Maisto produktų parama nepasiturintiems yra viena iš valstybės ir nevyriausybinių organizacijų (NVĮ) teikiamų priemonių, padedančių užtikrinti pagrindinius poreikius. Ši parama skiriama pagal materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programą ir bendradarbiaujančių organizacijų iniciatyvas, tokių kaip „Maisto bankas“ ir įvairios socialinės organizacijos.
Kam skiriama parama ir pagrindiniai kriterijai
Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 eurų per mėnesį, turi teisę gauti paramą į socialinę kortelę. Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį.
Asmenims, kuriems nustatoma teisė į paramą, teikiamą pagal programą, parama skiriama vieneriems metams (iki einamųjų metų gruodžio 31 d.), jeigu asmuo nepranešė apie pajamų pokyčius. Vienai šeimai išduodama 1 socialinė kortelė.
Socialinės kortelės: kiek, kada ir kaip naudotis
Kiek namų ūkyje gyvena asmenų, atitinkamai tiek lėšų bus pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą kortelę. Pavyzdžiui, jei namų ūkyje yra 4 asmenys, tada jie sulauks 100 eurų paramos (4 x 25 eurai). Vienam asmeniui ketvirčio suma yra 25 eurai. Šiemet pervedimų į jas dydžiai lieka tokie patys, t. y. 25 eurai asmeniui per ketvirtį arba kiek mažiau nei 10 eurų per mėnesį.
Lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus - kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai. Lėšos į socialines korteles pervedamos tik 4 kartus per metus.
Taip pat skaitykite: Mažiausios pajamos Lietuvoje
Kiekvienas tokią paramą gaunantis asmuo turi pasirinkti prekybos tinklą, kuriame išleis gautus pinigus. Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Maisto produktus ir kitas prekes galima įsigyti: asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.
Jeigu reikia atsiimti kortelę, dėl kortelės atsiėmimo reikės kreiptis į Labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“.
Donacijos per „Maisto banką“ ir papildoma parama
Vilniaus miesto gyventojai kartu su socialinėmis kortelėmis gali gauti donacijas - surinktą paaukotą maistą iš prekybos vietų ar gamintojų ir kt., taip pat įvairių paramos akcijų metu surinktą ir projekto dalyviams atiduotą maistą. Sutikimas dėl donacijų pildomas kartu su prašymu. Vienam paramos gavėjui suteikiama ne mažiau kaip 5 kg maisto donacijų per ketvirtį.
Didžioji dalis akcijos metų paaukotų produktų yra dalinami tiesiogiai per „Maisto banko“ atiduotuvių tinklą - čia stokojantys žmonės gali patys pasirinkti jiems šiuo metu labiausiai reikalingus maisto produktus. Be to, iš surinktos paramos formuojami specialūs pagalbos paketai nelaimių atveju, kai parama reikalinga nedelsiant - po gaisrų, stichinių nelaimių ar kitų netikėtų krizių.
Kaip vyksta maisto rinkimas ir paskirstymas
Organizuodami „Maisto banko“ akciją 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose bendradarbiaujame su daugiau nei 200 ne pelno organizacijų bei įstaigų, teikiančių socialinę pagalbą dėl įvairių priežasčių skurstantiems žmonėms. Tai dienos centrai, besirūpinantys vaikais iš nepasiturinčių šeimų, gausių šeimų organizacijos, pagyvenusių žmonių draugijos, neįgaliųjų asociacijos, vaikų globos namai, senelių globos namai, labdaros valgyklos, nakvynės namai, socialinių paslaugų centrai ir kitos organizacijos.
Taip pat skaitykite: Nepriteklius ir maisto pagalba Lietuvoje
Akcijos metu šių organizacijų atstovai (darbuotojai, savanoriai ar net patys paramos gavėjai) stovi parduotuvėse ir renka paramą savo organizacijos veiklai. Socialinėms organizacijoms iš anksto pavedame kuruoti vieną ar kitą parduotuvę. „Maisto banko“ akcijoje dalyvaujančioje parduotuvėje budintys savanoriai žino ir pasiteiravus pasakytų, kurios socialinės organizacijos globojamiems žmonėms renkamas maistas.
