Elektroninės patyčios: prevencija ir pagalba

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, suteikiančia daug bendravimo galimybių. Tačiau kartu su teigiamais aspektais atsiranda ir neigiamų, tokių kaip elektroninės patyčios.

Elektroninių patyčių mastas Lietuvoje

Lietuvoje auga elektroninių patyčių tarp vaikų ir paauglių mastas. Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad realios patyčios tarp vaikų Lietuvoje mažėja, o elektroninės - kaip tik auga. 2022 metais daugiau nei trečdalis vaikų (36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių) prisipažino tyčiojęsi iš kitų virtualioje erdvėje. Apie 30 proc. berniukų ir apie 20 proc. mergaičių sakė patys patyrę patyčias virtualioje erdvėje. Šie skaičiai ženkliai paaugę lyginant su rezultatais prieš ketverius metus.

Elektroninių patyčių neverta atskirti nuo kitų patyčių formų, o labiau priimti kaip bendrą problemos dalį. Neretai, deja, patyčios jau matomos kaip norma, bendravimo įprasta dalis, kurios pakeisti neįmanoma.

Elektroninių patyčių ypatumai

Internetas kaip elektroninių patyčių erdvė turi savo ypatumus, į kuriuos svarbu atsižvelgti. Pasekmės, su kuriomis vaikas susiduria patyręs patyčias realiai ar internete, priklauso nuo daugybės veiksnių - nuo vidinio vaiko jausmo apie save, kuomet pirmą sykį susiduria su patyčiomis, taip pat nuo gautos paramos ir panašiai. Tačiau internetas - itin vieša vieta ir žeminantis turinys per labai trumpą laiką gali pasiekti labai didelę auditoriją, be to tai tarsi erdvė, kurią savo kišenėje nešiojamės visą laiką ir nuo to pasislėpti negalime.

Kai patyčios vyksta mokykloje, kieme ar būrelyje - tai yra fizinė erdvė, kurioje mes susiduriame su žeminančiu elgesiu, tačiau nuo jo galime atsiriboti, išeiti, pasitraukti. Tačiau, kai patyčios vyksta socialiniuose tinkluose ar kitose vietose internete, - pasiekiamumas yra 24 valandos per parą. Gali naujo žeminančio turinio rasti po nakties ar prisijungęs pažaisti žaidimą aptikti jį ir t.t. Neigiamo turinio mastas ir prieinamumas daro labai didelę žalą ir kartu kelia labai stiprų bejėgiškumo jausmą. Stebint subjektyviai, daliai vaikų tai - labai sunki patirtis ir kartais, atrodo, net vienkartinis atvejis, kuris paplinta internete ir pasiekia didelę auditoriją, gali sugriauti vaiko saugumo jausmą, pasitikėjimą žmonėmis, kelti jausmą, kad sugriauta žmogaus reputacija ir pan.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Be to, internetinėje erdvėje egzistuoja atsakomybės difuzija - daugybė žmonių stebi netinkamą elgesį, bet nei vienas neprisiima atsakomybės įsikišti, tikisi, kad kažkas kitas tai padarys. Technologinės naujovės, nors daugybe aspektų išties padeda kasdieniniame gyvenime, visgi tapo ir nauja, nerimą keliančia galimybe tyčiotis. Šiuolaikinės dirbtinio intelekto suteikiamos galimybės leidžia kurti pašaipų, kompromituojantį ir žeminantį turinį apie žmogų, kuris neturi nieko bendro su realybe, tačiau atrodo tikras. Pavyzdžiui, sufalsifikuotos, AI sukurtos nuogo žmogaus ar pan. nuotraukos.

