Darbuotojo įdarbinimas: ką svarbu žinoti?

Įdarbinant naują darbuotoją, svarbu žinoti, kokius veiksmus reikia atlikti ir kokius dokumentus sutvarkyti. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius įdarbinimo aspektus, įskaitant pranešimus SODRAI, laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą ir užsieniečių įdarbinimo ypatumus.

Pranešimas SODRAI

Jei norite įdarbinti darbuotoją, apie tai turite pranešti SODRAI, pateikdami nustatytos formos pranešimą. Pateikus pranešimą, Jūsų įmonei / organizacijai atsiranda prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, Garantinio fondo įmokas už savo naujai priimtą darbuotoją. Daugiau informacijos rasite „Sodros“ interneto svetainėje.

Laikinojo įdarbinimo agentūros

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja tiek laikinojo įdarbinimo agentūrų, tiek darbuotojų iš užsienio. Laikinasis įdarbinimas tapo viena dažniausiai analizuojamų temų darbo teisėje.

Reikalavimai laikinojo įdarbinimo agentūroms

„Pagrindiniai laikinųjų įdarbinimo agentūrų veiklos priežiūros ir licencijavimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - agentūra turi būti įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos tvarkomą laikinųjų įdarbinimo agentūrų sąrašą.

Kriterijų yra įvairių, tačiau svarbiausi - agentūros vadovas neturi būti baustas už nelegalų darbą, o pati agentūra - daugiau nei du kartus už su darbo santykiais susijusius pažeidimus. Taip pat įmonė paraiškos teikimo metu jau turi turėti laikinų darbuotojų. Ekspertas papildo, kad svarbu pažymėti, kad agentūrai nustatyta pareiga kiekvieną mėnesį teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai apie vykdomą laikinąjį įdarbinimą ir turimus darbuotojus.

Taip pat skaitykite: Socialinė pašalpa: ką reikia žinoti

Pagal laikinojo darbo modelį, darbuotojas sudaro darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo agentūra, tačiau faktiškai dirba pas kitą darbdavį, kuris pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą dar vadinamas laikinojo darbo naudotoju. Kadangi darbas vykdomas ne agentūros, o naudotojo įmonėje, už darbo organizavimą ir saugą paprastai atsako laikinojo darbo naudotojas. Jis privalo užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, instruktuoti darbuotoją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

„Laikinojo įdarbinimo agentūros atsakomybės sritys - sudaryti darbo sutartį, užtikrinti darbo vietą ir laiku išmokėti darbo užmokestį, kuris yra nustatytas laikinojo įdarbinimo sutartyje. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra faktiškai vykdoma nedeklaruota laikino įdarbinimo įmonės veikla. Svarbu prisiminti, kad laikinojo įdarbinimo įmonė yra komercinės veiklos subjektas, neorganizuojantis darbo ir nepriimantis darbuotojo veiklos rezultatų. Tokios įmonės uždirba pelną ir gauna naudą ne tiesiogiai iš darbuotojų sukuriamo produkto, bet iš tarpininkavimo veiklos, t. y.

Natūralu, kad laikinojo darbo naudotojas, t. y. įmonė, kurioje darbuotojas faktiškai dirba, gali būti suinteresuotas darbuotoją įdarbinti tiesiogiai. Tad darbdaviui, kuris sudaro sutartį su laikinojo įdarbinimo agentūra, svarbu žinoti, kad įstatymai draudžia riboti darbuotojo teisę pereiti dirbti tiesiogiai pas laikinojo darbo naudotoją. Kaip ir tai, jog praktikoje agentūros dažnai įtraukia į sutartis sąlygas, numatančias kompensacijos reikalavimą, jei darbuotojas pereina dirbti tiesiogiai per tam tikrą laikotarpį (pvz., per 6 mėnesius).

Kita opi problema - neteisingas atlyginimų deklaravimas, ypač įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Pasitaiko atvejų, kai laikinai dirbantys darbuotojai gauna mažesnį atlyginimą nei etatiniai, atliekantys tą patį darbą. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kuris įpareigoja darbdavį užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą ar lygiavertį darbą, neatsižvelgiant į darbuotojo pilietybę ar kitus asmeninius požymius. Šių reikalavimų laikymąsi prižiūri Valstybinė darbo inspekcija ir Migracijos departamentas, kai laikinais darbuotojais yra įdarbinami užsieniečiai.

Anot „CEE Attorneys“ partnerio, laikinojo įdarbinimo modelis Lietuvoje gali būti itin naudingas tiek verslui, tiek darbuotojams - jis suteikia lankstumo, padeda greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir užpildyti trumpalaikius darbo poreikius. Tačiau tam, kad sistema veiktų sklandžiai ir skaidriai, būtina, jog visi dalyviai - agentūros, darbdaviai ir darbuotojai - veiktų pagal aiškias taisykles ir atsakingai.

