Rugsėjo 1-oji - diena, kai vaikai grįžta į mokyklas ir darželius. Šis laikotarpis svarbus tiek įprastos, tiek ir neįprastos raidos vaikams. Nors tikslių statistinių duomenų apie autistiškų nepilnamečių skaičių Lietuvoje nėra, remiantis kitų šalių statistika, galima manyti, kad bent 1 iš 100 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS). Tai reiškia, kad dauguma vaikų susidurs su „kitokiu“, „lietaus vaiku“ ar „ypatingu vaiku“.
Svarbu atminti, kad integracija - tai abipusis procesas. Autistiškas vaikas turi mokytis dalyvauti dialoge ir dirbti grupėje, o kiti vaikai - būti drauge ir bendrauti su juo. Gebėjimas suprasti įvairius žmones praplečia galimybių spektrą ir yra naudingas įgūdis.
Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsisąmoninti, yra tai, kad autistiškas vaikas, kaip ir bet kuris kitas, siekia pozityvaus bendravimo, nori elgtis tinkamai, būti vertinamas, nori sėkmės ir harmonijos su aplinka. Daugelis dalykų, kurie atrodo nepriimtini, atliekami nevalingai. Vaikai mokosi tvarkytis su tuo, padedami tėvų, pedagogų, specialistų ir bendraamžių.
Galimas pokalbis su vaiku apie autistišką kolegą
Štai galimas pokalbio pavyzdys su vaiku, kuris susidūrė su trikdančiu autistiško kolegos elgesiu:
- Vaiko klausimas: "Tėti, jis jai spyrė ir bandė kibti į plaukus!"
- Tėvo atsakymas: "Mantui yra autizmas. Jis mąsto ir jaučia kitaip nei tu, ir jam kartais nutinka tokie priepuoliai, kai jis nebesivaldo."
- Vaiko klausimas: "Aš jo nesuprantu. Kai bandau jį pakviesti, jis net neatsisuka!"
- Tėvo atsakymas: "Aš mačiau, kaip jis tau siūlė mašinėles užvakar, man pasirodė, jis tave mėgsta. Taip, kartais autistiški vaikai neatsiliepia, bet jis ir savo mamytės kviečiamas atsisuka ne iš karto, o jis ją mėgsta!"
- Vaiko klausimas: "Taip, labai juokingai straksi."
- Tėvo atsakymas: "Taip, tokie žmonės turi savo judesiukų, kurie jiems padeda nusiraminti arba kuriuos jie šiaip nevalingai atlieka, kai džiaugiasi, nustemba ar pan."
- Tėvo patarimas: "Nevadink Manto autistu."
Svarbu vengti demonizavimo ir stengtis empatiškai reaguoti į vaiko emocijas, neuždėti blogiečio etiketės „skriaudėjui“. Svarbu rasti ribą tarp supratingumo ir gailesčio, tarp poelgių išaiškinimo ir pateisinimo.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika
Pedagogų patirtis ir patarimai
Mokytoja Zita Rinkūnienė, turinti 53 metų pedagoginio darbo patirtį, teigia: „Kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti.“ Vis dėlto, sunkiausia yra rasti bendrą kalbą su kai kuriais tėvais, kuriems aktualus greitas rezultatas.
Z. Rinkūnienė pastebi, kad tėvai, atvedę autistišką vaiką į darželį, ne visada būna priėmę jo diagnozę. Jie tikisi, kad pradėjus vaikui kalbėti ar žaisti su kitais, autizmas „praeis“. Tačiau autizmas yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Todėl svarbu, kad tėvai priimtų vaiko diagnozę, kad pedagogai galėtų pasiūlyti tinkamą pagalbą ir ugdymo metodus.
Pedagogė dalijasi, kad savo praktikoje sutiko ir tėvų, kurie buvo labai apsiskaitę ir susipažinę su įvairiais moksliniais tyrimais apie autizmą. Tokie tėvai ateidavo su pasiūlymais ir rekomendacijomis. Toks bendradarbiavimas duoda teigiamų rezultatų.
Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, teigia: „Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti.“
Autistiško vaiko adaptacija darželyje
Visiems vaikams reikia laiko adaptuotis darželyje, tačiau autistiškiems vaikams tai užima daugiau laiko ir pats procesas sudėtingesnis. Pirmiausia reikia pasikalbėti su tėvais ir viską apie vaiką sužinoti: ką jis mėgsta veikti namie, kaip reaguoja, kai ateina svečiai, kas jį trikdo, kas ramina, kaip adaptuojasi kitose vietose.
Taip pat skaitykite: Ugdymo Strategijos Autistiškiems Vaikams per Muziką
Pasak K. Košel-Patil, autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis.
Patarimai, kaip dirbti su autistiškais vaikais
Z. Rinkūnienė dalijasi: „Tiek dirbdama su Kristinos sūnumi, tiek su kitais autistiškais vaikais įsitikinau, kad, pasitelkus paveikslėlius (simbolius), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje buvo stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė buvo pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus jau pasiimdavo tėveliai, tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą.“
Kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose. Jeigu auklėtoja pateikia pasiūlymą, tėvams vertėtų jį apsvarstyti ir pamėginti taikyti namuose. Autistiškų vaikų ugdymo sėkmė slypi nuosekliame bendradarbiavime tėvai - vaikas - pedagogas.
