Šiame straipsnyje aptariama situacija Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje, atkreipiant dėmesį į nuotolinių konsultacijų mastą, šeimos gydytojų apkrovimą bei psichikos sveikatos priežiūros pokyčius. Taip pat nagrinėjami pacientų ir medikų atsiliepimai bei siūlomi sprendimai, kaip gerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas diskutavo apie tai, kaip sumažinti eiles pas šeimos gydytojus, atkreipiant dėmesį į įspūdingus skaičius.
Nuotolinės Konsultacijos: Ar Tai Kokybiška Paslauga?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kai kuriose įstaigose nuotolinių šeimos gydytojo konsultacijų dalis siekė net 75 proc., o šalies vidurkis yra 46 proc. Nuotoliu įsigudrino teikti ir odontologines konsultacijas. Įvardijęs tokią statistiką komiteto pirmininkas Antanas Matulas neslėpė nuostabos, kaip tokiu atveju galima kalbėti apie kokybiškas sveikatos paslaugas.
„Štai Šiaulių centro poliklinikoje nuotolinių konsultacijų už 8 mėnesius yra 75,3 proc. Tai normalu? Manau, nenormalu. Santaros klinikos - virš 72 proc., Centro poliklinika - beveik 72 proc., Telšių rajono pirminio sveikatos priežiūros centro - 69 proc., Jonavos - 69 proc., Kauno miesto poliklinikos - 69 proc., Karoliniškių poliklinikos - 67 proc., Kauno klinikų - 65 proc., Šeškinės poliklinikos - virš 60 proc. Kai kurios poliklinikos įsigudrino ir teikia net nuotolines odontologines paslaugas, vienoje Vilniaus miesto poliklinikoje buvo 149 nuotolinės konsultacijos“, - komentuodamas ligonių kasų pateiktą informaciją stebėjosi jis.
Parlamentaras sutiko, kad nuotolinės konsultacijos gali likti, bet, jei jų teikiama po 70 ar 75 proc., jo manymu, teigti, kad tai kokybiška paslauga, to tikriausiai negalima. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi nurodo, kad šiuo metu pirmenybė yra teikiama kontaktinei konsultacijai.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai Šilutės socialinėje paramoje
„Nuotolinės paslaugos tikrai nepakeičia kontaktinių paslaugų. Teisės aktuose yra nuostata, kad tuo atvejų, kai yra pasireiškantys nauji simptomai ar naujas susirgimas, paslauga turi būti teikiama kontaktiniu būdu. Arba jei pacientas motyvuotai paaiškina, kad jis pageidauja gauti kontaktinę konsultaciją“, - nurodė SAM specialistė Brigita Kavaliauskienė.
Taigi, nors nuotolinės konsultacijos turi savo privalumų, svarbu užtikrinti, kad pacientai gautų kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, o kontaktinės konsultacijos būtų prieinamos tiems, kuriems jos labiausiai reikalingos.
Šeimos Gydytojų Apkrovimas ir Gydytojų Trūkumas
Viena didžiausių problemų - apsikritai didžiulė šeimos gydytojų apgultis. „Sunku komentuoti šį klausimą vien dėl to, kad po karantino laikotarpio ir dabar esant ekstremaliai situacijai padėtis dėl paslaugų teikimo pasikeitė.
Tuomet, kai būdavo tiesioginės konsultacijos, žmonės buvo įpratę ateiti į polikliniką ir prašyti kontaktinės paslaugos. Karantino metu paslaugos išsivystė į pasiekiamumą gydytojo per telefoną. Bet ką dabar pastebime - bendrai labai didelius skaičius pacientų, kuriuos per dieną tenka aptarnauti šeimos gydytojui - jų skaičius svyruoja nuo 50 iki 100 asmenų. Tad fiziškai krūvis yra labai didžiulis“, - pasakojo Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė.
Anot Centro poliklinikos vadovo Kęstučio Štaro, nuotolinių konsultacijų skaičius auga dėl daugelio priežasčių - tam įtakos turi tiek pačių pacientų baimės, tiek žmogiškųjų resursų stygius. Viena iš problemų dar yra ta, kad pacientai vis dar turi baimių užsikrėsti, prašo patys, kad juos konsultuotų nuotoliniu būdu ir gydytojai tą daro. Kita priežastis - nuo vasaros pas mus įstaigą paliko 5 šeimos gydytojai ir problema yra didžiulė, visas krūvis tenka kitų apylinkių gydytojams ir prieinamumas fiziniam kontaktui yra padidėjęs.
