Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nemažai gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, ypač senjorai ir kitos pažeidžiamos grupės. Šiame straipsnyje aptariama, kaip organizacijos, tokios kaip „Maisto bankas“ ir „Senjoro“, teikia paramą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kokie iššūkiai kyla ir kokios priemonės padeda palengvinti jų kasdienybę.
Anot organizacijos „Senjoro“, kurios tikslas yra padėti senoliams išlaikyti kokybišką ir turiningą gyvenimą, vadovės Rugilės Bitautaitės, neretas žemiausias pajamas gaunantis senjoras gyvena itin kukliomis sąlygomis - būstuose, reikalaujančiuose remonto, su nusidėvėjusiais baldais, kartais net be patogumų.
Sunku sudurti galą su galu
„Senjoro“ vadovė sutinka pasidalinti keletu istorijų apie senolius, kuriems itin sunku sudurti galą su galu ir kuriems organizacija teikia socialines paslaugas.
Pavyzdžiai iš gyvenimo
-
Senjoras iš Šiaulių rajono: Pensinio amžiaus senjoras iš Šiaulių rajono gyvena vienas nuosavame name. Jo pajamos - minimalios, todėl kasdien patiria finansinių sunkumų. Pradėjus teikti socialines paslaugas, buvo pastebėtos itin skurdžios gyvenimo sąlygos: trūko būtiniausių baldų, tinkamos aprangos, net maisto. Kartu su organizacijos individualios priežiūros darbuotoja jam buvo suorganizuota kompensacija kietajam kurui įsigyti, iš labdaros organizacijų gauta reikalingų baldų ir drabužių. Kadangi iš gaunamų pajamų vyras sunkiai išsiverčia, ypač maisto įsigijimo atžvilgiu, socialiniai darbuotojai padeda planuoti išlaidas bei ieškoti paramos galimybių. Šiaulių rajone maisto banko nėra, tai apsunkina procesą gauti nemokamai maisto. Tam tikrą pagalbą vyras gauna pats - savo darželyje augina daržoves ir vaisius, kurie papildo maisto racioną. Vis dėlto, anot „Delfi“ pašnekovės, dėl ribotų pajamų senjoras gyvena ant skurdo ribos, todėl kiekvienas sprendimas, suteikiantis bent minimalų saugumą, tampa itin svarbus jo kasdienybei.
-
Vaclovas iš Lazdijų: „Senjoro“ vadovė taip pat pasakoja ir apie 71-erių Vaclovą iš Lazdijų, kuris socialiniame būste gyvena vienas ir kurio pajamos yra 290 eurų per mėnesį. „Didžiąją dalį pajamų tenka sumokėti už komunalines paslaugas, ypač žiemą, todėl likusios sumos beveik neužtenka maistui ir vaistams. Vaclovas renkasi maistą pagal tuo metu galiojančias akcijas, dažnai perka „antrarūšius“ vaisius ar daržoves turguje. Taip pat perka tik tuos vaistus, kurie būtini kasdien, papildomus vitaminus tenka pamiršti. Kartą per mėnesį iš „Maisto banko“ gauna maisto paketą“, - įvardija ji.
Taip pat skaitykite: Nepriteklius ir maisto pagalba Lietuvoje
-
Senjoras iš Lazdijų: Anot R. Bitautaitės, kito senjoro iš Lazdijų, pensija yra 300 Eur per mėnesį. Jis gyvena savo bute, kuris, anot „Senjoro“ vadovės, jau seniai prašosi remonto: langai seni, sienos aptrupėjusios, baldai nusidėvėję. „Didžioji dalis pinigų iš karto išleidžiama sumokėti už komunalines paslaugas ir nusipirkti brangius vaistus. Likusios sumos vos užtenka pigiausiems maisto produktams - kruopoms, makaronams, duonai. Mėsa ar vaisiai ant stalo pasirodo tik retkarčiais, higienos priemonėms dažnai nelieka lėšų. Senjoras taupo visur, kur tik įmanoma. Perka tik pigiausius produktus, skaičiuoja kiekvieną centą. Kai pritrūksta, pagelbsti kaimynė - atneša sriubos ar daržovių iš savo daržo. Brolis, kiek gali, taip pat prisideda prie smulkių išlaidų. Didelė paspirtis - „Maisto banko“ parama. Senjoras džiaugiasi gaunamais paketais su aliejumi, kruopomis, konservais - tai leidžia bent šiek tiek palengvinti buitį“, - pasakoja „Delfi“ pašnekovė.