Paklausta, kokių būdo savybių reikia turėti pedagogui, kad jis sugebėtų dirbti su tokiais ypatingais vaikais, pedagogė sako, kad svarbiausia - mylėti vaiką.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS)
Autizmas, tai raidos sutrikimas, pasižymintis tam tikrais elgesio ir socialiniais sunkumais. Tai sutrikimas, kuris dažniausiai diagnozuojamas jau vaikystėje. Autizmą turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar prieš gimstant, o gimus sutrikimo požymiai greitai išryškėja. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu.
Taip pat skaitykite: Dienotvarkė autistiškiems vaikams: gairės
Autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl dažnai ir yra vadinamas autizmo sutrikimo spektru (ASS). Šiems autizmo potipiams ir formoms didžiausią įtaką daro genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius.
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką.
Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis įvairias savybes ir įgūdžius - komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.
Žmonės turintys autizmo spektro sutrikimą dažnai turi bendravimo problemų, taip pat jiems būdingas ribotas ar pasikartojantis elgesys. Vaikai ir suaugę su autizmu pasitelkia kitokius mokymosi, judėjimo ar dėmesio sutelkimo būdus.
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus. Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą.
Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama.
Patarimai tėvams, auginantiems autistiškus vaikus
- Mokykitės apie autizmą.
- Kreipkitės pagalbos į kitus.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos.
- Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių.
- Nepamiškite skirti laiko žaidimams.
Kalbant apie autizmą dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.
Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Kai kurie vaikai gali reikėti papildomos paramos, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo, specializuotų mokymosi priemonių ar socialinių įgūdžių mokymo programų.
Šiuo metu nėra žinomo būdo išgydyti autizmą, nes tai nėra liga, o raidos sutrikimas. Tačiau ankstyva intervencija ir tinkama terapija gali padėti vaikams su autizmu išmokti svarbių įgūdžių ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Su tinkama pagalba daugelis vaikų su autizmu gali tapti savarankiški ir sėkmingai integruotis į visuomenę.
Selektyvus valgymas - viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria autistiškų vaikų tėvai. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi. Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kad tai ne vaiko kaprizas ar „išrankumas“. Selektyvus valgymas - tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys.
Tačiau tai nereiškia, kad situacijos negalima keisti. Tai reiškia, kad mums reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų. Būtinai pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir odontologu.
Maisto kultūra ir valgymo rutina - vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Ne tik todėl, kad autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra pažįstama ir nuspėjama arba prognozuojama, bet ir todėl, kad maisto rutina svarbi ir fiziologiškai, ypač, jei mes kalbame apie vaikus, kurie valgo labai mažai.
Labai svarbu, kad pusryčius, pietus ir vakarienę vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu. Tokiu būdu jo organizmas pripras, kad šiuo metu jis turi gauti maistą, ir artėjant šiam laikui praneš, kad laikas valgyti, t.y., vaikas ims jausti alki, nes tokiu metu jis visada valgo. Ne mažiau svarbu, kad vaikas valgytų ne bėgiodamas, prisėsdamas, tarpuose tarp žaidimų ar televizoriaus žiūrėjimo, o tvarkingai, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais. Vaikai mokosi stebėdami, tokiu būdu jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus. Todėl būtinai rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus tuo pačiu nekritikuodami ir neversdami vaiko juos valgyti. Jei visi namuose valgo sveikai, yra laimingi, neverčia kito - didėja tikimybė, kad ir vaikas susidomės naujais produktais.
Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Todėl pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę. Taip pat dar vienas variantas, kurį galima būtų tokiu atveju išbandyti - sumaišyti naują produktą su jau įprastu maistu, pvz., smulkintas daržoves įdėti į koteltus.
Taip pat galima pabandyti įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą. Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio. Vaikai dažnai bijo naujo maisto, todėl pabandykite kiekvieną naują produktą įvesti lėtai ir saugiai.
Žinot, mums visiems labai malonu valgyti gražioje aplinkoje maistą, kuris lėkštėje atrodo ypatingai. Vaikai nėra išimtis. Kiekvienas vaikas turi tai, kas jam patinka. Jei mažajam patinka lego - kodėl neiškepus lego formos daržovinių keksiukų. Jei dinozaurai - juos galima puikiai išpjaustyti iš mėsos ar daržovių, sukurti dinozauro formos košę ar išpaišyti dinozaurą ant avižų košės cinamonu. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę.
Selektyvus valgymas gali būti iššūkis, tačiau su tinkamomis strategijomis ir kantrybe jį galima įveikti. Nebūkite griežti - vaikui reikia laiko. Būkite kūrybingi - maistas gali tapti žaidimu. Jei sunku - kreipkitės į specialistus.
