Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus, kitus specialistus ar vaikų tėvus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie būna nekontroliuojamo ir neprognozuojamo elgesio, nuolat nusižengiantys įvairioms taisyklėms ar net nusikalstantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir panašiai.
Pedagoginėje psichologinėje literatūroje tokiam elgesiui apibūdinti vartojamos įvairios sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais.
Vaikai, priklausantys socialinės rizikos vaikų grupei, būna labai skirtingi, bet ir labai panašūs. Vieni iš jų būna labai įžūlūs ir nepagarbūs su suaugusiaisiais, nori būti dėmesio centre. Kiti vaikai būna užsidarę, nepasitikintys savimi, vengiantys viešumos, jaučiantys baimę, nerimą, kartais net besielgiantys tarsi laukiniai žvėreliukai.
Treti būna pikti, įsitempę, nervingi, greitai įsižeidžiantys, nesugebantys valdyti emocijų, į suaugusiųjų ar bendraamžių pastabas reaguojantys keiksmažodžiais, fiziniu ar psichologiniu smurtu.
Socialinės rizikos vaikai turi įvairių mokymosi sunkumų, sunkiau sukaupia dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja jas lankyti.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šiems vaikams būdingas interesų siaurumas. Pagrindinė vertybė gyvenime yra pinigai, todėl visos pastangos yra nukreiptos į tai, kaip ir kur jų gauti. Tai gali juos stumti į nusikalstamą veiklą. Be to, tokie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išvengtų bausmės arba sukeltų gailestį, gautų sau naudos.
Į socialinę riziką vaikai patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai nulemia vaiko aplinka, pavyzdžiui, vaiko šeimos gyvenimo būdas arba šeimos socialinė padėtis, kuomet vaikui trūksta tėvų dėmesio, rūpinimosi juo, supratimo, globos, patiriamas smurtas ir nėra patenkinami vaiko pagrindiniai poreikiai.
Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai perima vertybes, prieštaraujančias visuomenės moralės normoms, o vėliau susiformuoja elgsena, prieštaraujanti ir teisės normoms. Taip pat į socialinę riziką vaikas gali patekti dėl nesuderintų šeimos ir švietimo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) veiksmų ir reikalavimų.
Tad pagrindinė vaiko tapimo socialinės rizikos vaiku priežastis yra vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas.
Šeimos susvetimėjimas: ką reikia žinoti + kaip išgyti | Socialinis tinklas
Pagalbos galimybės socialinės rizikos vaikams
Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis. Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro dvylika svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos.
Teikiama individualizuota, kompleksinė pagalba sunkumų patiriančioms šeimoms - socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, individualios priežiūros darbuotojų ir kitų specialistų pagalba šeimai.
„Be bazinių paslaugų šeimai pakete numatytų paslaugų, šeimas pasiekia ir prevencinės socialinės paslaugos, taip pat individualizuota, kompleksinė pagalba sunkumų patiriančioms šeimoms. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog jų šeima gali gauti pagalbą, nedelstų, kreiptųsi ir sulauktų pagalbos anksčiau, nei jų problemos įsisenėja ir tampa sunkiai įveikiamos“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas bei sudaryti joms palankesnes sąlygas. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, neformaliojo vaikų švietimo, judumo paslaugos, kompleksinių paslaugų šeimai ir kitų paslaugų prieinamumą savo teritorijoje užtikrina savivaldybės.
Bazinis paslaugų paketas - dvylikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, kurį gauti turi teisę visos šeimos be išimties. Tai reiškia, kad šeima nebūtinai turi atitikti kokius nors specialiuosius kriterijus ar patirti socialinę riziką.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Bazinių paslaugų šeimai paketą sudaro 12 paslaugų: atviras darbas su jaunimu, ikimokyklinis ugdymas, judumo paslauga, kompleksinės paslaugos šeimai, kultūrinių ir informacinių kompetencijų bei skaitymo raštingumo ugdymas, neformalusis vaikų švietimas, Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba, pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra, pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba, švietimo pagalba, vaikų dienos socialinė priežiūra, vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija.
Už šių paslaugų teikimą atsakingos šalies savivaldybės. Jos turi išsiaiškinti šeimų poreikius ir užtikrinti, kad šeimos gautų reikalingas paslaugas.