Taip pat skaitykite: Socialinė demografija: Vidos Kanopienės perspektyva
Siekiant sumažinti krūvį šeimos gydytojams, siūloma ilginti siuntimo pas specialistus galiojimo laiką bei plėsti slaugytojų funkcijas.
Pacientų Patirtys ir Atsiliepimai
Pacientų organizacijų atstovai pažymėjo, kad problemos nesiliauja registruojantis pas visus gydytojus. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė visų pirma nusistebėjo, kad pacientas turi motyvuotai pats paaiškinti, kodėl jam reikėtų kontaktinės konsultacijos.
„Galvoju, kaip pacientams tai turėtume pristatyti. Bet šiaip ką girdime iš pacientų ir su kuo pati susidūriau, tai kai skambini registratūrą, klausia, kokiu reikalu kreipiesi ir iškart sako, kad registruoja nuotolinei konsultacijai - jums nustatytu laiku paskambins šeimos gydytojas. Tai labai dažnai, toje pačioje Šiaulių centro poliklinikoje net nėra pasiūloma galimybė kontaktinei konsultacijai“, - kalbėjo ji. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pasakojo pati registravusis pas šeimos gydytoją spalio 5 d., tai pirmą kartą e.sveikatos sistemoje buvo galimybė užsiregistruoti kontaktiniu būdu.
„Apsidžiaugiau, nes paskutinį kartą pas ją buvau buvusi 2020 m. vasario pradžioje, tai, sakau, beveik po dviejų metų galėsiu nueiti pas šeimos gydytoją. Bet likus maždaug pusvalandžiui šeimos gydytoja paskambino ir paklausė, kokių vaistų reikia išrašyti... Mane stebina tai, kad šeimos gydytojas, nematydamas žmogaus beveik dvejus metus, nepageidauja, kad pacientas pas juos ateitų. Matyt, taip labiau sutaupoma laiko“, - kalbėjo ji.
Šios patirtys rodo, kad pacientams svarbu turėti galimybę pasirinkti tarp nuotolinės ir kontaktinės konsultacijos, o gydytojai turėtų atsižvelgti į individualius paciento poreikius.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos specialistai Šeškinės poliklinikoje
Psichikos Sveikatos Priežiūros Pokyčiai
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje įvyko daug pokyčių psichikos sveikatos srityje - daug dėmesio skiriama ne tik pagalbai, bet ir prevencijai. Tai daroma visos šalies mastu. Pvz., šiemet liepą įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas šeimos gydytojams ir ginekologams klausti nėščiųjų ir moterų po gimdymo apie jų emocinę būseną.
Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio vadovė, gydytoja psichiatrė Rasa Marija Denisenko pasidalino realiais pavyzdžiais, kurie vyksta jos darbe kasdien: „Pacientus mums siunčia ir šeimos gydytojai, ir kardiologai, į kuriuos kreipiasi, pavyzdžiui, panikos priepuolius patyrę žmonės, supainioję ženklus su infarktu ar kitais širdies sutrikimais.“
Šeimos gydytoja nustebo „Pirmą kartą pas psichologą-psichoterapeutą nuėjau prieš 13 metų. Tuomet auginau pirmąjį vaiką, kuris buvo labai neramus. Nors tikėjausi, kad bus sunku, realybė buvo dar baisesnė - abu su vyru kelis mėnesius buvome nemiegoję. Jis kažkaip tvarkėsi, o aš vieną kartą pajutau, kad norėčiau, jog vaiko nebūtų... Labai išsigandau ir iškart nutariau, kad man reikia pagalbos“, - pasakojo Iveta.
Šie pokyčiai rodo, kad psichikos sveikata tampa vis svarbesne sveikatos priežiūros dalimi, o medikai vis labiau atsižvelgia į pacientų emocinę būseną.
Apibendrinant, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema susiduria su iššūkiais, susijusiais su nuotolinių konsultacijų mastu, šeimos gydytojų apkrovimu bei psichikos sveikatos priežiūros poreikiu. Svarbu, kad būtų ieškoma sprendimų, kurie užtikrintų kokybiškas ir prieinamas paslaugas visiems pacientams.
