Demografinė statistika atsirado 17 a. pabaigoje. Formavosi kaip svarbi politinės aritmetikos dalis, buvo viena pirmųjų socialinės ekonominės statistikos sričių.
Pradininkai - anglų ekonomistai Johnas Grauntas, W. Petty, Gregory Kingas.
19 a. viduryje ekonomiškai stipriose šalyse susiformavo statistinės informacijos sistema apie gyventojus (einamoji statistika ir gyventojų surašymai). Iki 20 a. pradžios demografinė statistika buvo demografijos dalis.
Nuo 20 a. Lietuvoje demografinės statistikos praktinę veiklą (duomenų rinkimo ir apdorojimo metodų ir rodiklių diegimą) atlieka Valstybės duomenų agentūra (iki 2023 Statistikos departamentas).
Demografinės statistikos informacinę bazę sudaro duomenys apie demografinę būklę - gyventojų skaičių, jų sudėtį pagal amžių, lytį, vedybinį statusą, išsilavinimą, profesiją (duomenys renkami per gyventojų surašymus) - ir duomenys apie demografinę raidą - gimimus, mirimus, migraciją (gaunami registruojant įvykį).
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Tyrimo objektas gali būti viso pasaulio, valstybės, miesto, rajono ar gyvenvietės gyventojai.
Demografinė statistika rengia statistinių demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo, migracijos, santuokų, ištuokų) stebėjimų, registravimo (einamoji demografinių įvykių statistika), visuotinių ir atrankinių tyrimų metodus.
Asmens Duomenų Apsauga ir Valdymas
Pačiu bendriausiu požiūriu, ,,asmeniniai duomenys” reiškia informaciją, kuri leidžia atpažinti konkretų asmenį ir nustatyti tam tikrus bruožus apie tą asmenį.
Vienas iš svarbiausių klausimų, kurį būtina išsiaiškinti - ką reiškia turėti savo asmeninius duomenis?
Ką reiškia ,,turėti” asmeninius duomenis?
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Jūsų vardas ir pavardė.
Jūsų namų adresas.
Jūsų telefono numeris ir el. pašto adresas.
Jūsų banko sąskaitos ir sveikatos draudimo pažymėjimo numeriai.
Jūsų demografiniai duomenys (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, religiniai ir politiniai įsitikinimai, socialinis statusas ir t.t.).
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Jūsų asmeniniai pomėgiai.
Duomenys apie Jūsų sveikatos būklę.
Vis dėlto, teisiniu požiūriu nėra jokio teisės principo ar teorijos, kuri pateisintų išimtinių nuosavybės teisių turėti asmeninius duomenis suteikimą.
Asmeninių duomenų apsaugos teisėje nėra jokio principo, kuris suteiktų išimtinę teisę kontroliuoti, kokie duomenys gali būti naudojami vartotojų rinkoje.
Technologijų pagalba paslaugas teikiančios bendrovės teisę turėti apie savo vartotojus (ir ne tik) surinktus duomenis pateisina tuo, jog tos bendrovės yra investavusios milijonus dolerių savo verslo modelių vystymui ir įgyvendinimui.
Pirmas reikšmingas pokytis vysta asmeninių duomenų teisinio reglamentavimo srityje.
Geriausi pavyzdžiai - ES jau daugiau nei metus galiojantis Bendrasis Duomenų Apsaugos Reglamentas ir 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Kalifornijos Vartotojų privatumo apsaugos įstatymas (angl.
Panašiai, kaip BDAR, naujasis Kalifornijos CCPA įstatymas įtvirtina asmenų teises gauti iš technologijų įmonių informaciją apie sukauptus duomenis apie tikrą vartotoją yra sukaupusios (§ 1798.100) ir reikalauti, kad įmonės ištrintų visus turimus asmeninius duomenis apie vartotoją (§ 1798.105).
Antras reikšmingas pokytis yra susijęs su tuo, kaip kinta įmonių požiūris į vartotojų duomenų rinkimą ir naudojimą.
Technologijų įmonės patiria vis daugiau sąnaudų, susijusių su informacijos apie vartotojus saugojimu bei naujų įstatyminių reikalavimų įgyvendinimu.
Paslaugas teikiančios įmonės susiduria su įvairiais sunkumais renkant aktualią informacija apie vartotojus.
Trečia - per pastaruosius keletą metų vis sparčiau vykstanti technologinė pažanga pasiekė tokį brandos lygį, kuriame tapo įmanomi decentralizuoti duomenų valdymo modeliai.
Viena iš pagrindinių prielaidų kuriant tokius decentralizuotus duomenų valdymo modelius - tai, jog pats autentiškiausias informacijos šaltinis yra individas (tik Jūs žinote, kas buvo ant Jūsų pusryčių stalo).
Tokie decentralizuoti duomenų apdorojimo modeliai sukuria reikšmingas prielaidas informacijos apsikeitimui: paslaugų teikėjams tokia galimybė gauti prieigą prie informacijos, kurią turi konkretus individas, reiškia žymų rizikos naštos sumažėjimą.
Šiai dienai prieigos prie asmeninių duomenų teisės pirmiausia suponuoja vartotojų teises paslaugas teikiančių bendrovių atžvilgiu.
Spartus asmens duomenų valdymo technologijų vystymasis leidžia manyti, jog jau 2020 m. rinkoje pasirodys pirmieji vartotojams skirti produktai kurie leis vartotojams sukurti savo asmeninių duomenų skaitmenines saugyklas (pvz., asmeninėje paskyroje debesyje).