Padėti tėvams ir terapeutams susidoroti su autizmo spektro sutrikimu | Susan Sherkow | TEDxYouth@LFNY
Patarimai tėvams, išgirdus autizmo diagnozę
Išgirdus autizmo diagnozę, daugelį tėvų apima mišrūs jausmai - baimė, nerimas, neigimas, panika, liūdesys. Atrodo, kad žemė pradeda slysti iš po kojų net ir tiems, kuriems diagnozė nebuvo labai netikėta. Jeigu šiuo metu jūs esate būtent tokioje situacijoje, tai pirmas dalykas, kurį turite prisiminti - kad autizmo diagnozė yra tiesiog etiketė. Jūsų vaikas nepasikeitė - jis liko toks, koks buvo - jūsų mylimas ir nuostabus mažylis.
Štai keletas patarimų, paremtų tėvų, kurie augina autistiškus vaikus, patirtimi:
- Nėra jokios priežasties jausti gėdą. Jūsų vaiko neurologija tiesiog yra kitokia ir tai viskas. Neskubėkite, leiskite savo emocijoms šiek tiek nuslūgti. Yra daugybė efektyvių priemonių, kurios tikrai pagerins jūsų vaiko situaciją. Ir jus tas priemones su laiku atrasite - tačiau geriausia tai daryti ramiai ir apgalvotai.
- Atsiribokite nuo neigiamų stereotipų. Didžioji dalis internete lietuvių kalba prieinamos informacijos apie autizmą yra sukoncentruota į neigiamus aspektus. Būtų kvaila neigti autizmo tamsiąją pusę ir tai, kad autizmas tikrai atneš tam tikrų iššūkių ir jūsų vaikui, ir šeimai. Absoliuti dauguma negatyvių nuostatų apie autizmą yra kilusios iš žinių stokos ir elementaraus nesupratimo kaip pasaulį mato ir jaučia autistiški žmonės.
- Informuokite artimuosius. Labai tikėtina, kad jūsų artimieji, vaiko seneliai apie autizmą nežino nieko, arba jei ir žino - tai informacija itin ribota ir apipinta neigiamais stereotipais. Kuo daugiau pastangų įdėsite supažindinami juos su informacija apie autizmą, ir dalindamiesi savo vaiko situacija - tuo lengviau bus ir jums, ir jūsų vaikui, ir patiems artimiesiems.
- Skaitykite autistiškų žmonių blogus ir knygas, žiūrėkite jų video Youtube, susipažinkite asmeniškai. Jų dėka gausite įžvalgų, apie kurias dabar nė nepagalvojate.
- Supraskite autistiškų smegenų skirtumus. Autistiškos smegenys ir mąstymo procesai labai skiriasi nuo neautistiškų smegenų. Ir tai nereiškia, kad šie skirtumai negatyvūs. Jie tiesiog yra. Ir jeigu jūs nesate autistas - prireiks ir šiek tiek žinių, ir laiko, kol šiuos skirtumus išmoksite atpažinti ir suprasti bei tinkamai į juos reaguoti.
- Visi vaikai komunikuoja. Net tie, kurie nekalba.
- Racionaliai pasirinkite terapijas. Pasistenkite atsiriboti nuo autizmo etiketės ir įvertinkite, su kokiais konkrečiais sunkumais susiduria būtent jūsų vaikas. Pirmas, svarbiausias žingsnis - nufiltruoti pernelyg “alternatyvius”, jokiais tyrimais ir įrodymais nepagrįstus pagalbos būdus, orientuotus tik į piniginės ištuštinimą. Saugokitės pagalbos būdų, kurie žada “pagydyti” autizmą, nors tokie pasiūlymai labai viliojantys.
- Dalyvaukite tėvų veikloje. Pradėkite dalyvauti jų veikloje. Tai bene greičiausias būdas gauti prieiga prie koncentruotos vienoje vietoje informacijos, kurią sukaupė kiti tėvai.
- Skatinkite bendravimą su kitais autistiškais žmonėmis. Jeigu jūsų vaikas nežino kitų autistiškų žmonių ir bendrauja tik su kitais neurotipiškais vaikais, bei šeimos nariais - jis gali jaustis vienišas, izoliuotas, arba dar blogiau - nepilnavertis, niekam tikęs.
- Leiskite vaikui džiaugtis. Nes visų pirma - jis yra vaikas. Neleiskite kitiems žmonėms sprausti jūsų vaiko į rėmus ir nurodinėti kokie džiaugsmo šaltiniai ir pramogos yra priimtini, kokie ne.
Jums teks išmokti daugybę dalykų ir sugerti pačios įvairiausios informacijos, kad galėtumėte efektyviai pagelbėti savo vaikui. Taip pat ir jūsų, ir kitų šeimos narių - lauks nemažai iššūkių. Jums teks subalansuoti kasdienes rutinas, veiklas ir planus taip, kad visi šeimos nariai jaustųsi reikalingi, palaikomi ir mylimi. Bus ir sunkesnių periodų, ir pakilimų. Bet, tikriausiai jau žinote, kad to būna visose šeimose, taip pat ir tose, kurios neaugina autistiškų vaikų. Nepamirškite jumoro jausmo.