Gydytojų Sąrašas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Straipsnyje pateikiamas gydytojų sąrašas iš įvairių Lietuvos miestų, įskaitant Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Šis sąrašas gali būti naudingas pacientams, ieškantiems specialistų įvairiose medicinos srityse.
Gydytojai Vilniuje
- Ginekologė Birutė Intaitė.
- Neurologas Augenijus Vilimas. Vilnius VGPUL (Lazdynuose)
- Mikrochirurgas Arūnas Jankauskas, Vilnius VGPUL.
- Ginekologė Audronei Meškauskienei (Vaisingumo klinika).
- Mamologė Grynyte (Centro poliklinika).
- LOR gydytoja Ragelienė (Karoliniškės-Vilniaus Sveikatos namai).
- Ginekologė - A.Kitoviene.(Vilnius,Tyzenchauzu l.)
- Ginekologas J.Alisauskas ( MDC Grybo g. ir Raudonojo kryziaus ligoninė).
- pediatrę Daivą Stanislovaitienę iš Karoliniškių šeimos klinikos, Vilniuje.
- Naujosios Vilnios poliklinikoje Rita Kundrotiene (Vilnius)
Gydytojai Kaune
- stomotologę Žąsytienę Pilėnų SPC Kauno raj.
- SIMONA DOBRAVOLSKIENE .KAUNAS
- kaune gydytojus dirbancius raudondvario pl. Vita Longa sveikatos centre.
- Centro poliklinikoj (Kalinausko g.) ginekologė-akušerė Musteikienė
- ginekologe seskines poliklinikoje ANZELIKA KOBELIS
- psichoterapeutas Aidas Giedraitis (Kaune)
- gydytoja ginekologe SVEIKATIENE dirba Dainavos poliklinikoj
- Žiemaitienė (Kaune)
- Kaune seimos klinikoje "CORPUS SANUM" gyd.DAIVA GURSKIENE
- gyd. Naurį Grušauską. 2-oje ligoninėje ir privačiame kab. Ąžuolyno vaistinėje. dermatologas
Gydytojai Klaipėdoje
- Gyd. Savilovas
- Gyd. Fabijonavičius
- Homeopatas Vidmantas Misis (Medikana, Daukanto g.)
- Šeimos gydytoja O. Kotliarova
- Gyd. Elena Grazina Bugiene (Klaipedos odos ir veneriniu ligu dispanseris Naujoji Sodo g.)
- Gyd. Kišeliova (miesto ligoninės konsult.sk. ir Vėtrungės pasažas)
- Gyd. Ahmetova (3 poliklinika)
- Gyd. Tirosko (Klaipėdos vaikų ligon.naujagimių sk. vedėja)
- GIEDRĖ MASKOLENKAITĖ-neurologe, Vaikų Karoso poliklinika
- MIKUTIENĖ-OKULISTĖ-Vaikų Karoso poliklinika
Šis sąrašas nėra išsamus, tačiau jis gali būti geras atspirties taškas ieškant reikiamo specialisto.
Viena iš Vilniaus poliklinikų.
Projektas "Ilgalaikės Priežiūros Dienos Cento Įrengimas"
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. liepos 16 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 09-010-P-0054 „Ilgalaikės priežiūros dienos cento įrengimas, mobilių komandų aprūpinimas įranga Vilniaus miesto savivaldybėje“ sutartį.
Projekto partneriai: VšĮ Antakalnio poliklinika, VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Šeškinės poliklinika, VšĮ Karoliniškių poliklinika, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika, VšĮ Krikščionių medicinos centras, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, UAB InMedica. Projekto partneris UAB Addere.
Projekto tikslinė grupė: bet kokio amžiaus asmenys, kuriems yra nustatyta negalia, darbingumo lygis ar nesavarankiškumo lygis, atliktas slaugos paslaugų poreikio vertinimas pagal klausimyną, asmenys, sergantys pavojinga gyvybei liga, kurių sveikatos būklė atitinka paliatyviosios pagalbos indikacijas ir kuriems reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos, taip pat asmenys, kuriems ilgalaikė priežiūra reikalinga dėl psichikos sveikatos sutrikimų (sergantys senatvine demencija ir Alzheimerio liga).
Planuojama projekto veiklų pabaiga - 2025 m.
