Socialinės Kognityvinės Karjeros Teorija: Giluminis Žvilgsnis į Schemas

Kiekvienas iš mūsų, nesvarbu, ar esame susidūrę su mažais, ar dideliais gyvenimo iššūkiais, kartais patiriame momentų, kai atrodo, kad mūsų pastangos keistis ar keisti situaciją tiesiog nepavyksta. Jausmas, kad nuolat susiduriame su tais pačiais sunkumais, nesvarbu, kiek stengiamės ar kiek pasiryžimo įdedame. Jeffrey Young ir Janet Klosko knyga „Ištrūk iš spąstų“ siūlo naują ir gilų požiūrį į šiuos pasikartojančius sunkumus, atskleidžiant, kad dažnai jų šaknys slypi giluminiuose, neigiamuose mąstymo modeliuose, vadinamuose schemomis.

Kitaip dar galėtumėme vadinti lyg įsitikinimai, gilūs įsitikinimai apie save, pasaulį ar kitus asmenis. Šie įsitikinimai, schemos gali ne tik formuoti mūsų santykius su kitais, bet ir lemti mūsų profesinias ar asmeninius nesėkmes.

Ar dažnai užmezgi santykius su žmonėmis, kurie yra šalti ir abejingi tau? Ar tau atrodo, kad net patys artimiausi žmonės tavimi ne itin rūpinasi ir nevisiškai tave supranta? Ar atrodo, kad esi iš esmės ydingas ir niekam tikęs, kad niekas, kuris iš tiesų tave pažįsta, negali tavęs priimti ir mylėti? Ar kitų poreikiai tau svarbesni už tavo pačio, o tavo poreikiai taip ir lieka nepatenkinti, kol galiausiai nė nebežinai, kokie tie tikrieji tavo poreikiai yra? Ar baiminiesi, kad tau gali nutikti kas nors blogo, todėl net nesmarkus gerklės peršalimas skatina nerimauti, jog užklups baisesnė liga? Ar tau atrodo, kad, nepaisant viso viešo pripažinimo ir palankių kitų žmonių vertinimų, vis tiek jautiesi nelaimingas (-a), nepatenkintas (-a) tuo, ką pasiekei?

Būtent tokio pobūdžio mintys, įsitikinimai knygoje ir vadinami spąstais, o psichologinėse konsultacijose schemomis. Nors pagal schemų teoriją, tokių spąstų (schemų) yra daugiau, tačiau knygoje "Išrtūk iš spąstų" autoriai išskiria vienuolika galimų schemų, kurios autorių manymų yra dažniausiai pasitaikančios: apleistumo, nepasitikėjimo, emocinės deprivacijos, socialinės izoliacijos, priklausomybės, jautrumo žalai, defektyvumo, nesėkmės, paklusnumo, negailestingų standartų, privilegijuotumo. Šios visos schemos susijusios su tokiais nepatenkinais poreikiais kaip: Saugumo, Pastovios savivertės, Realistiškų ribų, Autonomijos, Identiteto, Saviraiškos, Žaidimų ir linksmybių.

Taigi, spąstai, (mūsų susitikimuose, mes tai įvardijame kaip schemos) - tai elgesio ir mąstymo modeliai, susiformuojantys dar vaikystėje ir lydintys visą gyvenimą. Šios schemos lemia kaip mes mąstome, jaučiamės, elgiamės ir net kaip kuriame santykius. Jos išprovokuoja stiprius jausmus, tokius kaip pyktis, liūdesys, nerimas. Kai kuriems iš mūsų gali atrodyti, kad teoriškai turime viską, ko norėtų kiekvienas žmogus, turime tobulą šeimą, darbą, karjerą, tačiau vis tiek neišeina mėgautis gyvenimu, tikėti laimėjimais ar savimi. Kažkas iš mūsų buvo apleisti, kažkas peikiami, pernelyg saugomi ar išnaudojami ar šiai stokojome ko nors. Ta stoka, kitaip tariant yra vadinama poreikių nepatenkinimas.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Kitaip tariant, kiekvienas mūsų vaikystėje turėjome poreikius, kurių nepatenkinus formavosi tam tikros schemos mūsų galvoje. Tam tikri spąstai. Ir jie tapo mūsų dalimi. Net ir suaugę, palike senuosius namus, toliau kuriame tokias situacijas, kuriose vis kartojasi elgesys mūsų atžvilgiu, kai gal būt esame ignoruojami, menkinami, kontroliuojami ar negebame pasiekti to, ko labai trokštame.