Su „Maisto banko“ akcijoje dalyvaujančiomis organizacijomis „Maisto bankas“ sudaro sutartis. Bendradarbiaujančios socialinės organizacijos maistą iš parduotuvių pargabena į savo organizacijos patalpas, išrūšiuoja, suskaičiuoja, nedelsiant „Maisto bankui“ atsiunčia informaciją apie surinktos paramos kiekius, paruošia paramą išdalinimui. Socialinės organizacijos prisideda ir formuodamos „Maisto banko“ akcijos savanorių komandas - jos pasitelkia savo aktyvistus - narius, simpatikus ar paramos gavėjus.
Sutartimis „Maisto banko“ partnerės - socialinės organizacijos įsipareigoja vesti griežtą maistą gaunančių asmenų apskaitą. Sutartyse nurodoma, kam bus dalinama parama maistu (arba iš paaukoto maisto ruošiamas valgis). Maistą gaunantys asmenys pasirašo žiniaraštyje.
Elektroninės ir savivaldybių konsultacijos, prieigos galimybės
Prašymai paramai gali būti pateikiami elektroniniu būdu arba pas socialinius darbuotojus, aptarnaujančius seniūnijų gyventojus pagal faktinę gyvenamąją vietą iš anksto suderintu laiku. Be išankstinės registracijos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centrą.
Vieniems parama reikalinga tik laikinai, kiti labai dažnai priversti tapti ilgalaikiais organizacijų lankytojais. Kiekvieną projekto įgyvendinimo laikotarpio ketvirtį apie 100 000 asmenų, kurie gauna ir MNM programos lėšas į socialines korteles, atsiima maisto donacijas.
Taip pat skaitykite: Maisto dalijimo iniciatyvos
Finansavimas ir ES vaidmuo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programos parama, pagal kurią mokamos minėtos išmokos, yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Projekto finansavimą sudaro 90 proc. ES lėšų ir 10 proc. - nacionalinio kofinansavimo lėšų. MNM programos parama į socialines korteles yra skiriama įgyvendinant keturmetį projektą, kuris turi fiksuotą biudžetą ir kasmet beveik 19 mln. eurų yra pervedama į socialines korteles.
Ministerija pažymi, kad ši europinė projektinė parama yra tik papildoma parama šalia kitos valstybės teikiamos paramos, kurią nepasiturintis asmuo turi teisę gauti. Vienas iš pagrindinių tikslų - išlaikyti maksimalią grupę asmenų, kurie galėtų pasinaudoti MNM programos parama į socialinę kortelę maistui ir (ar) prekėms įsigyti ir, kad tai nebūtų tik itin siaurai grupei pritaikyta paramos forma.
Praktiniai pavyzdžiai: senjorų situacijos ir pagalba
„Senjoro“ organizacijos vadovės Rugilės Bitautaitės pasakojimai iliustruoja, kaip mažiausias pajamas gaunantys senjorai gyvena ir kokią pagalbą gauna: senjoras iš Šiaulių rajono gyvena vienas nuosavame name, jo pajamos - minimalios, todėl kasdien patiria finansinių sunkumų. Pradėjus teikti socialines paslaugas, buvo pastebėtos itin skurdžios gyvenimo sąlygos: trūko būtiniausių baldų, tinkamos aprangos, net maisto.
Vaclovas iš Lazdijų (71 m.) socialiniame būste gyvena vienas ir kurio pajamos yra 290 eurų per mėnesį. „Didžiąją dalį pajamų tenka sumokėti už komunalines paslaugas, ypač žiemą, todėl likusios sumos beveik neužtenka maistui ir vaistams. Vaclovas renkasi maistą pagal tuo metu galiojančias akcijas, dažnai perka „antrarūšius“ vaisius ar daržoves turguje.
