Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis (strategijomis) - kiekybine ir kokybine. Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos.
Socialinio tyrimo metodų ir technikų įvairovė atsiranda visų pirma dėl to, kad dažnai tos paradigmos yra priešingos dėl jų antagonistinės filosofinės prigimties.
Kiekybiniai Tyrimai
Kiekybinė metodologija papratai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias duomenų rinkimo strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška.
Kiekybinio tyrimo atveju mokslininkas iš anksto aptaria tikrinamą teiginį, todėl išvadose tik nusako, ar tyrimas šį teiginį patvirtino ar paneigė.
Kokybiniai Tyrimai
Kokybiniuose tyrimuose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų. Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ar aptarimo užrašai, rašiniai. Duomenys renkami siekiant gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną susijusį su žmonių elgesiu ar mąstymu ir pan.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Todėl kokybiniams tyrimams dažnai priekaištaujama, kad jie nėra iki galo išbaigti, dinamiški ir lankstūs. Tačiau jų privalumais laikoma tai, kad jais siekiama gilintis į suvokimo problemą, siekiama atskleisti įvairesnius ir subtilesnius tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu. Todėl šie tyrimai leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, galimybę pailiustruoti gautus duomenis konkrečiu pavyzdžiu ar pavieniais atsakymais.
Kokybiniai tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio (požiūrio, elgsenos) kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai (kaip atrodo), o tarsi iš vidaus - per žmogaus asmeninio santykio su tuo reiškiniu prizmę (Pruskus, 2003).
Kokybiniai tyrmai, empiriniai tyrimai, dažniausiai taikomi socialiniuose moksluose. Tiriama, kaip individai ar jų grupės supranta ir vertina juos supantį pasaulį ir konstruoja prasmes remdamiesi asmenine patirtimi. Kokybiniai tyrimai vyksta natūralioje aplinkoje, kurioje tyrėjas yra duomenų rinkėjas. Jis tiriamajame lauke praleidžia daug laiko, renka išsamius duomenis ieškodamas jų vidinių ryšių, vėliau juos apibendrina.
Informacija renkama žodžių ir vaizdų pavidalu, analizuojama induktyviuoju būdu, siekiama aprašyti procesą vaizdžia ir įtaigia kalba. Kokybiniams tyrimams taikoma induktyvioji analizė, ypač svarbūs individualūs skirtumai. Siekiant ištirti ir nustatyti gilesnes socialinio reiškinio priežastis ar iškelti tolesnio tyrimo klausimus kartais kokybiniai tyrimai taikomi kartu su kiekybiniais tyrimais (socialiniai tyrimai).
Kokybinio tyrimo atveju pagrindinė problema yra tai, kad tyrėjas ne visada iš anksto žino ir gali preliminariai suformuluoti galimų tyrimo rezultatų, todėl jam gali kilti sunkumų pagrindžiant ne tik tyrimo rezultatų patikimumą, bet ir nusakant jų naujumą, teorinį bei praktinį reikšmingumą.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Mišrūs Tyrimai
,,Priešingos kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus priešpastatančios paradigmos kyla iš priešingų konstruktyvizmo ir postpozityvizmo ar postempirizmo teorijų. Dėl tos priežasties skirtingų tyrimo metodų derinimas socialiniuose tyrimuose vis dar lieka tiek teoretikų, tiek ir praktikų diskusijų objektu” ( K. Williams, 1999).
Mišraus tyrimo duomenų rinkimo ir analizės šalininkai pažymi, kad apdairiai parenkant ir derinant tyrimo metodikas mišrus pobūdis gali būti labai naudingas, tiek tyrimo sėkmei tiek ir konflikto tarp egzistuojančių paradigmų sprendimui: ,,Į teoriją orientuotuose tyrimuose mišrūs duomenų rinkimo metodai gali sumažinti įtampą ir konfliktą tarp kiekybinių ir kokybinių tyrimų ir neutralizuoti silpnus pavienių tyrimo metodų aspektus” (Kessler, Lascoumes, Setbon, and Thoenig, 1998).
Organizuojant kompleksiškus daugiasluoksnius socialinius tyrimus, svarbu kuo tiksliau identifikuoti įvairius tyrimui įtaką turinčius veiksnius ir prielaidas, todėl logiška naudoti mišrius tyrimo metodus renkant duomenis. Ir atvirkščiai, atliekant nesudėtingą tyrimą, su aiškiai apibrėžtais veiksniais ir problematika, neracionalu būtų taikyti aibę įvairiausių metodų.
Tokiu atveju tyrėjams gali būti naudinga įsivertinti galimybes pasirinkti socialinių tyrimų metodus, įvertinant jų naudą skirtingais tyrimo etapais.
1 pav. Mišrios tyrimo duomenų surinkimo metodikos kūrimas priklauso nuo tyrimo tipo ir etapų.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Apklausa
Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas - apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt.
Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė.
Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams.
Interviu
Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra. Tyrėjo vaidmuo taip pat gali būti daugiau ar mažiau aktyvus, priklausomai nuo interviu procedūros lankstumo.
Interviuotojas gali tiesioginio pokalbio metu pateikti tik iš anksto parengtus klausimus tiriamajam (dar vadinamam interviuojamuoju) ar jų grupei ir registruoti atsakymus. Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus.
Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas. Griežtai struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka.
Tokiu būdu tyrimo kokybė ir patikimumas nepriklauso nuo to, ar tyrimą atlieka tas pats asmuo, kuris parengė tyrimo klausimus. Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių. Klausimų formuluotes tyrėjas kuria interviu metu priklausomai nuo jo eigos, nuo užsimezgusio santykio tarp tyrėjo ir tiriamojo, ar nuo interviu aplinkos (A.
Pagal interviu pobūdį interviu gali būti skirstomi į akis - į akį interviu, interviu telefonu, interviu internetu. Interviu telefonu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).
Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai. Daugiau informacijos apie interviu tipologiją galima rasti vadovėlyje Kokybinių tyrimų metodologija (B. Bitinas, L. Rupšienė, V.
Dokumentinis tyrimas
LTStraipsnyje pristatomas Vakarų šalių socialiniuose tyrimuose paplitęs dokumentinio tyrimo metodas, nagrinėjamas jo teorinis pagrindimas, praktinio taikymo socialiniuose tyrimuose problematika. Remiantis išnagrinėta kitų šalių edukologų teikiama teorine medžiaga bei taikymo pavyzdžiais, Lietuvos socialinių edukologinių tyrimų praktika ir teorine mintimi, prieinama prie išvados, kad Vakarų šalių socialiniuose tyrimuose plačiai taikomas, o Lietuvoje nei teorijos, nei taikymo lygmeniu nepaplitęs dokumentinio tyrimo metodas dėl savo lankstumo galėtų būti sėkmingai naudojamas ir Lietuvos edukologiniuose bei kitų sričių socialiniuose tyrimuose.
ENThe article discusses a method of documentary research which is widely used in social researches in the Western countries. The issues of definition of this method as well as its theoretical grounding, problems related to its practical application in social educological qualitative researches, classification of documentary sources and methodological peculiarities of their evaluation, the sub methods of documentary research method are raised in the article.
The object of research: theoretical and practical aspects of social qualitative documentary research method. The purpose of research: to discuss and to up-to-date the documentary research method which is to be ap¬plied in Lithuanian social educological researches. The methods of research: analysis of theoretical litera¬ture and comparative analysis. In accordance with theoretical material and samples of application, provided by educologists of other countries, as well as the practice of Lithuanian social educological researches and theoretical mind, studied in this article, the authors conclude that:
- Documentary research method, widely used in both theoretical and practical traditions of western social educological researches, is not common in Lithuania, most likely due to the fact that it is often associated with historical research method.
- However, the purpose of documentary research differs from that of historical research. Historical research aims to perceive one's history and the ways in which the present has developed, whereas documentary research aims to discuss the issues and problems of the present which arise from unsolved matters and suppressed problems of the past.
- The methods of historical and documentary research have different approach to historical documents. In historical research a document is expected to provide an exact evidence of a historical fact, whereas in documentary research a document is taken to present an evidence of social reality.
- Only separate elements of documentary research method are used in theory and practice of Lithuanian social educological qualitative research.
- Employment of social documentary research as of independent method would enable flexible integration of research by including and granting a status of sub methods for such separate social qualitative research methods as focus groups, expert method, oral history method, discourse analyses etc., approached and valued differently by Lithuanian educologists.
Duomenų analizė
apibūdina mokslinės informacijos rinkimo metodai, kuriuos tyrėjas taiko, atsižvelgdamas į tyrimo objektą, mokslinio pažinimo tikslus ir realias tyrimo pravedimo sąlygas. Socialinių objektų moksliniuose tyrimuose įeigą sudaro informacija, kurią tyrėjas surenka naudodamas įvairias kiekybines ir kokybines duomenų surinkimo strategijas (interviu, stebėjimus, klausimynus, testus, ekspertų pasisakymus ir pan.
Šiame etape paprastai paaiškėja ar pirminė informacija labiau tinkama kokybinei ar kiekybinei duomenų analizei. Formalizuota pirminė informacija koduojama skaitmenimis (kartais - raidėmis) ir pateikiama tolimesniam - pirminės informacijos analizės - etapui vadinamos aprašymų matricos pavidalu. Tačiau formalizuojant prarandama daug pirminės informacijos, tarp kurios (ypač tiriant naujus socialinius objektus) gali būti ir esminės (L. Rupšienė, B. Bitinas, V.
Transformacijos (duomenų analizės) etape atliekamas fenomeno tyrimo duomenų - pirminių ir antrinių- palyginimas, reikšmingiausių gautų duomenų atranka, jų pateikimas prieinama forma grafikų, skalių ir lentelių pavidalu. Kokybinio pobūdžio tyrimo atveju tyrėjui tenka remtis savo gebėjimu analizuoti tekstą, siekiant atlikti tyrimo problemos esmę atitinkančią analizę.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados. Sprendžiama ar tyrimas pakankamas ar nepakankamas, tam, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti, iškelti klausimai atsakyti, išskiriami pagrindiniai socialinės realybės aspektai, pagrindiniai pasiekimai ir didžiausios kliūtys. Prieš pasirenkant tyrimų strategiją svarbu išsiaiškinti, kas yra konkretus socialinių tyrimų objektas.
tags: #koks #tyrimo #metodas #labiausiai #paplites #socialiniuose