Taip pat skaitykite: Socialinio būsto dokumentai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius laikinojo įdarbinimo agentūrų aspektus:

Aspektas	Aprašymas
Licencijavimas	Agentūra turi būti įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą.
Informacijos teikimas	Agentūra privalo kiekvieną mėnesį teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai.
Atsakomybė	Agentūra atsakinga už darbo sutarties sudarymą, darbo vietos užtikrinimą ir darbo užmokesčio mokėjimą.
Draudimas riboti darbuotojo teisę	Draudžiama riboti darbuotojo teisę pereiti dirbti tiesiogiai pas laikinojo darbo naudotoją.
Vienodas atlyginimas	Būtina užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą ar lygiavertį darbą.

Užsieniečių įdarbinimas

Įdarbinant užsienio piliečius, laikinojo įdarbinimo agentūroms yra taikomi papildomi reikalavimai, priklausomai nuo darbuotojų kilmės šalies - ES ar trečiosios valstybės. Lietuvos piliečiai gali būti įdarbinami be jokių papildomų leidimų. Trečiųjų šalių piliečiams (pvz., iš Indijos, Filipinų, Tailando ir pan.) reikia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, o šis procesas nėra paprastas.

Šiuo metu tokių prašymų pateikimui per išorės vizų centrus taikomi apribojimai, nemažai tokių centrų priima tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Norėdama samdyti užsienio piliečius, laikino įdarbinimo įmonė privalo vykdyti veiklą mažiausiai 6 mėnesius, kad galėtų teikti prašymą (tarpininkavimo raštą) Migracijos departamentui dėl užsieniečio samdymo laikinam darbui.

Be to, laikinojo įdarbinimo įmonė privalo įsipareigoti įdarbinti užsienietį laikinam darbui ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir mokėti užsieniečiui ne mažesnį nei šalies vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (šiuo metu 2223 eurai (prieš mokesčius), o laikotarpiais tarp siuntimų - ne mažiau nei minimali mėnesinė alga.

Pasak A. Masaliovo, pirmiausia pats užsienietis per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (VFS Global) pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir visus reikiamus dokumentus, kurie vėliau perduodami Migracijos departamentui. Tuomet tarpininkauti dėl įdarbinimo privalo konkreti įmonė, ketinanti jį įdarbinti: nustatyta tvarka ji pateikia tarpininkavimo raštą.

Taip pat skaitykite: Saulės elektrinės: ką reikia žinoti?

Taigi, užsieniečių samdymas laikinam darbui tikrai yra gana griežtai reguliuojamas, tačiau vis dėlto tokia užsieniečių įdarbinimo galimybė yra sveikintina esant dideliam darbuotojų trūkumui.

Žingsniai įdarbinant užsienietį

Jų įdarbinimas tampa vis aktualesnis, tačiau procesas reikalauja tam tikrų žinių ir pasiruošimo. Todėl svarbu išsiaiškinti, ką turi žinoti darbdavys, kokius darbus turi atlikti užsienietis, norintis įsidarbinti, ir kokie yra svarbiausi žingsniai, siekiant sėkmingai įdarbinti iš užsienio atvykusį darbuotoją.