Viena iš prevencinių socialinių paslaugų - kompleksinės paslaugos šeimai - savivaldybėse teikiamos visoms šeimoms, siekiant jas įgalinti, kol dar nėra iškilusios problemos arba kol iškilusios problemos dar nėra įsisenėjusios, kad būtų galima išvengti su minėtomis problemomis susijusios bedarbystės, skurdo, vaikų nepriežiūros, nevaldomų įtampų šeimos narių tarpusavio santykiuose ir kt.
Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos apie paslaugas teikimas bei konsultavimas vykdomas vieno langelio principu savivaldybėse įkurtuose bendruomeniniuose šeimos namuose.
Sunkumų patiriančiai šeimai, turinčiai vaikų, siekiant ją įgalinti savarankiškai rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos prižiūrėti, savarankiškai spręsti problemas, užtikrinti emocinę ir psichologinę gerovę, palaikyti glaudesnį santykį su socialine aplinka, stiprinti šeimos narių gebėjimus prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padėti šeimai sukurti vaikų raidai palankią aplinką ir išvengti socialinės atskirties, gali būti teikiama socialinė priežiūra šeimoms.
Kompleksiškai įvertinus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, socialinė priežiūra šeimoms gali būti teikiama ir atvejo vadybos proceso šeimai metu. Tokiu būdu atvejo vadybininkas organizuoja ir koordinuoja teikiamą kompleksinę pagalbą - socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones, sudarančias sąlygas vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti vaikui saugią aplinką, kokybišką šeimos funkcionavimą ir jos gerovę.
Atvejo vadybininkų komandoje dirba socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros darbuotojai. Individualios priežiūros darbuotojai teikia praktinę pagalbą auginant vaikus iki 2 metų amžiaus arba vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus.
Šių specialistų pagalbą gali gauti socialinę riziką patiriančios šeimos, šeimos, kuriose auga vaikai su negalia arba asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus. Individualios priežiūros darbuotojas dirba ne daugiau kaip su 4-6 šeimomis.
Dar viena pagalbos forma savivaldybėse - krizių centrai, kuriais dažniausiai naudojasi mamos su vaikais.
Socialinės rizikos šeimos dažnai susiduria su įvairiais sunkumais
Socialinės rizikos šeima
Socialinės rizikos šeimos samprata mokslinėje bei kitoje literatūroje skirtingi mokslininkai šiek tiek skirtingai interpretuoja. Joms būdingas dvejopas akcentavimas.
Remiantis E. Masiliauskienės, V. Griauskutės (2010) atliktais tyrinėjimais, vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvūs tėvų elgsenos ypatumai, o kituose - negatyvios tėvų elgsenos pasekmės tokiose šeimose gyvenantiems vaikams. Taigi, bendruoju atveju socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikas iki 18 m.
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinius ir fizinius poreikius, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.
Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę (Paslaugos socialinės rizikos šeimoms, 2013). Anot G. Kondrotaitės ir T. I. Šios, nepilnos šeimos. Šiau, kaip teigia S. E. Masiliauskienės ir V. apribojamos vaiko galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, dvasiškai augti ir tobulėti.
Taigi socialinės rizikos šeimos būklę galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Tai tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmės, kurios sąlygoja nepakankamą vaiko socializaciją bei ugdymąsi.
Šių vaikų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis. Tai, sąlygojusis tam tikros šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei, identifikavimo.
Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013-2020 m. Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Anot E. Masiliauskienės ir V. Šios šeimos nariai išgyvenimo strategijos, susijusios su jų požiūriu į krizinę situaciją.
Tokiose šeimose, pasak autorių, vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Taip susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
J. Vinskienė ir G. Kondrotaitė (2006) teigia, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šio amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Kaip akcentuoja autoriai, vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai.
Remiantis J. Vinskienės ir G. Kondrotaitės 2006 m. gegužės mėn. atliktu interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja A. kalbant apie socialinių paslaugų teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Tai konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialinių paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai.
Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos. Tai, kodėl šeima yra priskiriama socialinės rizikos grupei. Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas (2007), jį dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugelį kitų stresinių situacijų. Dalis mokslininkų laikosi nuomonės, kad skurdas tiesiogiai nesąlygoja vaiko neigiamo rezultato.