Įsivaizduokite: turėdami savo asmeninius duomenis tik pačiam individui prieinamame skaitmeniniame duomenų portfelyje, prieigos prie asmeninio duomenų profilio ir to profilio naudojimo sąlygas galės nustatyti patys individai.
Taigi, kitas logiškai sekantis klausimas yra susijęs su tuo, kokias sąlygas ir kokius leidimus vartotojai bus linkę nustatyti.
Prieš keletą mėnesiu publikuotame straipsnyje buvo aptarti vieno tyrimo rezultatai, patvirtinantys, kad paprasti piliečiai labiausiai vertina su savo sveikata, asmenybe ir finansais susijusius duomenis.
Galimos Asmeninių Duomenų Naudojimo Sąlygos
- Visiškas/ribotas anonimiškumas: pvz., prisijungiantis prie internetinio žinių portalo skaitytojas gali nuspręsti tinklavietei neatskleisti jokių duomenų apie save. Tai reiškia, kad negalėdama identifikuoti jokių skaitytojo požymių, tinklavietės sistema pateikia skaitytojui tik bendro pobūdžio turinį. Vis dėlto, jei skaitytojas atskleistų apie savo amžiaus grupę ir pomėgius (pvz., 18-25 m. amžiaus mergina besidominti naujienomis apie madas), tinklavietės turinys galėtų būti pritaikytas tos skaitytojos interesams.
- Draudimas sekti: suteikdamas prieigą prie savo asmeninių duomenų profilio individas gali nustatyti įpareigojimą, kad paslaugų teikėjas to konkretaus vartotojo nesektų (t.y., nesektų veiksmų prisijungimo metu ar pasibaigus tai konkrečiai paslaugų teikimo sesijai).
- Draudimas agreguoti duomenis: individai taip pat turės teisę įpareigoti, kad paslaugų teikėjas neagreguotų to konkretaus asmens duomenų profilio kartu su kitų vartotojų duomenimis.
Šiuo metu esame ant Web 3.0 slenksčio: šiame naujame apsikeitimo informacija pasaulyje internetas taps sumanių sandorių sudarymo vieta.
Vienu iš svarbiausių ištekliu taps asmeniniai duomenys.
Tikėtina, kad asmens duomenų naudojimo licencijos bus vienas iš sumanių sandorių elementų, padėsiančių asmenims nustatyti asmeninių duomenų naudojimo sąlygas.
Tokios asmeninių duomenų naudojimo licencijos bus ex ante pobūdžio, t.y., individai galės iš anksto nustatyti asmeninių duomenų prieigos ir naudojimo sąlygas.
Tai suteiks daugiau teisinio tikrumo ir aiškumo.
Be to, individai bet kuriuo metu galės keisti duomenų prieigos sąlygas.
Šis pasiūlymas pradėti kurti asmeninių duomenų licencijų sistemą savo prigimtimi kažkuo panašus į prieš keletą dešimtmečių pradėtą kurti kūrybinių bendrijų licencijas (angl. Creative Commons licenses) mat abiem atvejais naudojimo sąlygas nustato teisių turėtojas.
Taigi, apibendrinant, galima tikėtis, kad per ateinančius metus laukia įdomūs posūkiai asmens duomenų technologijų ir šių duomenų teisinio reglamentavimo srityje.
Žvelgiant į ateitį, verta plačiau diskutuoti apie egzistuojančių teisinių sąvokų tinkamumą siekiant spręsti teisines, socialines ir ekonomines problemas šioje sparčiai besivystančioje srityje.
Visuomenės Nuomonės Apklausos ir Politinis Aktyvumas Lietuvoje
Viena iš dabarties pokomunistinių politinių sistemų problemų - nepakankamas gyventojų dalyvavimas politiniuose procesuose, politinio išprusimo lygis ir nepasitikėjimas esamomis politinėmis institucijomis.
Politiniam aktyvumui ir dalyvavimui matuoti yra sukurtos ištobulintos rodiklių sistemos.
Viena žinomiausių yra G. Almondo ir S. Verba pasiūlyti rodikliai (Almond, Verba 1963), davę pradžią daugeliui kitų politinės žmonių elgsenos tyrinėjimų.
Lietuvoje yra gerai žinomas „Pilietinės galios indeksas“ (metodiką parengė M. Degutis, A. Ramonaitė, R. Žiliukaitė).
Politinį aktyvumą, elgseną tyrinėjo ir tyrinėja daugelis sociologų bei politologų: A. Krupavičius, A. Lukošaitis (2004), A. Ramonaitė (2014), R. Žiliukaitė (Žiliukaitė ir kt. 2006), I. Matonytė, V. Monkevičius, A. Lašas, V. Jankauskaitė (2017), G. Šumskas (2014) ir kiti.
Empirines politinių nuostatų ir politinio dalyvavimo charakteristikas du kartus per metus reguliariai pateikia Eurobarometras (Standard Eurobarometer), įvairūs rodikliai skelbiami Europos socialiniame tyrime (ESS), Europos vertybių tyrime ir kitur.
Su duomenimis galima susipažinti Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve LiDA.
Šie duomenys yra išsamūs, lyginami su kitų šalių rezultatais, tačiau jie nėra dažni, be to, nuo tyrimo lauko fazės iki publikacijų praeina nemažai laiko.
tags: #socialiniai #demografiniai #duomenys #kas #tai