Patyčių formos ir rizikos

Patyčios nutinka socialinių tinklų, žaidimų, susirašinėjimo platformose. Tyčiojamasi įvairiai - siunčiamos įžeidžiančios, šmeižiančios žinutės, žmogus išmetamas iš susirašinėjimo grupių, įsilaužiama į jo paskyrą ir apsimetant juo publikuojamos netinkamo turinio nuotraukos ar tekstai, vaikas gali būti nufilmuojamas ir vaizdas išplatinamas internete. Elektroninių patyčių auka išgyvena didelį stresą, kartais žinutės būna siunčiamos anonimiškai ir sudėtinga nustatyti skriaudėją. Be to, patyčios nepasibaigia net ir išėjus iš ten, kur yra skriaudėjas. Dažnai tėvai neįtaria, kokią gilią neviltį išgyvena vaikas ar jaunuolis, patiriantis patyčias. Patyčios žlugdo.

Tyrimai rodo, kad dažniausios patyčių formos socialiniuose tinkluose yra nepadorios žinutės ir šmeižtas internete. Mergaitės dažniausiai patiria seksualinį priekabiavimą iš berniukų, o taip pat yra apkalbamos ir žeminamos kitų mergaičių akivaizdoje. Jaunesni moksleiviai, berniukai ir vaikai iš pasiturinčių šeimų dažniau tyčiojasi.

Patyčios internete patiria apie 16 proc. Lietuvos vaikų, nors pasaulyje tokių - apie trečdalį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta tėvų apklausa. Tuo metu ekspertai pabrėžia, jog tėvai patyčių internete dažnai nepastebi, nors jas reikėtų vertinti taip pat rimtai, kaip ir patyčias realiame gyvenime.

Kodėl vaikai nelinkę pasisakyti, kad iš jų tyčiojamasi?

Childnet International komanda paklausė vaikų, kodėl jie nelinkę pasakyti apie tai, kad iš jų yra tyčiojamasi. Jauni žmonės gali neskirti pajuokavimo nuo patyčių ir nenori apie tai kalbėtis, kad nebūtų laikomi nesuprantančiais juokų.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Ką daryti patiriant patyčias?

Svarbu žinoti apie rizikas ir jas valdyti (draugauti tik su patikimais žmonėmis, saugoti asmeninę informaciją, naudoti privatumo nustatymus); pasakyti patikimam suaugusiajam; palaikyti auką (pabūti drauge, pralinksminti, padėti pranešti apie tai, kas nutiko, duoti patarimų, pvz.: kaip naudotis privatumo nustatymais ar blokavimo galimybe). Visi šie išvardinti dalykai - pozityvaus požiūrio pavyzdys.

Yra ir kiek kitoks požiūris: jaunuoliai minėjo, jog pasikliautų tik draugais ar giminaičiais; užstotų auką net ir rizikuodami įsivelti į incidentą; pasitrauktų iš situacijos pasikeisdami vartotojo vardus ar pereidami į kitą programėlę.

Rekomendacijos:

• Išsaugokite įrodymus. Padrąsinkite vaiką išsaugoti bet kokį patyčių įrodymą. Galima tiesiog nufotografuoti ekraną (screenshot) ar išsaugoti gaunamas žinutes.
• Neatsakinėkite. Daugeliu atvejų erzinantys ir pravardžiuojantys skriaudėjai nori sulaukti reakcijos. Pasakykite vaikui, kad neatsakytų, nes priešingu atveju suteiktų jiems ko jie nori. Vietoje to, apie tai, ką patyrė, vaikas turėtų pasakyti suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
• Patikinkite vaiką, kad būtinai kreiptųsi į jus ar kitą patikimą suaugusįjį, net jeigu ir pats vaikas jaučiasi kaltas.

Tėvų vaidmuo

„Vaikų linijos“ atstovė E. Tamulionytė, paklausta, kaip turėtų elgtis tėvai, norintys apsaugoti savo vaikus nuo patyčių, patikina, jog lįsti į atžalų telefonus nėra geriausia išeitis. „Aišku, tai labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Na, o jeigu mes kalbame apie paauglius, apie jau savarankiškesnius vaikus, tai kontrolė šitoje vietoje gali kartais tik meškos paslaugą padaryti. Man atrodo, yra labai svarbu, kad tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais tai taptų tokia kasdiene tema dar iki tol, kol jau kažkas įvyksta“, - įsitikinusi E.