Aptariant socialinės rizikos šeimų potencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui (Žalimienė, 2004). Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan.
I. Leliūgienė ir A. Juodeikaitė (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai - šių vaikų elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtų normų ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę.
Remiantis G. Kondrotaite ir T. vaiko vystymąsi, moralinį ir probleminį elgesį, nesėkmes mokykloje, prastą psichinę sveikatą, kitaip tariant, vaiko socializaciją. Tokios rizikos įtampos dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt.
Žemas tėvų išsilavinimas ir skurdas (Kondrotaitė, 2006). Kaip teigia R. Žickienė (2006), vaikai, patiriantys bent kelis šiuos rizikos veiksnius, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę. Įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinių darbuotojų etatų, situacija socialinėms problemoms šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai.
Anot E. Masiliauskienės ir V. Griauskutės (2010), vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Šioje aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį - tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais.
Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas. Tad, pasak V. Baranauskytės (2008), E. Taigi šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt.
Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą. Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitra…
Šių metų birželio 4 dieną Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), pagal kurią bus pradedamas vykdyti strateginės svarbos projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“.
„Socialinė atskirtis iki šiol yra opi problema Lietuvoje“, - sako ESFA projektų komandos vadovė Gražina Gripinskienė. „Tai ypač skaudžiai atsiliepia vaikams, kurie neturi galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet gali lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas, jeigu šeimose sunku užtikrinti palydą ar transportą iki ugdymo vietos bei kitas jų lavinimui būtinas priemones. Projektas įgyvendinamas Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Socialinės rizikos šeimos - visuomenės skaudulys. - vaikai vaikšto nešvarūs, alkani, kai kurie patiria smurtą. „Vaikai tokiose šeimose lavinami labai skurdžiai. kalba, lėčiau vystosi nei jų bendraamžiai. tėvais, nepatiria jų šilumos, nesulaukia dėmesio, - teigia specialistai. bendrauti, kiti, priešingai - linkę į agresiją ir siekiantys lyderiauti. ar nesugeba prižiūrėti vaikų. tai - šeima. visuomenėje priimtų. bendraudami su kitais vaikais.pamokų, nesimokys ar taps agresyvus. jose auga 367 nepilnamečiai. - 235. Panevėžio rajone tokių šeimų yra apie 300. 2009 m. tėvų paimta 65 vaikai, šiais metais - 31-as. probleminė. šeimos narys. darbuotojų sąrašą, panevėžietė prisipažįsta, kad problema buvo alkoholis. moters, jie šiuo metu nepriklauso socialinės rizikos šeimų grupei. namuose girtaujama, Marina tikina, kad specialistai perlenkė lazdą. užaugs išpuikę. paskui vaikus. rečiau sirgs ir užaugs dorais žmonėmis. panevėžietė.
„Socialinės rizikos šeimoms grandis“, - mano R.Junevičienė. su socialinės rizikos šeimomis, yra esminis. patys socialiniai darbuotojai. specialistė. tvarkome tarnybinius reikalus. labai reikalinga. darbuotojų lankymosi šeimoje. prižiūrėti. Neturėjom darbo, bet savo vaikų nemušdavom. panevėžietė. „Su kaimyne niekada nesutarėme, nes ji davatka. darbuotojais susidūrė moteris. neskuba atimti vaikų. socialinis darbuotojas. „Gautus skundus visuomet tikriname.nepasiteisina. vaiko teisių gynėja. kurios neturi socialinių įgūdžių. rizikos grupę, iš šio sąrašo retai išbraukiama. labiau rūpintis vaikais. rizikos grupės sąrašo. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Morkūnienė. populiariausia priemonė yra jį paimti iš šeimos. būtų. užklasinės veiklos būreliai, vaikų ir jaunimo organizacijos. negu jam gali pasiūlyti tėvai. yra veiksminga. Tačiau trūksta finansavimo. koordinatorių Egidija Kučiauskienė. P.Luko nuotr. Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“. Būtinieji slapukai yra reikalingi svetainės veikimui, saugumui ir funkcionalumui bei naršymui joje. Statistiniai slapukai padeda mums suprasti, kaip jūs naudojatės svetaine, kad galėtume ją patobulinti.
tags: #socialines #rizikos #mokiniai #kitaip