Šeškinės Poliklinikos E.Sveikatos Sistema
Savaitės pradžioje sostinės Šeškinės poliklinika po daugiau nei vienerių metų intensyvaus darbo įdiegė regioninės e.sveikatos sistemą. Pasak gydymo įstaigos vadovo doc., habil. dr. Jono Kairio, imtis iniciatyvos kartu su partnenriais įgyvendinti projektą „Santa - his adaptavimas ambulatorinei grandžiai“ paskatino noras tobulėti bei siekis, kad gerėtų gydymo paslaugų kokybė ir prieinamumas.
Projekto tikslas - sukurti e.sveikatos projektą, kuris tiktų ambulatorinei grandžiai. Sėkmingai sukurūs sistemą, sistema tampa Sveikatos apsaugos ministerijos nuosavybe, nemokamai yra tiražuojama ambulatorinėms įstaigoms, kurios sukurtą sistemą gali pritaikyti prie vidinių poreikių.
Vienas pagrindinių minėtos sistemos privalumų tas, kad ji jungiasi su prie SPVĮ informacinės sistemos veikiančios nacioanaliniu mastu. Čia, pasak specialsitų, talpinami visi dokumentai pradedant paciento ligos istorija, baigiant jam atliktais laboratoriniais tyrimais.
Kokią gi naudą pajus tiek pacientai, tiek ir gydymo įstaigos, kai ši e.sveikatos sistema dirbs visu pajėgumu? „Visų pirma išvengsime „popierizmo“. Viską, kas vyksta su pacientu nuo jo įžengimo į polikliniką, bus galima peržiūrėti duomenų bazėje. Jai kuriant panaudojome tai, ką buvome sukūrę anksčiau, turimas programas patobulinome, įdiegėme naujų ir sukurėme naują informacinę platformą. Naujoje sistemoje taip pat yra visi duomenys apie laboratorinius tyrimus, diagnozes, profilaktiką, gydymą. Tai pagerins paslaugų tiekimo kokybę, prieinamumą.
Ši informacinė sistema, pasak specialistų, palengvins ir vaikų sveikatos, ir sveikatos pažymos dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimą. Be to, sistema apsaugos nuo galimų žmogiškųjų klaidų, kad išrašant receptą nebūtų apsiskaičiuota su dienomis ir panašiai. Naudą pajus ir pacientai. Tarkim, dabar pasibaigus kompensuojamųjų vaistų knygelei, jam tenka išsiimti naują. O dabar to nebereikės.
Pasak informacinių technologijų specialistų, sistema bus pritaikoma ir prevencinių ligų profilaktikai. Tiesa, Šeškinės poliklinikoje pacientai ir šiandien aktyviai kviečiami dalyvauti visose prevencinėse programose.
Vykdomo projekto „SANTA-HIS adaptavimas ambulatorinei grandžiai“ metu modernizuojamos informacinės sistemos, kuri bus vadinama „Ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų informacinė sistema“ (toliau - AASPĮ IS), veikimui reikalingai techninei ir programinei įrangai.
Šeškinės poliklinika.
Naujas Skaitmeninis Rentgeno Aparatas
Pavasarį Šeškinės poliklinika įsigijo naują skaitmeninį rentgeno aparatą. „Nuo šiol skyriuje turime du skaitmeninius ir vieną skaitmenizuotą rentgeno aparatą. Naujasis rentgeno aparatas visų prima labai patogus personalui: darbas vyksta kur kas greičiau, o vaizdai kur kas aiškesni. Jo pagalba galime diagnozuoti visas plaučių ligas, visą kaulinę patologiją, galime atlikti skrandžio rengenoskopijas, žarnyno ir daugeli kitų tyrimų.
Poliklinikos vadovas J.Kairys sako, kad netolimoje ateityje bus galima įsigyti ir skaitmeninį mamografą.
Lentelė: Nuotolinių Konsultacijų Procentas Poliklinikose
| Poliklinika | Nuotolinių Konsultacijų Procentas (8 mėn.) |
|---|---|
| Šiaulių centro poliklinika | 75,3% |
| Santaros klinikos | Virš 72% |
| Centro poliklinika | Beveik 72% |
| Telšių rajono PSPC | 69% |
| Jonavos PSPC | 69% |
| Kauno miesto poliklinika | 69% |
| Karoliniškių poliklinika | 67% |
| Kauno klinikos | 65% |
| Šeškinės poliklinika | Virš 60% |
tags: #vida #seskines #poliklinika #slaugytoja