Šiame straipsnyje aptarsime įmonės socialinę struktūrą, įmonės tikslus, socialinę atsakomybę, vidinę ir išorinę aplinką, valdymo organizavimą ir darbo vietos įrengimą. Įmonės socialinė atsakomybė yra paremta įmonės vertybėmis ir rodo viešosios įstaigos požiūrį į savo veiklą, socialinių, aplinkos apsaugos ir valdysenos sričių įtraukimą į įmonės vidaus procesus.
Įmonės uždaviniai ir veikla
Įmonės veikla apima lėšų kaupimą įmonės administruojamuose fonduose. Įmonė teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas, priima draudimo įmokas bei kaupia jas Indėlių draudimo fonde bei Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde. Siekiant užtikrinti efektyvų draudimo įmokų surinkimą yra tikrinamos draudimo įmokų ataskaitos, jų pateikimo terminai bei kontroliuojamas draudimo įmokų sumokėjimas.
Be to, įmonė investuoja administruojamus fondus ir įmonės nuosavo kapitalo lėšas į tarybos nustatytų valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius. Investuojama užtikrinant investicijų saugumą ir likvidumą. Užtikrinus investicijų saugumą ir likvidumą, siekiama investicijų pelningumo. Įvykus draudžiamajam įvykiui, operatyviai, laikantis nustatytų terminų, apskaičiuoti bei išmokėti draudimo išmokas. Priemonės uždaviniui įgyvendinti: draudimo išmokų apskaičiavimas draudžiamojo įvykio atveju, draudimo išmokų gavėjų sąrašų sudarymas, draudimo išmokų mokėjimas.
Socialinė atsakomybė ir darnus vystymasis
Socialiai atsakingai siekdama veiklos tikslų, įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principais ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais.
Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo įmonė prisideda šiais veiksmais:
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
| Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas | Įmonės veikla, kuria prisidedama prie tikslo siekimo |
|---|---|
| Gera sveikata ir gerovė | Prisideda prie sveikos darbo aplinkos palaikymo. Skatina sveiką gyvenseną. Rūpinasi darbuotojų saugumu ir sveikata. |
| Lyčių lygybė | Yra už lygias teises ir vienodas galimybes įsidarbinti. Laikosi nustatyto diskriminacijos pagal amžių, lytį, kilmę ir įsitikinimus draudimo. |
| Deramas darbas ir ekonominis augimas | Kuria organizacinę kultūrą, paremta pagarba žmogaus teisėms. Investuoja į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą. Užtikrina aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus. |
| Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra | Kuria tvarią vertę ir atsparią veiklą. Renkasi draugiškus aplinkai sprendimus bei skatina darbuotojus rinktis draugiškus aplinkai sprendimus savo profesinės įtakos srityje. |
| Atsakingas vartojimas ir gamyba | Suinteresuotoms šalims siekia taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningus veiklos bei darnumo kriterijus. Užtikrina atsakingą įmonės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą. Viešuose pirkimuose vadovaujasi žaliaisiais kriterijais. |
| Taika ir teisingumas. Stiprios institucijos | Diegia priemones, padedančias kurti didesnę visuomenės (indėlininkų ir investuotojų) prieigą prie teikiamų paslaugų. Palaiko skaidrią ir etišką veiklą. Šviečia visuomenę, taip prisideda prie visuomenės pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu. |
Įmonės socialinės atsakomybės pagrindą sudaro socialinės partnerystės ir aplinkosaugos sritys, kurias sieja naudos visuomenei ir valstybei teikimo idėja. Įmonė savo santykius su darbuotojais grindžia socialiai atsakingos veiklos vertybėmis, kurios diegiamos vadovaujantis etiškos ir skaidrios veiklos principais. Šiais principais grindžiami Įmonės santykiai su kitomis suinteresuotomis šalimis.
Įmonės aplinka
Įmonė yra beveik nepriklausoma. Įmonės aplinka yra visas šalies ūkis. Ryšius su aplinka rodo 2.1 pav. Iš savo vidinių išteklių įmonė sprendžia problemas. Tai darbo priemonės, darbo objektai, darbo jėga.
Žmogiškieji ištekliai ir valdymas
Įmonėje dirba įvairių profesijų žmonių. Kiekvienas, kuris turi bent vieną pavaldinį, yra vadovas. Asmuo, neturintis nė vieno pavaldinio, yra vykdytojas. Valdžia padeda hierarchijai. Valdymas yra nepertraukiamas procesas. Asmenys, - irgi turi būti valdomi. Įmonė rengia įvairius planus. Atskiroms tarnyboms ar asmenims perduoda tarnybos ypatumus.
Valdymo organizavimas apima grupių hierarchišką išdėstymą. Tokio skaidymo priežastis - darbo pasidalijimas. Organizacinės struktūros skirstomos į gamybos ir valdymo padalinius. Skirstymas parodytas 2.6 pav. Padaliniai skirstomi pagal užduotis, kurias jis atlieka.
Vadovai perduoda (deleguoja) užduotis žemesniam lygiui. Organigramos pateikia informaciją, bei standartizuoja veiklą. Vadovų pavardės nurodo, kas, kada, kaip ir kokius turės atlikti darbus. Vienas iš svarbių aspektų yra motyvavimas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Apmokėjimo sąlygos skatina tarnautoją daugiau ir geriau dirbtų. Svarbu, kad darbas būtų apmokamas. Įmonės pabaigoje skiria dalį uždirbto bendrovės pelno.
Atliekamas darbuotojų atrinkimas. Svarbu paskelbti darbuotojų atrinkimo kriterijus. Anksčiau buvo manoma, kad geriausias motyvas dirbti yra pinigai. Visa tai vadinama grynąja motyvacija. Svarbu, kad viršininkai gerai sutartų.
Darbuotojus aktyvina tinkama komunikacijos forma. Svarbu, kad darbuotojai turėtų nuolankiau jų klausyti. Jei darbuotojas visą laiką ir viskuo patenkintas, tai nėra gerai. Darbuotojas gali būti patenkintas darbu, bet nepatenkintas atlyginimu. Svarbu, kad darbuotojai nenorėtų išeiti iš įmonės.
Kontrolė yra pagalba, o ne nuobauda. Kontrolė apima normos (standarto) nustatymą ir įvertinimą. Pataisymai turi būti kompleksiški.
Darbo vietos įrengimas
Darbo vietos aprašymas priklauso nuo darbo vietos aprašymo. Darbininko, ar tarnautojo darbo vieta turi būti įrengta būtinomis priemonėmis užduočiai atlikti. Darbo vietos turi būti tinkamai įrengtos. Taiko įvairias darbuotojų skirstymo sistemas. Kartu kinta ir žmogaus darbingumas. Žmonių darbingiausi nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro. Pamainomis rekomenduojama dirbti 6 ar 7 val. ryto.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Darbo laikas dirbantiems nustatyta 40 val. Taigi dirbama penkias dienas. Metų suminė darbo laiko apskaita. Kaip nustatomas atlyginimo dydis? Valstybė moka algą ir minimalų valandinį atlygį. Atlyginimas priklauso nuo dirbto laiko trukmės. Svarbu nustatyti darbo normą ir sudėtingumą. Svarbu skatinti našumo didėjimą.