Nauji metai pensijų kaupimo dalyviams prasidėjo su pokyčiais. Nuo sausio 1 d. įsigalioję II pensijų pakopos pakeitimai verčia gyventojus iš naujo įvertinti savo sprendimus ir būsimas senatvės pajamas. Įsigaliojus II pensijų kaupimo pakopos pakeitimams sistema tapo savanoriška, lankstesnė ir leidžianti gyventojams dėl kaupimo galimybių apsispręsti patiems.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad nuo šių metų pradžios įsigalioję II pensijų pakopos pakeitimai iš esmės nepanaikino sistemos, tačiau ją padarė lankstesnę ir palankesnę gyventojams. Anot ministrės, gyventojams suteikta daugiau laisvės apsispręsti dėl kaupimo - numatytas dvejų metų laikotarpis, per kurį bus galima pasitraukti iš sistemos, sudarytos galimybės laikinai stabdyti kaupimą, o susidūrus su nenumatytomis gyvenimo aplinkybėmis - priimti individualius sprendimus.
„Nuo Naujųjų metų kaupiantys ar pradėję kaupti gyventojai taip pat galės atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, o pasiekus pensinį amžių - pasirinkti išmokų būdą. Jei sukaupta suma viršija minimalią anuiteto ribą, gyventojai galės pasirašyti pensijų anuiteto sutartį“, - sakė J.Zailskienė.
Kaip keitėsi rezultatai?
Kaip per pastaruosius metus keitėsi II pensijų pakopos fondų rezultatai, sukaupto gyventojų turto apimtys ir investicinė grąža?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, 2025 m. II pensijų pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė išaugo daugiau nei 16 proc. ir metų pabaigoje siekė 10,6 mlrd. eurų, o fondų vidutinė investicinė grąža sudarė 6,1 proc. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas V.Rūkas pabrėžė, kad per visą II pensijų pakopos veikimo laikotarpį gyventojų sukauptos lėšos ne tik buvo išsaugotos, bet ir reikšmingai padidintos.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Anot jo, nuo 2004 m. pensijų fondai dalyviams jau yra uždirbę daugiau nei 4 mlrd. eurų grynojo investicinio pelno, atskaičius visus mokesčius. Be to, artėjama prie 1 mlrd. eurų išmokėtų lėšų gyventojams, pasiekusiems pensinį amžių ar pasirinkusiems išmokas.
„Įkritę pinigai uždirbo pinigus - sistema per laiką sukūrė realią finansinę naudą žmonėms“, - teigė V.Rūkas. Jis priminė, kad 2025 m. pensijų fondai gyventojams uždirbo apie 600 mln. eurų, o bendras II pakopos dalyvių sukauptas turtas per metus reikšmingai išaugo.
Kalbėdamas apie investavimo struktūrą, LIPFA vadovas atkreipė dėmesį, jog jaunesni nei 50 metų dalyviai daugiausia kaupia akcijų rinkose, o tokių fondų vidutinė metinė grąža siekė apie 7 proc. ir viršijo bendrą 6,1 proc. vidurkį. Pasak jo, tai visiškai atitinka tiek ilgalaikes akcijų rinkų grąžos prielaidas, tiek dar nuo 2018 m. gyventojams prieinamos pensijų skaičiuoklės prognozes.
„Rezultatai labai arti to, ką buvome numatę modeliuodami sistemą - gyvenimo ciklo fondai veikia taip, kaip ir buvo planuota“, - sakė V.Rūkas.
Vertindamas laikotarpį nuo 2019 m., kai buvo įkurti gyvenimo ciklo pensijų fondai, jis teigė, kad per pastaruosius septynerius metus rezultatai buvo itin sėkmingi - kai kurių fondų sukaupta grąža viršijo 100 proc. Tai reiškia, kad gyventojas, 2019 m. turėjęs 1 tūkst. eurų, šiandien galėtų būti sukaupęs apie 2 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kalbėdamas apie vidutinio kaupiančiojo situaciją, LIPFA vadovas nurodė, kad šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. gyventojų, o bendras sukauptas turtas siekia apie 10 mlrd. eurų. Vidutiniškai vieno dalyvio sąskaitoje sukaupta suma sudaro apie 7 tūkst. eurų, iš kurių maždaug trečdalį sudaro investicijų grąža.
Gyventojas, kuris kaupė nuosekliai ir visą laikotarpį uždirbo vidutines pajamas, šiandien galėtų būti sukaupęs apie 20 tūkst. eurų, iš kurių apie 9 tūkst. eurų sudarytų investicinis pelnas.
„Svarbu nepamiršti konteksto - sistemos pradžioje atlyginimai buvo kelis kartus mažesni nei dabar, todėl ir įmokos buvo nedidelės. Didžiausias augimo pagreitis įvyko per pastaruosius penkerius metus“, - pabrėžė LIPFA vadovas.
Pensijų fondų rezultatai pagal amžiaus grupes
Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37-50 m. amžiaus grupės („Pensija 1982-1988“ ir „Pensija 1975-1981“) fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“.
Nuo 2019 m. net ir konservatyviausio investavimo - „Turto išsaugojimo fonde“ - sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per tą patį laikotarpį net trijų fondų - „Pensija 1975-1981“, „Pensija 1982-1988“ bei „Pensija 1989-1995“ - dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Nedaug nuo trijų daugiausiai išaugusių gyvenimo ciklo fondų atsilieka ir dabartinių 23-29 metų amžiaus grupės, fondo „Pensija 1996-2002“ dalyviai - jų turto investicinė grąža nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausiųjų dalyvių - gimusių 1974 m. ir anksčiau - pensijų fondų rezultatai kuklesni, nes, artėjant pensiniam amžiui ir siekiant apsaugoti gyventojų turtą, investicijų rizika mažinama ir investuojama vis į saugesnius instrumentus“, - komentuoja V.Rūkas.