Pasitaiko atvejų, kuomet tėvai, siekdami, jog jų vaiką neigiamas interneto poveikis, kartu ir elektroninės patyčios, paliestų kuo vėliau, ilgą laiką neleidžia jiems naudotis išmaniaisiais telefonais. Vaikų ir paauglių psichiatrė J. „Kiekviena šeima yra laisva spręsti, kaip jie nori ugdyti ir auklėti savo vaiką. Neturiu vienareikšmiškos nuomonės, kad tai yra visiškai gerai ar visiškai blogai. Bet kartu turbūt tas ribojimas priėjimo prie internetinės erdvės, galbūt virtualių žaidimų, kartais skatina tokią vaikų izoliaciją. Daugelis vaikų iš tiesų gyvena tą virtualų gyvenimą ir turi daug socialinių ryšių ir draugų internetinėje erdvėje.

Patarimai tėvams:

• Pasikalbėkite apie elektronines patyčias su vaiku. Kaip jis supranta, kas tai yra? Kuo elektroninės patyčios skiriasi nuo fizinių patyčių akis į akį?
• Paklauskite vaiko, kaip jis reaguotų, jeigu kažkas pasityčiotų iš jo arba iš jo draugo.
• Patyrinėkite kartu su vaiku jo mėgiamus žaidimus ir programėles ir suraskite mygtukus, skirtus pranešti apie netinkamą turinį.
• Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką reiškia internete turėtų draugų ir sekėjų. Ar jie tikri draugai?
• Žinokite, kad vaikas gali imti puoselėti romantiškus santykius internete. Nedarykite skubotų išvadų.
• Naudokite tėvų kontrolės funkciją įreginiuose, kuriais naudojasi jūsų vaikas.

Mokyklos vaidmuo

Jaunimo aktyvistas J. Trumpa savo ruožtu tikina, jog vaikams ir paaugliams švietimo apie elektronines patyčias vien iš savo tėvų nepakanka, daugiau dėmesio tam turėtų skirti ir mokyklos. „Manau, kad mes, kalbėdami apie informacinį raštingumą mokykloje, galėtume paliesti ir šią temą“, - pabrėžia jis.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Nors šiuo metu mokyklose ir vykdomos patyčių prevencijos programos, anot J. „Vaikų linijos“ atstovė E. „Manau, kad per paskutinius 10-15 metų Lietuvoje tikrai labai keitėsi požiūris į patyčias - dabar mes tikrai tai pripažįstame kaip problemą. Man atrodo, šitoje vietoje norėtųsi truputį daugiau susitarimo tarp mokyklos, tėvų ir vaikų dėl to, kiek internetas dalyvauja mokykliniame gyvenime, (…) kada turi reaguoti mokykla, o kada - tėvai.

Mokyklos turėtų aktyviau dalintis gerąja patirtimi kovoje su patyčiomis. Komisijai buvo pristatytas naujas greito pranešimo ir reagavimo į patyčias mokykloje įrankis „Patyčių dėžutė“. Ši iniciatyva komisijos posėdyje sulaukė aktyvaus palaikymo. Diskusijų metu kalbėta apie tai, kad šis projektas gali tapti puikiu šiuolaikišku ir vaikams patraukliu instrumentu kovoje prieš patyčias, tačiau svarbiausia yra užtikrinti, kad šis instrumentas taptų patikimu ir nuo pat pradžių užsitarnautų vaikų pasitikėjimą.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai taip pat buvo pristatyta Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos patirtis taikant „Olweus“ patyčių prevencijos programą. Ši ugdymo įstaiga jau 10 metų nuosekliai dirba patyčių prevencijos srityje ir gauti rezultatai rodo, kad nuoseklus, nepertraukiamas ir sistemingas darbas atneša akivaizdžius rezultatus - patyčių mokykloje nuo 2008 m. iki 2018 m. sumažėjo daugiau nei per pusę - 53,8 proc.

