laikotarpio pajamų suma, kuri apskaičiuojama iš apmokestinamojo pelno atėmus pelno mokesčio sumą, lygi arba viršija to laikotarpio mėnesių MMA sumą. Pertvarkomų individualių įmonių savininkų prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims nustatoma pagal pertvarkymo dieną socialiniam draudimui jų pačių deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Kai veiklos pradžia/pabaiga nesutampa su kalendorinio mėnesio pradžia/pabaiga, to mėnesio MMA apskaičiuojama proporcingai veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičiui. Pavyzdžiui, individuali įmonė 2008 m. spalio 5 d. buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę; individualios įmonės savininko pajamų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 suma yra 9000 Lt. Šio laikotarpio MMA suma yra 7329,03 Lt: MMA už 2008 m. sausio-rugsėjo mėn. 4800 Lt (800 x 9 = 7200 Lt), MMA už spalio mėn. 129,03 Lt (800 : 31 x 5 = 129,03 Lt). Kadangi pajamų suma (9000 Lt) didesnė už šio laikotarpio MMA sumą (7329,03 Lt), už savininką privaloma sumokėti įmokas papildomai pensijos daliai gauti. Minimalus įmokų papildomai pensijos daliai gauti dydis 1099,35 Lt (7329,03Lt x 15 proc. Įmokos papildomai pensijos daliai turi būti sumokėtos iki metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Įmokos papildomai pensijos daliai gali būti mokamos avansu tokiais pat terminais kaip yra mokamos įmokos pagrindinei pensijos daliai (kartą per ketvirtį ir už einamąjį ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos).
Reikia pastebėti, kad, mokant avansu įmokas papildomai pensijos daliai, turi būti mokamos ir įmokos pagrindinei pensijos daliai. Paminėsime atvejus, kada individuali įmonė už savininką įmokų pagrindinei ir papildomai pensijos dalims gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į jų valstybinio socialinio draudimo stažą). Panagrinėsime dažniausiai pasitaikančias situacijas, pateikdami konkrečius pavyzdžius. Individualios įmonės savininkas gauna valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.
2007 metų savininko pajamų metinė suma 6000 Lt. Individualios įmonės savininko pajamų metinė suma 2007 metais sudarė 5000 Lt. Įstatyme nustatytų atvejų, kai įmokų galima nemokėti, asmuo netenkina. Individuali įmonė už savininką gali nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai, tačiau privalo mokėti įmokas pagrindinei pensijos daliai, nes savininkas neatitinka nė vieno atvejo, kai įmokų galima nemokėti. Individualios įmonės savininko pajamų metinė suma už 2007 metus 9000 Lt, t. y. didesnė nei 12 MMA. Savininkas turi būtinąjį 30 metų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Nors savininkas ir atitinka vieną iš nustatytų atvejų, kai įmokų galima nemokėti, tačiau jo pajamų metinė suma yra didesnė už 12 MMA.
Pavyzdžiui, įmokos pagrindinei pensijos daliai už individualios įmonės savininką 2007 m. nebuvo mokamos, nes savininkas buvo privalomai draudžiamas socialiniu draudimu (dirbo pagal darbo sutartį). 2008 metais pateikus metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus, paaiškėjo, kad savininko pajamų metinė suma 7800 Lt, t. y. lygi 12 MMA. Individuali įmonė už savininką tuo laikotarpiu, kai savininkas tenkina vieną iš leidžiančių įmokų nemokėti atvejų ir pagal pelno mokesčio deklaraciją jam dar nėra nustatyta prievolė mokėti įmokas papildomai pensijos daliai, gali nemokėti įmokų pensijos pagrindinei daliai.
Pavyzdžiui, asmuo yra individualios įmonės savininkas ir dirbo pagal darbo sutartį iki 2008-11-14. Įmokų pagrindinei pensijos daliai už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-11-14 galima nemokėti, tačiau nuo 2008-11-15 įmokos pagrindinei pensijos daliai privalo būti sumokėtos, nes savininkas prarado sąlygą, suteikiančią teisę nemokėti įmokų pensijos pagrindinei daliai (nuo 2008-11-15 nedirba). Įmokos pagrindinei pensijos daliai už 2008 m. IV ketvirtį (lapkričio, gruodžio mėn.) turi būti sumokėtos iki 2009-01-15. Jeigu pateikus metinę pelno deklaraciją už 2008 metus paaiškės, kad individualios įmonės savininko pajamų metinė suma už 2008 metus lygi 12 MMA arba didesnė, individuali įmonė įgis prievolę sumokėti už savininką įmokas pagrindinei pensijos daliai už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-11-14 bei įmokas papildomai pensijos daliai gauti už 2008 metus. Pastebėjome, kad draudėjai dažnai nepasinaudoja teisės aktų suteiktomis galimybėmis ir patys "augina" savo įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Individualios įmonės, kurios nevykdo veiklos ir neturi samdomų darbuotojų, delsia individualiai įmonei Juridinių asmenų registre įregistruoti likviduojamos įmonės statusą. Klaidingai galvojama, kad, nevykdant individualios įmonės veiklos, už individualios įmonės savininką nereikia mokėti įmokų. Primename, kad už pavėluotai sumokėtas socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai, o laiku nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, delspinigiai išieškomi taikant priverstinio poveikio priemones.
Socialinio draudimo įmokas galima sumokėti mokėjimo pavedimais per banką, pašto perlaidomis, grynaisiais pinigais. Mokėjimo dokumentuose reikia nepamiršti nurodyti mokėtojo rekvizitus (draudėjo pavadinimas, kodas) bei mokesčio kodą (įmokų pagrindinei pensijos daliai kodas 261, delspinigių pagrindinei pensijos daliai kodas 262, įmokų papildomai pensijos daliai kodas 264, delspinigių papildomai pensijos daliai kodas 265). Individualios įmonės, privalančios mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už šių įmonių savininkus papildomai pensijos daliai, privalo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis. SAV pranešimas už ataskaitinį ketvirtį turi būti pateiktas iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.
Toliau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius mokesčius ir įmokas, susijusias su individualios įmonės savininko veikla:
| Mokestis/Įmoka | Tarifas | Pastabos |
|---|---|---|
| Pelno mokestis | 5% arba 15% | Priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir pajamų |
| VSD įmokos | 26.3% nuo 50% išsiimtos sumos | Galima nemokėti, jei gaunama pensija ar esama kitų išimčių |
| PSD įmokos | 6.98% nuo MMA | Mokama kas mėnesį |
tags: #ar #gali #gauti #invaliduma #individualiu #imoniu