Vienas pagrindinių psichoanalitinės psichoterapijos principų yra tas, kad mes linkę nuolat atkartoti skausmingas vaikystės patirtis. Sigmundas Freudas, psichoanalizės pradininkas, šį fenomeną apibūdino kaip „kartojimo kompulsija“. Pavyzdžiui, žmogus, patyręs alkoholizmo poveikį vaikystėje, suaugęs gali susituokti su žmogumi, kuris taip pat turi alkoholio vartojimo problemų. Vaikas, patyręs smurtą, suaugęs gali susieti savo gyvenimą su smurtaujančiu partneriu arba pats pradėti smurtauti. Seksualiai išnaudotas asmuo gali tapti prostitucija užsiimančiu asmeniu, o perdėtai kontroliuojamas vaikas dažnai linkęs leisti save valdyti ir kontroliuoti suaugusiesiems.

Tokios tendencijos iš tiesų liūdina, kodėl taip atsitinka? Kodėl mes taip elgiamės? Kodėl vis kuriame situacijas, sukeliančias tokį skausmą ir mes nepaliaujame kentėti? Kodėl nesusikuriame geresnio gyvenimo ir neišvengiame tokio pat modelio, kuriame gyvenome vaikystėje? Beveik kiekvienas iš mūsų kartojame neigiamus, mus žlugdančius vaikystės elgesio modelius. Išmoktus anuomet. Suaugus mes sukuriame aplinkybes, kurios yra stulbinamai panašios į destruktyvias vaikystės situacijas.

Schemų psichoterapija, kuri knygoje vadinama spąstų psichoterapija yra kognityvinės psichoterapijos, kurios pradininkas dr. Aaronas Beckas, atšaka. Pagrindinė kognityvinės psichoterapijos prielaida yra ta, kad tai, ką galvojame apie savo gyvenimo įvykius (mūsų suvokimas, supratimas, įsitikinimai), lemia kaip dėl to jaučiamės (emocijas, jausmus). Manoma, kad žmonės turintys emocinių sunkumų yra linkę iškraipyti tikrovę. Mūsų sesijose kartais mes tai vadiname istorijų kūrimu. Kognityvinės psichoterapijos atstovai mano, kad galima išmokyti klientus interpretuoti situacijas taip padedant jiems pasijausti geriau. Kognityvinė terapija siūlo logiškai tyrinėti savo mintis.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Užduodant sau tokius klausimus kaip: Ar kai esu nusiminęs esu linkęs sutirštinti spalvas? Ar esu linkęs priimti situacija labai asmeniškai ir paversti tai katastrofa? Ar mano mintys išties pagrįstos ir logiškos? Ar įmanoma į situaciją pažvelgti kitaip? Taip pat galima išbandyti savo neigiamas mintis atliekant nedidelius eksperimentus. Taigi kognityvinė terapija, tai labiausiai ištirta metodika, ir labiausiai pasaulyje, šiuo metu pripažinta metodika ypač dirbant su klientais, kurie patiria nerimą, depresiją. Šis metodas tai lyg mokymasis valdyti savo mintis ir emocijas. Paprastai tai derinama ir su elgesio terapijos elementais, kurie leidžia įgyti ir praktinių įgūdžių, kurių klientai neišmoko iki to. Tai gali būti atsipalaidavimo įgūdžiai, atkaklumo, ryžtingumo, gebėjimo valdyti nerimą, planuoti laiką, spręsti problemas ir pan.