Kitas pavyzdys - senjoras iš Lazdijų, kurio pensija yra 300 Eur per mėnesį. „Didžioji dalis pinigų iš karto išleidžiama sumokėti už komunalines paslaugas ir nusipirkti brangius vaistus. Likusios sumos vos užtenka pigiausiems maisto produktams - kruopoms, makaronams, duonai. Mėsa ar vaisiai ant stalo pasirodo tik retkarčiais, higienos priemonėms dažnai nelieka lėšų. Senjoras taupo visur, kur tik įmanoma. Perka tik pigiausius produktus, skaičiuoja kiekvieną centą. Didelė paspirtis - „Maisto banko“ parama. Senjoras džiaugiasi gaunamais paketais su aliejumi, kruopomis, konservais - tai leidžia bent šiek tiek palengvinti buitį“, - pasakoja „Delfi“ pašnekovė.
Iššūkiai, problemos ir siūlymai
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė pažymi, kad ES skiriama piniginė parama į socialines korteles tėra papildoma pagalba, o visiems pažeidžiamiems gyventojams turėtų būti užtikrintos pakankamos socialinės išmokos. Ji nurodė, kad kiekviena ES valstybė taiko šiek tiek kitokią šios ES paramos paskirstymo sistemą: vieni dalina maisto paketus, kiti perveda pinigus į korteles.
NSMOT direktorė pabrėžia, kad skurdo mažinimo srityje veikiančios NVO taip pat siūlo mažinti biurokratiją paramos maistu procese. Tokią paramą norintis gauti žmogus, turi kreiptis į savivaldybę ir pateikti prašymą, kurio nagrinėjimas gali užtrukti net iki mėnesio, o parama bus suteikta dar vėliau. Tačiau maisto trūkumas dažnai yra skubi problema - pagalbos žmogui gali reikėti tą pačią dieną.
Siūloma sudaryti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms paramą maistu, realiu laiku patikrinti asmens teisę gauti šią paramą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Tokiu atveju, žmogus galėtų kreiptis tiesiogiai į paramą maistu teikiančią organizaciją, o pagalba, teisę į ją turinčiam žmogui, būtų suteikiama nedelsiant.
Be to, ministerija teigia, kad siekiant kelti sumos dydį asmeniui pervedamą į socialinę kortelę per ketvirtį, reiktų arba mažinti MNM programos paramą gaunančių asmenų skaičių, arba trumpinti teikiamos paramos laikotarpį ir atitinkamai projekto įgyvendinimo laikotarpį.
Maisto švaistymo mažinimas ir atsakingi sprendimai
Yra siūlymų, jog tinkami žmogui vartoti maisto produktai neturėtų virsti atliekomis: iki priešpaskutinės galiojimo dienos toks maistas turėtų būti nukainojamas, o paskutinę dieną perduodamas labdaros organizacijoms, kad jos dar spėtų jį patiekti ant nepasiturinčio žmogaus stalo. Labai praktinis dalykas, kuris padėtų pagerinti pažeidžiamiausių žmonių padėtį dėl maisto prieinamumo, būtų vieningas prekybininkų, gamintojų, ūkininkų ir kitų maisto grandinės atstovų sprendimas, jog joks tinkamas žmogui vartoti maistas neturėtų virsti atlieka.
Organizacijų vaidmuo, savanoriai ir bendruomenių indėlis
„Maisto bankas“ bendradarbiauja su daugybe organizacijų ir savanorių: bendradarbiaudami su 33,2 tūkst. socialinių organizacijų, maisto bankai kasdien nepasiturintiems patiekia net milijonus porcijų maisto. Federacijos nariai remiasi savanorišku darbu: maisto bankams talkina 15,5 tūkst. savanorių, kurie sudaro net 90 proc. savanorių įdarbinimo.
Labai svarbi socialinių darbuotojų ar tiesiog neabejingų žmonių - kaimynų, giminaičių įsitraukimas ir pagalba. Kuo daugiau žmogiškųjų resursų, tuo daugiau žmonių, kuriems reikalinga pagalba, galima pasiekti.