Prevencija ir saugumas internete

Svarbu užkirsti kelią patyčioms dar prieš joms atsirandant. Prieš paskelbiant informaciją kelis kartus pergalvoti, ar ji yra tinkama. Didelė dalis internete paskelbtos informacijos ten išlieka ilgus metus bei gali turėti įtakos ir vėliau. Daugumoje socialinių platformų galima nuspręsti, kas galės matyti asmeninį profilį, siųsti žinutes ar komentuoti. Svarbu pranešti apie kenksmingus komentarus, žinutes ar nuotraukas socialinių tinklų administratoriams tam, jog jie būtų pašalinti. Dalyje socialinių platformų galima nustatyti, kad kai kurių žmonių netinkami komentarai jūsų profilyje būtų matomi tik jiems patiems.

Internete elkitės pagarbiai ir maloniai - taip, kaip elgtumėtės ir realiame gyvenime.

Psichologinė pagalba

Psichologinė pagalba reikalinga ne tik patyčių sulaukiančiam, bet ir jas inicijuojančiam asmeniui. Patyčias kurstantys vaikai neretai irgi kenčia nuo tam tikrų trūkumų kaip nepatenkinti poreikiai, vienintelis būdas tapti pamatytam, gauti dėmesio, pajausti stiprybę. Reikia turėti omenyje ir tai, kad ne vien žmonių individualūs skirtumai priveda prie to, kad jie pradeda žeminti kitus. Ypatingai kai kalbame apie patyčias, žeminantį elgesį, labai didelis vaidmuo atitenka tam tikroms normoms, kurios galioja konkrečioje visuomenėje, kultūroje, grupėje.

Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu.

Daug informacijos patyčių prevencijos klausimais yra „Vaikų linijos“ svetainėje www.bepatyciu.lt.

Kur kreiptis pagalbos:

• „Vaikų linija“ - 116 111, kasdien 11-23 val. Pokalbiai su „Vaikų linija“ yra nemokami ir konfidencialūs.

Jei internete susidūrėte su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar pan., kreipkitės į policiją.

Socialinių tinklų įtaka psichinei sveikatai

Populiaresnis socialinių tinklų naudojimas vis labiau siejamas su jaunų žmonių psichine sveikata. Socialiniai tinklai suteikia daugiau bendravimo galimybių, tuo pačiu naršymas socialiniuose tinkluose mažina gyvą bendravimą. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių tinklų dažnas naudojimas gali sukelti smegenų pokyčius. Vis dėlto, moksliniai tyrimai dar negali atskleisti ar ši įtaka yra teigiama, neigiama ar neutrali, tačiau jaunesnio amžiaus žmonės atrodo jautresnis socialinės žiniasklaidos patirčiai nei kitos amžiaus grupės.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas lemia prastesnę tiriamųjų psichinę sveikatą. Vis dėlto, tarp merginų šis santykis buvo labiau susijęs su elektroninėmis patyčiomis ir nepakankamu miegu. Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nustatyta, kad miegas ir internetinės patyčios yra galingesni jaunų žmonių gerovės veiksniai nei naudojimasis skaitmeniniu ekranu. Vaikinų grupėje sąryšio tarp internetinių patyčių, miego bei fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos nebuvo rasta. Tai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas neišstumia vaikinų fizinio aktyvumo taip, kaip tarp merginų. Autorių nuomone prastesnę vaikinų psichinę sveikatą lemia kiti, dar nenustatyti mechanizmai.

Mokslininkai skatina vykdyti kuo daugiau prevencinių ir intervencinių programų siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą.

Grupė	Veiksniai, lemiantys prastesnę psichinę sveikatą
Merginos	Elektroninės patyčios, nepakankamas miegas
Vaikinai	Kiti, dar nenustatyti mechanizmai

tags: #socialiniai #tinklai #ir #patycios