Pensijų sistema ir parama
R. Bitautaitė apibendrina, kad mažiausias pensijas gaunantys senjorai neretai balansuoja tarp būsto išlaikymo, maisto ir vaistų. Pirmiausia, anot jos, senoliai stengiasi apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas ar pasirūpinti kuru, o likusi suma dažniausiai skiriama būtiniausiems produktams - maistui ir vaistams.
„Sodros“ duomenimis, mažiausios pensijos Lietuvoje nesiekia 350 eurų. „Iki 450 eurų dydžio pensijas gauna 80,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Iš jų 12,8 tūkst. žmonių pensija kartu su priemoka yra mažesnė nei 450 eurų. Šalpos pensiją šiuo metu gauna 12,5 tūkstančio žmonių“, - duomenis pateikia „Sodra“.
Institucija taip pat pažymi, kad Lietuvoje gyvenantiems pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir negalios pensijų gavėjai netekę 60 ir daugiau procentų dalyvumo. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - 2025 m. jis siekia 450 eurų.
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis
„Sodra“ taip pat pažymi, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji. Institucija taip pat pabrėžia, kad pensijos kasmet yra indeksuojamos, tai yra didinamos, o kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Taip pat skaitykite: Maisto dalijimo iniciatyvos
2025 m. bazinės pensijos dydis yra 298,45 euro.
Pavyzdys: Jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 m., kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip: 42/34 x 298,45 = 368,67 euro.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. Taško vertė 2025 m. yra 7,16 euro. Jei žmogus turi sukaupęs 30 apskaitos taškų, individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 30 x 7,16 = 214,8 euro.
Apskaičiuojant visą pensijos dydį, bendroji ir individualioji pensijos dalys yra sumuojamos.
Maisto banko veikla
Nuo pirmadienio nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais pirmoji parama maisto produktais, jos sulauks beveik 157 tūkst. Lietuvoje ją gaus kiek daugiau nei 200 tūkst.
Taip pat skaitykite: Gyventojų nuomonės apie pensijas
Maisto dalijimas yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų, kuri padeda nepasiturintiems ar sunkumų patiriantiems žmonėms.
Parama nepasiturintiesiems šiemet dar bus dalinama ir birželio, rugpjūčio, spalio bei gruodžio mėnesiais.
Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį.
Europos maisto bankų federacija (FEBA)
Edinburge vykusios Europos maisto bankų federacijos (FEBA) metinės asamblėjos metu nuskambėjo įspūdingas skaičius - 23 Senojo žemyno šalyse veikiantys 33o maisto bankai drauge surinko ir išdalino 561,7 tūkst. tonų maisto.
Pernai išdalinęs 6 166 tonas maisto, lietuviškasis „Maisto bankas“ pasiekė 32,8% metinį augimą. „Centrinėje ir Rytų Europoje mus lenkia tik didžioji kaimynė Lenkija“, - sako „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė.
Viena vertus, daugiau maisto atiduoda maisto gamintojai ir prekybininkai, reaguodami į aukštus maisto bankų gebėjimus suteikti pagalbą mažiausias pajamas gaunantiems europiečiams.
Bendradarbiaudami su 33,2 tūkst. socialinių organizacijų, maisto bankai kasdien nepasiturintiems patiekia net 2,9 mln.
Federacijos nariai laikosi keleto bendrų principų. Vieną jų - remtis savanorišku darbu - puikiai iliustruoja jungtinė statistika: maisto bankams talkina 15,5 tūkst. savanorių, kurie sudaro net 90 proc.
Daugelyje šalių daug daugiau nei anksčiau gaunama greitai gendančių vaisų ir daržovių, šviežios mėsos, kepinių, pusgaminių. Patirtimi, kaip perdirbami ir ilgesniam naudojimui paruošiami šie produktai, dalinosi Prancūzijos, Ispanijos, Nyderlandų, Lenkijos maisto bankai.
Maisto švaistymo mažinimas
Prancūzijos maisto bankų federacijos atstovai informavo, kad tarptautinė žiniasklaida netiksliai pateikė garsųjų parlamentaro A. Derambarsho pasiūlytą teisės aktą. Prievolė daugiau nei 400 kv. m. turintiems prekybos centrams siūlyti labdaros organizacijoms besibaigiantį žyma „geriausias iki“ pažymėtą maistą įsigalios tik nuo kitų metų vasario.