Tačiau vis tik, knygos autoriai ir schemų terapijos autoriai, pastebėjo, kad nors kognityvinės elgesio terapija yra itin veiksminga, ir jos darbo metodai yra neįkainojami, tačiau jų nepakanka norint pakeisti itin įsitvirtinusius elgesio ir mąstymo modelius. Tuo pagrindu ir buvo sukurta schemų teorija, kuri apima kognityvines ir elgesio terapijos aspektus. Taip pat psichoanalizės ir patyriminės psichoterapijos elementus.

Knygoje "Ištrūk iš spąstų" galime išsiaiškinti kokie spąstai valdo ar varžo mūsų gyvenimus. Yra pateiktas trumpas, dvidešimt dviejų teiginių klausimynas, kuriuos atsakęs asmuo gali nustatyti galimas savo schemas. Teiginius autoriai siūlo vertinti šešių balų skale, iš vaiko ir suaugusiojo perspektyvos. Kai: Man visiškai netinka. Beveik netinka. Veikiau tinka nei netinka. Šiek tiek man tinka. Iš esmės man tinka. Taikliai apibūdina mano situaciją.

Taigi, knygoje autoriai pateikę klausimyną leidžia mums labiau suprasti apie galimas mūsų schemas spąstus, kurie aktyviai veikia mūsų gyvenimus. Šios schemos, knygoje vadinamomis spąstais veikia itin subtiliai ir mums nepastebimai. Mes atliekame veiksmus, galvojame automatiškai, net nesusimąstydami iš kur ir kodėl tai kilo. Tas paaiškina tai, ko nepaaiškina kitos teorijos, kodėl mes kartais veikiame visiškai priešingai nei atrodytų tūrėtumėme elgtis remiantis psichoanalize? Pavyzdžiui, du vaikai augę vienoje, smurtaujančioje šeimoje, suaugę į smurtą reaguoja skirtingai. Vienas tampa pasyvus ir įbauginta auka ir toks gali likti visą gyvenimą, tuo tarpu kitas atviras maištautojas, priešinasi, anksti išeina iš namų, paauglystę leidžia gatvėje.

Be abejonės, iš dalies tai puikiai paaiškina mūsų įgimtas temperamentas, vieni esame labiau bailesni už kitus, labiau aktyvesni, mėgstantys bendrauti ar atvirkščiai drovūs. Temperamentas mums padeda veikti skirtingai. Įgimtas temperamentas padeda mums pasirinkti įveikos strategiją, kai savo schemoms mes arba pasiduodame, arba vengiame, arba hyperkompensuojame, kitaip tariant kontratakuojame.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Aaron Beck - kognityvinės terapijos pradininkas

Pavyzdžiui, nepasitikėjimo schemai pasiduodantys žmonės rinksis asmenis, kuriais iš tiesų negalima pasitikėti. Tuo tarpu, tą pačia schema besivadovaujantis gyvenime asmuo, tačiau pasirinkęs (nesąmoningai arba sąmoningai) vengimo įveiką vengia apskritai bet kokios partnerystės, kurioje, gali jaustis pažeidžiamas. Jis niekuom nepasitiki ir neina apskritai į jokį kontaktą. Turbūt jau nutuokiate kaip atrodys kontrataka? Taip, toks asmuo pradeda pats apgaudinėti, išnaudoti. Vadovaujasi principu, išduok pirmas, kad neišduotų tavęs.