Papildomos paslaugos ir platesnės pagalbos priemonės
„Senjoro“ organizacija socialines paslaugas teikia ir itin mažas pajamas gaunantiems vyresnio amžiaus žmonėms - dažniausiai šios paslaugos jiems yra visiškai kompensuojamos savivaldybės. „Susidūrę su atvejais, kai senjoras dėl mažų pajamų gyvena itin skurdžiai, stengiamės ieškoti papildomų būdų, kaip bent šiek tiek pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir užtikrinti oresnę buitį. Padedame sutvarkyti dokumentus kuro kompensacijai, pasirūpiname nuolatine parama maistu, padedame gauti drabužių ar baldų iš bendruomenės ar paramos organizacijų“, - teigia organizacijos vadovė.
Taip pat svarbios teisines pagalbos iniciatyvos - Lietuvos „Caritas“ ir Lietuvos advokatūros akcija per dvi savaites suteikė virš 400 nemokamų konsultacijų žmonėms, susiduriantiems su teisiniais iššūkiais. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms įvairios registracijos ar bendravimas nuotoliu tampa iššūkiu. Labai juntamas ir emocinės bei dvasinės sveikatos stiprinimo poreikis.
Ekonominės priežastys ir politinės diskusijos
NSMOT vadovė atkreipia dėmesį, kad skurdo problema turėtų būti sprendžiama ne vien ES pagalbos priemonėmis, o keičiant socialinę politiką bei mokesčių sistemą. Pagrindinė problema, kurią reikia spręsti yra mažos pajamos, kurios neleidžia užtikrinti būtiniausių poreikių. Vienas esminių siūlymų būtų artinti socialines išmokas prie minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
SADM pažymi, kad neplanuojama didinti skiriamos lėšų sumos, nes ateinančiais ketvirčiais tikimasi paramos gavėjų skaičiaus padidėjimo, kuris metų eigoje, atsižvelgiant į turimą patirtį, pasiekia vidutiniškai 190 tūkst. asmenų.
Statistiniai duomenys ir kontekstas
| Rodiklis | Vertė / komentaras |
|---|---|
| Ketvirčio suma vienam asmeniui | 25 eurai |
| Mažiausios pajamos, suteikiančios teisę į paramą | Vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 eurų |
| Donuoto maisto minimalus kiekis | Ne mažiau kaip 5 kg per asmenį per ketvirtį |
| MNM programos kasmet pervedama suma | Apie 19 mln. eurų |
| Maisto banko metinis augimas (pavyzdys) | Lietuviškasis „Maisto bankas“ pernai pasiekė 32,8% metinį augimą |
Kas toliau: rekomendacijos ir praktiniai žingsniai
- Supaprastinti administracinius prašymų nagrinėjimus, kad pagalba maistu būtų teikiama greičiau ir laiku.
- Leisti NVĮ tiesiogiai tikrinti teisę į paramą SPIS sistemoje, kad paramos teikimas būtų operatyvus.
- Skatinti prekybininkus ir gamintojus nukainoti artėjančio galiojimo produktus ir perduoti juos labdaros organizacijoms paskutinę galiojimo dieną.
- Didinti savanorių įtraukimą ir bendruomeninį bendradarbiavimą, siekiant didesnio paslaugų aprėpties ir kokybės.
- Derinti ilgalaikes socialinės politikos priemones, skirtas mažinti skurdą - persvarstyti socialinių išmokų dydžius ir mokesčių sistemą.
Maisto parama išlieka svarbi priemonė mažinant skurdo pasekmes, ypač tarp senjorų, vienišų tėvų ir žmonių su negalia. Tuo pačiu matyti, kad be platesnių socialinės politikos pokyčių savarankiškas ir tęstinis problemos sprendimas yra ribotas, todėl reikalingas kompleksinis požiūris - nuo greitos pagalbos maistu iki ilgalaikių pajamų ir būsto politikos sprendimų.
tags: #maistas #labiausiai #nepasiturintiems