„Vakaro žinių" kalbintas „Maisto banko" direktorius Simonas Gurevičius sako, kad kasmet artėjant šventiniam laikotarpiui, pagalbos maistu poreikis išauga, tačiau šiemet pagalbos prašo rekordinis skaičius žmonių: „Dažniausiai šį išaugimą lemia atėjęs šildymo laikotarpis, o šiais metais ir išaugusios maisto, paslaugų kainos. Skaičiuojame, kad turėsime rekordinį gruodį - mūsų paramą gaus daugiau nei 180 000 žmonių. Vieniems „Maisto pagalba" reikalinga tik laikinai, kol pasibaigs šildymo sezonas, ar kol susiras naują darbą, kiti labai dažnai priversti tapti ilgalaikiais mūsų organizacijos lankytojais.
„Geriau nemažinti PVM, bet iš jo surinktas lėšas panaudoti dabartinių socialiai pažeidžiamiausių žmonių pajamų padvigubinimui.
Labai praktinis dalykas, kuris padėtų pagerinti pažeidžiamiausių žmonių padėtį dėl maisto prieinamumo, kartu leistų maistui sutaupytas lėšas skirti kitų poreikių tenkinimui, tai vieningas prekybininkų, gamintojų, ūkininkų ir kitų maisto grandinės atstovų sprendimas, jog joks tinkamas žmogui vartoti maistas neturėtų virsti atlieka. Iki priešpaskutinės galiojimo dienos toks maistas turėtų būti nukainojamas, o paskutinę dieną perduodamas labdaros organizacijoms, kad jos dar spėtų jį patiekti ant nepasiturinčio žmogaus stalo.
Kitos paramos formos
„Senjoro“ organizacija socialines paslaugas teikia ir itin mažas pajamas gaunantiems vyresnio amžiaus žmonėms - dažniausiai šios paslaugos jiems yra visiškai kompensuojamos savivaldybės“, - teigia „Delfi“ pašnekovė.
„Susidūrę su atvejais, kai senjoras dėl mažų pajamų gyvena itin skurdžiai, stengiamės ieškoti papildomų būdų, kaip bent šiek tiek pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir užtikrinti oresnę buitį. Padedame sutvarkyti dokumentus kuro kompensacijai, pasirūpiname nuolatine parama maistu, padedame gauti drabužių ar baldų iš bendruomenės ar paramos organizacijų“, - įvardija ji.
Svarbi socialinių darbuotojų ar tiesiog neabejingų žmonių - kaimynų, giminaičių įsitraukimas ir pagalba.
Lietuvos „Carito" ir Lietuvos advokatūros akcija, kurios metu per dvi savaites buvo suteikta virš 400 nemokamų konsultacijų žmonėms, susiduriantiems su teisiniais iššūkiais.
Ypač vyresnio amžiaus žmonėms įvairios registracijos ar bendravimas nuotoliu tampa iššūkiu.
Labai juntamas ir emocinės bei dvasinės sveikatos stiprinimo poreikis.
Lietuvos „Caritas" skaičiuoja, kad per pandemiją, o vėliau ir prasidėjus karui Ukrainoje, savanorių gretos padidėjo ir šiuo metu siekia beveik 4000.
„Visuomet ieškome išeities. Jeigu patys negalime padėti, ieškome organizacijų, kurios teikia pagalbą. Kuo daugiau žmogiškųjų resursų, tuo daugiau žmonių, kuriems reikalinga pagalba, galime pasiekti. Tad savanorių mūsų organizacijai visada reikia.
Iššūkiai ir problemos
Šildymo ir vandens kompensacijos mechanizmas turėtų amortizuoti šias kainas, tačiau ne visi gali pasinaudoti šiomis kompensacijomis. Pavyzdžiui, nelegaliai būstą nuomojantys gyventojai, nes šeimininkai vengia mokesčių. Tai yra krizės apnuoginta problema, kad vis dar nėra sukurtas racionalus nekilnojamojo turto mokesčių mechanizmas. Tie, kas negalės pasinaudoti šiomis kompensacijomis, kreipsis į paramos organizacijas. Jos tikrai negalės padengti visų išaugusių kaštų. Deja, nevyriausybinio sektoriaus pagalba nėra adekvačiai apmokama.
Pagalbos maitinimu įkainiai buvo nustatyti užpernai, o kainos kyla, tuomet ir pačioms organizacijoms tenka ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Manau, kad esant tam tikriems susitarimams, paslaugos turi būti tinkamai apmokamos, o ne tikimasi, kad organizacijos pačios iš nežinia kur padengs padidėjusį poreikį.