Trečiosios pakopos pensijų fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai, +6,5 proc., per praėjusius metus augo didesnės akcijų dalies fondai. Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc. Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje.
Ką žada 2026-ieji?
Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis - pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas.
LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs. „Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus. Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai“, - sako V. Rūkas.
Jis primena, kad antrosios pakopos pensijų fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupiančiam žmogui valstybė 2026 m. pridės maždaug 400 eurų.
„Pensijų fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams - su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Todėl net ir daliai žmonių nusprendus pasitraukti, tai neturės neigiamos įtakos likusių dalyvių pensijų kaupimui ar ilgalaikei investicinei grąžai“, - apibendrina V. Rūkas.
Kaip valdomi pensijų fondai su Vaidotu Rūku | Investavimas.lt POKALBIS #2
„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, - sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, pensijų fondų valdytojai Lietuvos gyventojų turtą pagausino beveik 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėn. Valstybės duomenų agentūros skelbtą 3,2 proc. išankstinį infliacijos įvertį.
Ilgalaikiai rezultatai
Skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą.
„Gyvenimo ciklo fondų rezultatai aiškiai rodo, kad struktūriniai sprendimai pensijų sistemoje duoda apčiuopiamą naudą - net ir per sudėtingus laikotarpius ilgalaikė grąža išlieka reikšminga ir stabiliai lenkia infliaciją. Ilgalaikė beveik 90 proc. siekianti grąža nėra tik teorinis skaičius - tai reali vertė žmonių pensijų sąskaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatvėje“, - pabrėžia V. Rūkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal pensijų fondų rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža daugiau nei trigubai viršijo EBPO vidurkį ir pagal šį rodiklį tarp visų bloko valstybių Lietuva buvo trečioje vietoje.
2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Vien per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.
„Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų - apie 8,7 tūkst. eurų“, - LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas.
Pasak jo, toks ryškus skirtumas susidaro dėl to, kad ne visi 1,4 mln. dalyvių kaupia nuo pat pradžių: dalis prisijungė gerokai vėliau, dalis kaupimą yra sustabdę, dalis - emigravę iš Lietuvos.
2023-ieji investuotojams, tarp kurių yra daugiau nei 1.4 mln. pensijai kaupiančių Lietuvos dirbančiųjų, leido padidinti kaupiančiųjų turto vertę. Preliminariais duomenimis, šalies II pakopos pensijų fondų svertinė investicinė grąža pernai buvo teigiama ir siekė +14,2 proc., o kaupiančiųjų turto vertė per metus išaugo 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. Lietuvos III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +12,5 proc. svertinę investicinę grąžą, jų valdomo turto vertė pasiekė 293,9 mln. eurų ir buvo 32,4 proc.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, 2023-ieji tapo vienais sėkmingiausių akcijų rinkoms per pastarąjį dešimtmetį.
„Vertinant bendrai, 2023-ieji investicijoms buvo palankūs nepaisant to, kad metų pradžioje laikėsi aukšta infliacija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas, buvo reali ekonominės recesijos rizika. Pernai ypač gerai sekėsi technologijų įmonių akcijoms ir kitoms augančioms bendrovėms, kurios patyrė smukimą per 2022 metų meškų rinką. Obligacijų grąža - arti dviženklių ir ši turto klasė pensijų fondų valdytojams yra ne mažiau svarbi realizuojant konservatyvesnius investavimo sprendimus, būtinus pagal II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fondų koncepciją. T. Gudaitis.
„Pasitikime ilgalaikėmis teigiamomis akcijų bei obligacijų augimo perspektyvomis. Juo labiau, kad kaupimas pensijai yra keletą dešimtmečių trunkantis procesas, kurio galutinis rezultatas paaiškės asmeniškai pasiekus pensijos amžių. Pernai tarp II pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo +16,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +16,1 proc., 36-42 metų ir 43-49 metų amžiaus dirbantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo +15,9 proc. 50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +14,1 proc., o 57-63 metų amžiaus kaupiantieji pernai finansų rinkoje uždirbo +10,6 proc. svertinę grąžą. Šių amžiaus grupių investavimo strategijoje akcijų dalis fonde (ir rizika) yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (pvz. Vyriausių amžiumi 64-70 metų II pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo +7,6 proc. Tuo tarpu turto išsaugojimo fondai fiksavo +7,4 proc. Praėjus 5 metams nuo šių fondų veiklos pradžios galima teigi, kad jų įsteigimas ir pasirinkta investavimo strategija pasiteisino su kaupu. Gyventojams, kuriems iki pensijos amžiaus liko apie 17-20 ir jaunesniems, jų svertinės investicinės grąžos per pastarąjį penkmetį pasiekusios 60 proc. Nuo II pakopos veikimo pradžios 2004-aisiais, agreguotas pelnas pakopoje siekia 2,2 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje, sudaro 1,7 mlrd. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju - paveldėtojams) sudaro 518 mln. eurų. Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +14,6 proc. svertinę grąžą. Mišraus investavimo pensijų fondai taip pat peržengė 10 proc. grąžos ribą: jų grąža pernai buvo +10,6 proc. „Ir II, ir III pakopos pensijų fondų valdomas turtas nuosekliai auga. Tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių - reguliarios įmokos, sudėtinių palūkanų efektas, vis ilgėjantis ir jau 20 metų II pakopoje pasiektas bendras kaupimo laikotarpis. Visa tai prisideda prie didesnių būsimųjų pensininkų pajamų ateityje.
tags: #pensiju #fondu #statistika