Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau kyla diskusijų apie darbą keliais etatais. Žmonės svarsto, kiek daugiausiai galima dirbti, kaip skaičiuojami mokesčiai ir kokios socialinės garantijos galioja dirbant keliuose darbuose.
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rimantė pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti 1,5 etato. Kita vilnietė Kristina pasakojo, kad nori įsidarbinti dviem etatais. Anot jos, Darbo kodeksas neleidžia dirbti daugiau nei 1 etatu, be to, visi kalba, kad turėsiu mokėti daug mokesčių, todėl antro atlyginimo net nepajusiu, nes jį teks atiduoti mokesčiams.
Darbas keliais etatais gali padidinti pajamas, tačiau svarbu įvertinti mokesčių ir darbo krūvio aspektus.
Darbo Krūvis Ir Poilsis
Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad darbuotojų atlyginimas turėtų būti toks, kad jiems nereikėtų ieškoti papildomo uždarbio. I. Ruginienė pastebėjo, kad darbo ir šeimos santykių derinimas yra ypatingai svarbus. Pasak jos, po 20 metų toks darbuotojas bus praradęs sveikatą ir emociškai palūžęs. Todėl būtina ilsėtis ir tausoti savo sveikatą.
Darbo kodeksas numato maksimalius darbo laiko bei minimalius poilsio laiko reikalavimus dirbant vienoje darbovietėje, tačiau nereglamentuoja maksimalaus darbo laiko bei minimalaus poilsio laiko dirbant keliose darbovietėse. Todėl keliose įmonėse dirbantis darbuotojas turi teisę dirbti neribotą bendrą valandų skaičių.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Atsižvelgiant į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Darbo krūvį reguliuoja pats darbuotojas? Advokatė Evelina Kiznė paaiškino, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę.
Anot jos, per savaitę galima dirbti ir 60 val. Vadinasi, maksimalus darbuotojo laikas per šešias dienas negali viršyti šešiasdešimties darbo valandų.
Advokatė pažymėjo, kad Darbo teisė nedraudžia darbuotojui sudaryti daugiau nei vieną darbo sutartį.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Anot jos, Darbo teisė taip pat nenumato, kad darbuotojas negali dirbti pas daugiau nei vieną darbdavį viršydamas šešiasdešimties darbo valandų per septynias dienas, tačiau įvairių specialistų nuomone, siekiant darbuotojo saugą ir sveikatą, šių ribojimų reikėtų laikytis.
Problema ta, kad dažniausiai pareiga rūpintis darbo valandų skaičiumi, tenka darbuotojui, kadangi reikalavimo pranešti apie sudarytą antrą ar trečią darbo sutartį ir įpareigoti darbdavius rūpintis bendru darbuotojo darbo valandų skaičiumi Darbo kodeksas nenumato.
Mokesčiai Dirbant Keliais Etatais
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sakė, kad mokesčių prasme su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (darbo pajamos) apmokestinamos taikant vieną 20 proc. arba du - 20 ir 32 proc. - pajamų mokesčio tarifus, taikomus ir priklausančius nuo gautų pajamų sumos, o ne dirbamo etatų skaičiaus.
Mokestį kas kartą išskaičiuoja ir deklaruoja darbo užmokestį darbuotojui išmokėjęs darbdavys, pvz. kiekvieną mėnesį. Jei dirbama keliose darbovietėse, tai kiekvienas darbdavys tai daro atskirai.
Pasibaigus metams, vertinamos visos gyventojo gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, pvz. iš kelių darboviečių, ir jei jos viršija 60 VDU (114 162 eurų), viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 32 proc. tarifą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Nuo šių pajamų progresinį 32 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) perskaičiuoti ir sumokėti turi pats gyventojas iki gegužės 1 d. pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Ji pateikė pavyzdį. Pavyzdžiui, žmogus dirba darbovietėse A ir B. Kas mėnesį išmokėdamas atlyginimą A ir B darbdaviai išskaičiuoja 20 proc. GPM. Pasibaigus metams iš viso gyventojas gavo 70 tūkst. eurų pajamų iš darbovietės A ir 50 tūkst. eurų iš darbovietės B. Kadangi bendra pajamų suma neatskaičius mokesčių viršija 114 162 eurų, nuo viršijančios dalies - 5 838 eurų ((70 000 + 50 000) - 114 162), gyventojui savarankiškai reikės deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM, apskaičiuotą pritaikius 32 proc. mokesčio tarifą.
Dar, anot jos, nuo gyventojo gautų pajamų yra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD), valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) bei socialinio draudimo įmokos.
Ne visos pajamos apmokestinamos. Pasak R. Virvilienės, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - tai ta darbo užmokesčio dalis, kuri nėra apmokestinama GPM.
Mėnesio NPD yra taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (darbo užmokesčiui, priedams, premijoms, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms). Mėnesio NPD dydis priklauso nuo tokių pajamų sumos.
Ji pažymėjo, kad NPD gali būti taikomas tik vienoje darbovietėje. Jeigu gyventojas tuo pačiu metu gauna darbo užmokestį iš daugiau nei vieno darbdavio, jis pateikia prašymą taikyti NPD (ar NPD dalį) tik vienoje pasirinktoje darbovietėje, o kitoje įmonėje jo gaunamas visas darbo užmokestis apmokestinamas pajamų mokesčiu, netaikant NPD. Metams pasibaigus, įvertinamos gyventojo metinės pajamos ir nuo jų apskaičiuojamas metinis NPD.
Jei gautos visos metinės pajamos (abiejų darbdavių išmokėta darbo užmokesčio suma, priedai, premijos, individualios veiklos ar turto pardavimo pajamos, dividendai ir kt. apmokestinamosios pajamos) viršija gyventojui taikytiną metinį NPD arba metinis NPD visai nepriklauso, gyventojas privalo perskaičiuoti NPD, deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM.
Nedarbingumo Išmoka Ir Socialinis Draudimas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies...
Valstybinis socialinis draudimas (VSD), kitaip stažas pensijai (laikotarpis, kai mokamas socialinis draudimas) - tai valstybės išmokų mokestis „Sodrai“ skirtas tik išmokoms ir jų administravimui: esminė šio mokesčio dalis nukeliauja pensijoms išmokėti (22,3%).
Stažas pensijai yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA) - 555 eurų, tad per metus - 12 MMA.
Gali sumažėti, nei realiai sukauptas stažas nuo gautų pajamų dydžio arba įtraukus laikotarpį, kai nebuvo gautos draudžiamosios pajamos, pvz., už „pusę etato“ yra oficialiai mokama pusė minimalaus darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai.
Nuo 2018 m. Minimalus stažas senatvės pensijai gauti - 15 metų.
Dirbantys pagal darbo sutartis, kai mokami papildomai priskaičiuoti mokesčiai „ant popieriaus“ prie darbuotojo atlyginimo. Tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais. Pasikeitus šiems mokesčiams darbuotojo realus gaunamas darbo užmokestis nesikeičia.
Valstybė, apdraudžianti asmenis socialiniu pensijų draudimu, kai tam tikri laikotarpiai prilyginami savarankiškam darbo stažui, pvz., šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki trejų metų, slaugantys negalią turintį vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan.
Eil. Nedirbanti, pagimdžiusi kūdikį, mama draudžiama valstybės socialiniu pensijų draudimu iki kol vaikui sukaks 3 metai, tad ir stažas pensijai kaupiamas iki kol vaikui sukaks 3 metai, tačiau “Sodros” vaiko priežiūros išmoka mamai nėra mokama.
Stažas pensijai kaupiamas ir skaičiuojamas nuo priskaičiuoto atlyginimo „ant popieriaus“ - tai pajamos, nuo kurių„Sodrai“ sumokami mokesčiai už išdirbtą darbuotojo darbo laiką.
Šeimos pasirinkimu, vienas iš tėvų draudžiamas valstybės socialiniu pensijų draudimu. Stažas pensijai kaupiamas.
Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri sunkią negalią turintį vaiką, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I ir II lygio nuolatinės slaugos poreikį.
Draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo tada, kai atsiranda faktinės aplinkybės, kurios suteikia teisę į šį draudimą - net ir kreipiantis dėl šio draudimo vėliau, nei pradėta slauga, pateikus reikalingus dokumentus jis gali būti taikomas ir atbuline tvarka.
Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri vaiką su negalia, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I lygio nuolatinės priežiūros pagalbos poreikį.
Darbuotojui stažas kaupiasi. Dirbantys pagal darbo sutartis.
Atostogos Dirbant Keliais Etatais
Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas.
Darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui.
Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu.
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus.
Suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje. Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė - 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų.
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse.
Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai - šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, - kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Išvados
Dirbant dviem etatais svarbu žinoti ne tik apie mokesčius ir darbo laiko apribojimus, bet ir apie socialines garantijas bei atostogų kaupimo taisykles.
Kaip tvarkausi savo laiką – 8 patarimai, kurie pakeitė mano gyvenimą
Mokesčių sistema Lietuvoje turi įtakos pajamoms dirbant keliais etatais.
tags: #kaip #skaiciuojamas #nedarbingumas #dirbant #du #darbus