Yra tokių, kurie labai gerai žino, ką gali gauti ir to reikalauja. Girdime, kad būna ir labai įžūlių žmonių. Bet kartu susiduriame ir su tokiais, kuriems nedrąsu prašyti pagalbos. Net tuomet, kai matai, kad situacija labai sudėtinga, žmonėms gėda prašyti paramos. Net tuomet, kai pajamos apgailėtinai mažos ir, atrodo, kad iš jų iš viso turėtų būti sudėtinga išgyventi.
Labiausiai skursta senyvo amžiaus žmonės, žmonės su negalia, vieniši tėvai.
8 proc. visų dirbančių yra skurdo rizikoje. Tai nėra gera situacija, nes jeigu žmonės dirba, turėtų sugebėti išlaikyti šeimą ši savo darbinių pajamų. Gerai, kad valstybė padeda, bet dalies žmonių tai neišgelbsti.
Reikėtų mokesčių reformos. Šioje vyriausybėje tam buvo netgi sukurta darbo grupė, bet nieko neįvyko.
Minimalios algos didinimo įtaka
Jeigu gyventojams reikės mokėti didesnius mokesčius, jie, tikėtina, pradės to vengti, todėl mokesčių surinkimas greičiausiai gali trauktis. Gali būti, kad žmonės pradės ieškoti būdų, kaip pasiimti pajamas, todėl tikėtina, kad iki 2025 m. pabaigos gali būti įvairiausių išmokų padidėjimas, nes daugumai jų, atliktų 2025-aisiais, galioja šių metų apmokestinimo taisyklės. Tad 2026 m. gali būti sąstingis, ir jis gali turėti tokią tendenciją, kad bus ieškoma kitų būdų, kaip vykdyti veiklą.
Visos smulkiosios paslaugos, net jeigu jos yra teikiamos pagal verslo liudijimą, brangs, nes didėja MMA, o verslo liudijimo mokesčiai skaičiuojami nuo MMA. Viskas yra susiję. Kita vertus, individualiai dirbantis asmuo eis į kavinę, pirks bandelę ir mokės brangiau. Todėl jis negali savo paslaugų palikti tokiame pačiame kainų lygyje.
Automatiškai visi asmenys, kurie gauna mažas ar kiek didesnes pajamas, neturės kitos išeities, kaip didinti savo paslaugų ar prekių kainas. Arba atsiras kitas variantas - gyventojai pradės atsisakyti kai kurių paslaugų.
Bet kuriuo atveju žmonės dar labiau skurs ir dar labiau didės atskirtis tarp didelių ir nedidelių pajamų gavėjų, nes jie jau gali būti pasiekę tašką, kai jau negali didinti kainų.
Šildymas brangsta 12 proc., panašiai, kaip ir minimali alga, toks „stebuklingas“ padidėjimo skaičius. PVM didėja ne tik centralizuotam šildymui, bet ir malkoms, briketams. Apskritai kalbant, labai abejoju, ar gyventojams bus geriau pakėlus MMA. Tai nėra savaime gėris. Žmonės turi iliuzijų, kad didinant MMA, jie gauna daugiau, bet jeigu pasižiūrėtume istoriškai, tai minimalios algos buvo padidintos vos ne 4-5 kartus.
Periferijoje gal tai nėra taip aktualu, jos gyventojai neišleidžia daug muziejams, renginių lankymui. Nebent svarbesnis yra keleivių vežimas, bet PVM auga nedaug, tik keliais procentais. Šios paslaugos kainai daugiau įtakos turės degalų akcizo augimas, didės vairuotojų algos.
Verslo atstovai gali sau leisti samdyti lobistus, rengti konferencijas, burtis į asociacijas, nuolat pranešinėti politikams, kad „jau tuoj tuoj bankrutuos“ ir taip daryti įtaką siekdami sau palankios pozicijos.
Man tik norisi, kad valstybė užtikrintų balansą, kurio šiuo metu vis dar nėra.
Mažiausiai uždirba paprastai žemesnį išsilavinimą turintys, mažiau kvalifikuoti, nesukaupę reikiamos patirties darbuotojai, jų interesai, teisėti lūkesčiai ir teisės tikrai ne visada yra tinkamai atstovaujami tiek įmonės, tiek ir nacionaliniu lygmeniu.
tags: #maistas #labiausiai #nepasiturintiems #rugpjut