Prisimenant, kad kognityvinės schemos tai ilgalaikiai elgesio ir mąstymo bei jausmų modeliai. Jie labai giliai įsišakniję mumyse. Taip pat kaip ir priklausomybes ar kitokius blogus įpročius, schemas yra sunku pakeisti. Aš kaip psichologė, iš savęs pridurčiau, kad tai lyg naujų takų mūsų galvose kūrimas, jų aktyvinimas ir įtvirtinimas, reikalaujantis įtin didelių pastangų, nusiteikimo, patiriamo skausmo. Juk mūsų schemos susiformavo per eilę metų, todėl sukurti naujas adaptyvias schemas gali užtrukti ilgiau, nei tikimės. Šis procesas taip pat yra ir skausmingas, kuomet susiduriame akis į akį su savo išgyvenimais ir schemomis, pažinti save, savo schemas. Analizuoti ir suprasti jas. Pokyčiams reikia drausmės, nuoseklaus savęs stebėjimo ir reikalauja elgesio keitimo, kiekvieną mielą dieną. Pokyčiai tai ne vienkartinis bandymas, kuris pavyksta arba ne ir pirmo karto, tai nuolatinis, ilgalaikis, pastangų reikalaujantis procesas.

Taigi, autoriai rekomenduoja tokius gijimo žingsnius:

• Identifikuoti ir įsivardinti savo schemas (spąstus).
• Suprasti savo schemų ištakas vaikystėje.
• Pajusti savyje vidinį sužeistą vaiką.
• Surinkti įkalčius, bylojančius apie schemų nenaudą.
• Racionaliai įrodyti, kad jie nepagrįsti.
• Parašyti laiškus tėvams, broliams, seserims ar draugams, kurie padėjo susiformuoti mūsų schemoms.
• Kruopščiai ištyrinėti savo schemų aspektus.
• Sugriauti nusistovėjusius įpročius.
• Nenuleisti rankų.
• Atleisti savo tėvams.

Autoriai išskiria ir galimas kliūtis:

• Kliūtis # 1: Kontratakuoji, užuot pripažinęs ir prisiėmęs atsakomybę už schemas.
• Kliūtis # 2: Stengiesi pabėgti ir nepakliūti į spąstus.
• Kliūtis # 3: Tau nepavyko savęs įtikinti, kad schemos (spąstai) - tai apgaulė, vis dar neabejojate, jog tai tiesa.
• Kliūtis # 4: Pradėjai nuo tų spąstų, ar užduoties, kuri tau per sudėtinga.
• Kliūtis # 5: Protu suvoki, kad schemos yra klaidingos, bet emociškai tau vis dar atrodo, kad jos pagrįstos.
• Kliūtis # 6: Siekiant pokyčių tau pritrūko nuoseklumo ir drausmės.
• Kliūtis # 7: Tavo planui trūksta svarbios dalies.
• Kliūtis # 8: Tavo problema pernelyg įsitvirtinusi ar įsišaknijusi, kad įveiktum ją savarankiškai.

Trumpai apie schemas. Kas tai yra ir kaip tai atrodo?

Schemos susijusios su neužtikrintu saugumu vaikystėje:

Apleistumas

Apleistumo schema (spąstai) - tai giliai įsišaknijusi baimė, kad artimiausi žmonės tave paliks, ir tu liksi emociškai atsiskyręs nuo kitų visam laikui.

Nepasitikėjimas ir išnaudojimas

Nepasitikėjimo ir išnaudojimo schemos - tai yra įsitikinimas, kad žmonės anksčiau ar vėliau tave įskaudins ar išnaudos, apgaudinės, meluos, manipuliuos, pažemins, sukels fizinį skausmą ar kaip nors kitaip pasinaudos tavo gerumu.

Schemos susijusios su autonomija, savarankiškumu:

Priklausomybė

Jei esi įkliuvęs į priklausomybės spąstus, jautiesi negebantis savarankiškai tvarkytis su kasdienėmis užduotimis be aplinkinių pagalbos.

