Neretai kyla klausimų dėl neveiksnių asmenų nekilnojamojo turto valdymo ir disponavimo galimybių. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie teisiniai aspektai reglamentuoja globotinio nekilnojamojo turto nuomą, pardavimą ir kitus sandorius, atsižvelgiant į globėjo teises ir pareigas.
Globa ir Rūpyba: Esminiai Skirtumai
Dažnai painiojamos globos ir rūpybos sąvokos. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui, o rūpyba - kai asmuo dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas.
Kada Reikalingas Teismo Sprendimas?
Civiliniame kodekse nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.
Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą, kad pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Civilinis kodeksas reglamentuoja ir fizinių asmenų veiksnumo apribojimą tam tikroje srityje.
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Tokiu atveju teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo išdavimo tvarka Lietuvoje
Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Civiliniame kodekse įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kodekso reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje.
Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, Civiliniame kodekse įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir šiame kodekse reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.
Tikslas ir Siekis Pripažįstant Asmenį Neveiksniu Arba Ribotai Veiksniu
Taikant asmens civilinio veiksnumo apribojimo institutą kiekvienu atveju yra svarbu turėti omenyje šio instituto taikymo tikslą. Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus. Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus.
Būtini Neveiksnumo (Riboto Veiksnumo) Nustatymo Kriterijai
Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pavyzdžiui: pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
Turto Administratoriaus Įgaliojimai
Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.
Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.
Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu. Svarbu žinoti, kad pagal Civilinį kodeksą globėjas ir rūpintojas savo pareigas atlieka neatlygintinai.
Kada Nustatoma Rūpyba Ir Paskiriamas Rūpintojas?
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti neįgalaus asmens socialinę kompetenciją?
Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti. Tokiu atveju neįgalus asmuo pats turi kreiptis į teismą dėl rūpintojo paskyrimo. Šiuo atveju asmens veiksnumas nėra ribojamas. Rūpintojas taip pat skiriamas, kai asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu. Vis dėlto, rūpintojas negali visais atvejais atstovauti ribotai veiksniam asmeniui (pavyzdžiui, pasirašant įvairias sutartis, kad jos galiotų, reikalingi 2 parašai - ir ribotai veiksnaus asmens, ir rūpintojo).
Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Su pareiškimu dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo reikalinga pareiškėjui pateikti tarp jo, kaip veiksnaus asmens, ir rūpintojos sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.
Šioje sutartyje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su pareiškėjos turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais.
Globėjo Teisės ir Pareigos
Asmeniui, kuris yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, yra nustatomas globėjas. Asmens globa apima ir jo turto globą, jei turtui valdyti ir tvarkyti nėra paskirto turto administratoriaus. Globėjas turi teisę atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais sudaryti visus būtinus sandorius.
Civilinio kodekso 3.244 str. nustato, kad neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais. Visos iš sandorio su globotinio turtu gautos lėšos turi būti išimtinai naudojamos globotinio poreikiams tenkinti.
Teismo Leidimas
Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500 eurų, taip pat sandoriams, kuriais yra disponuojama globotiniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Pasak teisininkės, prašymas dėl teismo leidimo išdavimo parduoti ar išnuomoti globotinio nekilnojamąjį turtą turi būti paduotas nekilnojamojo turto buvimo vietos apylinkės teismui.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.
Rentos Sutartis
Rentos sutarties pagrindu rentos mokėtojas gali perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą, tačiau tam būtinas išankstinis rašytinis rentos gavėjo sutikimas. Toks sutikimas paprastai būna įtraukiamas į rentos sutartį.
Paveldėjimas
Paveldėti pagal įstatymą gali palikėjo sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, provaikaičiai, broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės. Jei paveldėtojų nėra arba jie nepriima palikimo, palikėjo turtą paveldi valstybė.
Praktinis Pavyzdys
Dėdė, iš giminaičių turintis tik mane, 2011-aisiais parašė notaro patvirtintą testamentą, kuriuo man palieka savo butą. Po to kiek vėliau sudarėme išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią jis man po mirties palieka visą savo turtą. 2013-aisiais teismas dėdę pripažino neveiksniu, paskyrė mane globėju. Ar aš galiu dar dėdei gyvam esant parduoti tą butą arba jį nuomoti, jei dėdė gyvena pas mane?
Klausimą uždavęs skaitytojas gali išnuomoti arba parduoti dėdės nekilnojamąjį turtą, jei rentos sutartyje dėdė davė tokį sutikimą, šiame sutikime nurodytomis sąlygomis. Jei sutikimas neduotas, nekilnojamasis turtas gali būti išnuomotas arba parduotas gavus teismo leidimą.
Ką Reikėtų Apsvarstyti Prieš Kreipiantis į Teismą Dėl Globos ir Rūpybos, Dėl Turto Administratoriaus Skyrimo?
Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji. Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu. Vis dėlto, kas vieniems atrodo nepakeliama, ir, gal net, neišmintinga, kitiems yra įveikiama, nes prasminga.
Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų. Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų.