Socialinis darbas yra profesija, kur tiesioginis kontaktas su klientu yra esminis. Didžiulis postūmis taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) socialiniame darbe buvo COVID-19 pandemija, žymiai apribojus tiesioginio kontakto su klientais galimybes.
Nepaisant to, kad socialinis darbas yra išskirtinai laikomas kontaktine profesija, IKT sparčiai žengia į socialinio darbo praktikos sritį. Tai pabrėžiama įvairiuose tyrimuose. IKT - tai elektroninės priemonės, naudojamos informacijai perduoti, manipuliuoti ir saugoti.
Šiame straipsnyje siekiama praturtinti tyrimus apie tai, kaip ir kokiu mastu IKT gali tarnauti socialinio darbo praktikai Lietuvoje. Straipsnio tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, informacinių technologijų taikymo galimybes ir pranašumus. Tyrimo objektas - informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe.
Straipsnyje analizuojami 2023 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatai. Duomenims rinkti buvo pasitelktas pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo 11 socialinių darbuotojų, dirbančių su sunkumų patiriančiomis šeimomis N mieste. Visos tyrimo dalyvės buvo moterys, kurių amžiaus vidurkis 33 metai, darbo stažo socialinio darbo srityje vidurkis - 9 metai. Interviu trukmės vidurkis 40 min. Duomenų analizės metodu pasirinkta turinio analizė.
Buvo nagrinėjami šie tyrimo klausimai:
Taip pat skaitykite: Socialinių tyrimų metodai: kas tai?
- Kokias IKT socialiniai darbuotojai taiko dirbdami su šeimomis?
- Kokioms socialinio darbo sritims taiko IKT?
- Kokie IKT taikymo pranašumai socialiniame darbe su šeima?
Tyrimo duomenys rodo, kad kompiuteriai, išmanieji telefonai, programos ir plataus pobūdžio technologijos, kurios palengvina darbo veiklą ir procesus, tapo svarbiais darbo su šeimomis įrankiais. Tyrėjai nustatė, kad socialiniai darbuotojai naudoja įvairias skaitmenines sistemas, tokias kaip Avilys, SPIS, MIGRIS, Tamo, Veritus ir kt.
Socialiniai darbuotojai pripažįsta, kad IKT priemonės pagreitina darbą, palengvina komunikaciją, informacijos sklaidą, duomenų apdorojimą ir saugojimą, leidžia efektyviau ir tvariau valdyti klientų atvejus, padeda išvengti klaidų, įgalina nuotolinius susitikimus ir pagreitina vidinius organizacijos procesus.
Interviu metodai socialiniame darbe
Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Priklausomai nuo interviu pobūdžio, interviu gali būti skirstomi į akis - į akį interviu, interviu telefonu, interviu internetu.
Interviu telefonu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).
Pagal interviu struktūrą, jie gali būti skirstomi į tris tipus:
Taip pat skaitykite: Socialinių tyrimų objektų analizė
- Griežtai struktūruoti;
- Pusiau struktūruoti;
- Nestruktūruoti.
Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra. Tyrėjo vaidmuo taip pat gali būti daugiau ar mažiau aktyvus, priklausomai nuo interviu procedūros lankstumo. Interviuotojas gali tiesioginio pokalbio metu pateikti tik iš anksto parengtus klausimus tiriamajam (dar vadinamam interviuojamuoju) ar jų grupei ir registruoti atsakymus.
Griežtai struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Tokiu būdu tyrimo kokybė ir patikimumas nepriklauso nuo to, ar tyrimą atlieka tas pats asmuo, kuris parengė tyrimo klausimus.
Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių. Klausimų formuluotes tyrėjas kuria interviu metu priklausomai nuo jo eigos, nuo užsimezgusio santykio tarp tyrėjo ir tiriamojo, ar nuo interviu aplinkos.
Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas.
Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo tyrimo tikslas
A less strongly emphasized but no less important aspect of social work is social work management and administration. Coulshed et al. (2006) indicated that social work practice activities include the managerial skills that social workers at all levels must have. The authors also emphasized that keeping notes on clients, plans, meetings, and budgeting is an inevitable part of social work administration, which is necessary for reporting to both management and clients. Not only the case manager, but also every social worker makes a plan to achieve a certain goal, organizes people and resources to implement the plan, mobilizes professionals, evaluates the results and revises and adjusts the plan.Lewis, Packard and Lewis (2012) referred to these functions as social work management. However, social workers often view this managerial and administrative aspect of social work negatively, seeing it as a waste of time at the expense of direct work with clients (Coulshed et al., 2006).
The application of ICT in social work practice poses considerable challenges. When presenting social work as a profession, the aspect of social work involving direct contact with clients is first emphasized, where the social worker-client relationship is most important (Nordesjo, Scaramuzzino & Ulmestig, 2021; Randolph et al., 2022). This relationship, based on humanistic principles, is central to client growth and change (Payne, 2011). Social workers aim to establish and maintain trusting relationships with the client and their environment, and the success of an intervention often depends on the relationship between the social worker and the client (Rollins, 2020).
Research data show that computers and smartphones, the Internet, various communication platforms and apps, and digitized service systems are becoming an integral part of social work. Other studies also reveal such results (Coleman, 2011; Reamer, 2013; Pascoe, 2021; Jørgensen et al., 2022; Jackson Jr & Malone, 2024). The digitization of public services is also gradually coming to the field of social work. Coleman (2011), analyzing the emergence of the phenomena of “e-social work” and “e-management” in social work, argued that social workers must be involved in the development of the digitalization of services in order to reduce the negative impact on service users.
Significant impetus for applying ICT in social work was provided by the COVID-19 pandemic, which significantly restricted opportunities for direct contact with clients.
Despite the challenges of contemporary life and the rapid development of technology, which compel social workers to incorporate ICT into their practice, we still see a lack of research on the application of ICT in social work in Lithuania.
Reikšminiai žodžiai: informacinės komunikacinės technologijos; socialinis darbas; šeima.
tags: #kokybinio #tyrimo #klausimai #socialinis #darbas #anketa