Schemos - tai labai stabilūs, ilgalaikiai, tvirtai įsišakniję elgesio modeliai ir įsitikinimai apie save bei pasaulį, kuriuos sunku keisti. Schemos susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Daugiau ar mažiau visi žmonės vadovaujasi tam tikromis schemomis ir ne visais atvejais jos yra kenksmingos: kol jas „subalansuoja“ teigiami įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį, ar kol schemos nėra labai rigidiškos (t.y., visiškai nekintančios priklausomai nuo aplinkybių), tol jos žmogui nekelia daug problemų.

Problemos kyla tuomet, kai schemos būna taip giliai įsirėžusios žmogaus viduje, kad individas vadovaujasi jomis nedvejodamas ir nesvarstydamas nepriklausomai nuo to, ar schemos adaptyvios ir tinkamos aplinkybėms, ar ne.

Emocinė deprivacija

Ši schema reiškia įsitikinimą, kad esminiai emociniai poreikiai - prisirišimo, artumo, meilės, empatijos ir saugumo - niekada nebus kitų patenkinti. Ši schema formuojasi, kai žmogaus tėvai yra šalti ar atsiriboję ir nepatenkina šių vaiko poreikių.

Apleistumas/nestabilumas

Ši schema reiškia tikėjimą, kad bus prarasti visi, su kuo tiks bus užmegztas ryšys. Asmuo tiki, kad vienu ar kitu būdu artimi santykiai anksčiau ar vėliau baigsis. Žmogus su stipriai aktyvuota apleistumo schema gali būti labai priekabus, įkyrus, pernelyg prisirišantis, perdėtai jautriai reaguoti net ir į normalius išsiskyrimus (pvz., vyrui išvykstant į komandiruotę) - ironiška, bet tai neretai kitus atbaido ir dėl to asmens apleistumo schema pastiprinama.

Nepasitikėjimas/išnaudojimas

Ši schema apima įsitikinimą, kad kiti specialiai išnaudos ar nuskriaus. Šią schemą turintys žmonės tiki, kad kiti juos užgaus, apgaus ar sumenkins. Vaikystėje tokie žmonės neretai būna išnaudoti, skriausti ar su jais elgtasi neteisingai. Tokie žmonės dažnai yra pirmi pasirengę pulti bei būna kerštingi.

Socialinė izoliacija/atsiskyrimas

Žmonės, turintys šią schemą, tiki, kad jie yra izoliuoti nuo pasaulio, skiriasi nuo kitų žmonių ir nėra jokios bendruomenės dalis. Su šiuo įsitikinimu dažniausiai užauga žmonės, vaikystėje matę ar jautę, kad jų šeima kažkuo kitokia nei kitos šeimos.

Defektyvumas/gėda

Ši schema apibūdina žmogaus tikėjimą, kad jis yra iš vidaus, iš pačių gelmių ydingas ir jei kiti priartės - pastebės tai ir pasitrauks iš santykių. Defektyvumo ir nepilnavertiškumo jausmus dažnai lydi didžiulė gėda, žmogus kaltina save, jaučiasi nevertas meilės ir netiki, kad kas jį galėtų vertinti.

Nesėkmė

Nesėkmės schema reiškia įsitikinimą, kad esi nepajėgus kažką daryti tiek pat gerai, kaip bendraamžiai - ar tai būtų mokslai, karjera, sportas ar kita veikla. Žmonės su stipriai išreikšta nesėkmės schema jaučiasi netalentingi, kvaili, neprotingi ir nuolat tikisi nesėkmių. Jie mano, kad ko besiims - nepavyks, dėl to jie mažai stengiasi.

Priklausomybė/nekompetentingumas

Ši schema apima įsitikinimą apie savo nepajėgumą ir nekompetenciją atlikti paprastus kasdienius dalykus savo jėgomis - tokie žmonės neretai perdėtai pasitiki kitais ir nuolat prašo pagalbos, kai reikia priimti sprendimus, atlikti naujas veiklas ir pan.

Pažeidžiamumas skriaudoms ir ligoms

Žmonės su stipriai išreikšta pažeidžiamumo schema...

tags: #socialines #kognitines #karjeros #teorija