1. Leidimas dirbti užsieniečiui: Pirmiausia reikėtų pradėti nuo leidimo dirbti užsieniečiui gavimo. Leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties išdavimo procesas prasideda nuo to, kad darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą.
2. Laisvos darbo vietos registracija: Darbdavys registruoja laisvą darbo vietą www.uzt.lt. Į laisvą darbo vietą prioritetą kandidatuoti turi LR piliečiai, ES piliečiai, užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jei tokių kandidatų nėra, darbdavys pildo prašymą dėl leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties išdavimo užsieniečiui.
3. Prašymo nagrinėjimas: Užimtumo tarnyba per 7 d. d. išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą. Darbdavys užsieniečio įdarbinimo dokumentus gali teikti Užimtumo tarnybai 1 mėnesį nuo skelbimo apie laisvą darbo vietą galiojimo pabaigos.
4. Reikalavimai užsieniečiui: Užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje, turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų: turėti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą ir per pastaruosius trejus metus turėti bent vienerių metų atitinkamo darbo patirtį arba gauti mėnesinį darbo užmokestį, kuris būtų ne mažesnis nei paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje. Jei užsienietis atitinka reikalavimą, Užimtumo tarnyba išduoda leidimą dirbti.
5. Leidimas laikinai gyventi: Gavęs leidimą dirbti, užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Užsieniečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, dažnu atveju reikia gauti laikiną leidimą gyventi. Šis leidimas paprastai galioja ne daugiau nei 2 metus. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai gali kreiptis dėl Mėlynosios kortelės, kuri galioja 3 metus.
6. Tarpininkavimo raštas: Norint gauti leidimą gyventi darbo pagrindu, būsimasis darbdavys turi pateikti Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriuo patvirtina, kad užsienietis yra tinkamas turimai darbo pozicijai ir bus įdarbintas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2024-07-01 dienos su įdarbinamu užsieniečiu privaloma sudaryti mažiausiai 6 mėnesių darbo sutartį, ir nustatyti jam visą darbo laiko normą. Apie tai darbdavys privalės pažymėti pildydamas tarpininkavimo raštą.
7. Leidimas gyventi darbo pagrindu: Leidimas gyventi darbo pagrindu yra susietas su konkrečiu darbdaviu. Sprendimus išduoti, pakeisti ar panaikinti sprendimą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos.
8. Gyvenamosios vietos deklaravimas: Gavus leidimą gyventi Lietuvoje ir jau įsikūrus, užsienio darbuotojui būtina deklaruoti jo gyvenamąją vietą. Užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau turint leidimą gyventi. Tai užsienietis turi padaryti per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo gyventi atsiėmimo.
9. Dokumentų legalizavimas: Siekiant, kad užsienyje išduoti darbuotojo dokumentai galiotų ir Lietuvoje, būtinas užsieniečių dokumentų legalizavimas. Dokumento legalizavimo reikia tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Dokumentai legalizuojami LR užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Lietuvoje teikiant užsienyje išduotus dokumentus Migracijos departamentui, Civilinės metrikacijos skyriui ar kitai valstybinei institucijai, dokumentų kopijos privalo ne tik būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, bet ir oficialiai išverstos į lietuvių kalbą su vertėjo parašu.
10. Darbo sutarties pasirašymas: Darbo sutartį su užsienio piliečiu būtina sudaryti dviem kalbomis: lietuvių ir kita darbuotojui suprantama kalba. Darbdavys raštu taip pat turi supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarka darbovietėje ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimais, o sutartį sudaryti dviem egzemplioriais.
11. Pranešimas „Sodrai“: Darbdavys apie sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą privalo pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. „Sodrai“ darbdavys turi pateikti LDU pranešimą (Pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius). Tai daroma per EDAS (Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą). Darbo sutartis, pasirašyta abiejų šalių, tampa teisėta tada, kai joje yra abiejų šalių parašai ir nurodytos būtinosios sąlygos: darbo funkcija, darbo užmokestis ir darbovietė.
12. Informavimas Darbo inspekcijai: Darbinant užsienietį Lietuvoje labai svarbu yra informuoti Darbo inspekciją. Tai reiškia, kad pranešti „Sodrai“ apie įdarbinimo faktą nepakanka, o neatlikus privalomų veiksmų kyla atsakomybė dėl nelegalaus darbo.
13. Mokestinės prievolės: Užsieniečiui darbuotojui, kaip ir lietuvių darbuotojams, taikomos tokios pačios mokestinės prievolės, užsienietis turi būti draustas privaluomuoju sveikatos draudimu.

Skaidrumo ir atsakingumo kriterijai

Be darbų sekos, norint įdarbinti užsienietį darbuotoją, taip pat svarbu žinoti, kad užsieniečius Lietuvoje įdarbinančioms įmonėms yra skiriami papildomi skaidrumo ir atsakingumo kriterijai:

• įmonė privalės turėti nustatytas licencijas ir / ar leidimus, jei atitinka ir vykdo veiklą, kuriai tokios licencijos yra būtinos;
• darbdavys per pastaruosius metus neturės būti baustas administracine tvarka už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, už melagingų duomenų teikimą arba kitą pagalbą užsieniečiui gaunant dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvoje;
• darbdavys per pastaruosius metus neturės būti baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus;
• nebus nustatyta, jog užsienio šalių piliečius įdarbinanti įmonė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus;
• veiklą, kuriai kviečiamas užsienietis, įmonė privalės vykdyti ne trumpiau nei pastaruosius 6 mėnesius;
• nebus rimto pagrindo manyti, kad įmonė yra fiktyvi arba dėl jos kviečiamų užsieniečių gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Migracijos departamentui nustačius, kad užsienietį, ketinanti įdarbinanti įmonė, neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų, jai bus uždrausta teikti tarpininkavimo raštus 6 mėnesius nuo tokių aplinkybių nustatymo dienos.

Taigi, užsieniečių įdarbinimas gali būti puikus sprendimas darbo jėgos trūkumo problemai spręsti, tačiau jis reikalauja žinių, planavimo ir atidumo. Kiekvienas atvejis gali būti šiek tiek skirtingas - priklausomai nuo darbuotojo kilmės šalies, profesijos ir planuojamo darbo trukmės.

tags: #dokumentai #reikalingi #sodrai #idarbinant #darbuotoja