Profesinės reabilitacijos paslaugos Lietuvoje teikiamos jau dvylika metų siekiant atkurti neįgalių asmenų darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Profesinės reabilitacijos programos įgyvendinimas ir perspektyvos buvo aptartos šių metų gegužės 10 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje diskusijoje. Tai jau antra tokia diskusija, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbo birža.
Kas nustato poreikį ir kas dalyvauja?
Kas nustato profesinės reabilitacijos poreikį? Lietuvoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato poreikį asmenims, kurie be šių paslaugų dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimo negali dirbti: ankstesnio darbo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją; kito darbo, atitinkančio jų kvalifikaciją; įgyti naują profesinę kvalifikaciją. Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina kartu su Užimtumo tarnyba ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. Kas įgyvendina profesinės reabilitacijos programas? Profesinės reabilitacijos programas įgyvendina: profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos; profesinės reabilitacijos centrai; profesinio rengimo ir kitos ugdymo institucijos.
Profesinės reabilitacijos specialistų, gebančių įvertinti ir skatinti asmens darbingumą, rengimą ir kvalifikacijos kėlimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Šią funkciją ji įgyvendina kartu su Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.
Finansavimas, pašalpos ir gyvenimo kokybė
Profesinės reabilitacijos finansavimas: paslaugos teikiamos iš valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ir kitų lėšų. Kai asmuo programoje dalyvauja ir yra draudžiamas visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama pašalpa.
Ilgametė praktika rodo profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį siekiant neįgalių asmenų integracijos į darbo rinką. Šiuo metu paslaugas teikia 16 profesinės reabilitacijos centrų ir jų filialų, išsidėsčiusių įvairiuose Lietuvos miestuose. Pastaraisiais metais dalyvių skaičius nuolat augo: 2017 metais programoje dalyvavo daugiau kaip 1200 asmenų, iš jų daugiau kaip 62 proc.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Diskusijos ir tobulinimo vizija
Diskusijoje numatoma, kad nuo šių metų spalio 1 d. užimtumo tarnybai bus perduotos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo funkcijos. Taip siekiama padaryti visą sistemą šiek tiek paprastesnę ir aiškesnę asmenims, gaunantiems šias paslaugas, bei padidinti paslaugų kiekį Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnybos specialistai atliks pageidaujančių gauti paslaugas asmenų įsidarbinimo galimybių vertinimą, nustatys poreikį ir sudarys individualų užimtumo veiklos planą. Tikimasi, kad sistema leis lankščiau suplanuoti teikiamas paslaugas, o neįgaliam žmogui bus sudaroma galimybė pasirinkti tik tas priemones, kurios atitinka jo poreikius.
Kurdami naują modelį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su įstaigomis, teikiančiomis paslaugas, ir nevyriausybinėmis organizacijomis, jungiančiomis neįgaliuosius.
Diskusijos rezultatų nuostatos
- Penki profesinės reabilitacijos centrai, remdamiesi užsienio partnerių patirtimi, siūlo atskirti poreikio vertinimą nuo įgūdžių atkūrimo arba mokymo paslaugų.
- Pripažinta, kad darbo vietoje apmokymas labai pasiteisina asmenims su proto ir psichikos negalia.
- Siūloma įvesti darbdaviams privalomas neįgalių darbuotojų kvotas.
- Mokymo programų pritaikymas įvairioms žmonių grupėms ir platesnis jų adaptavimas - prioritetas.
Naujo modelio kontekstas
Viešosios įstaigos „Valakupių reabilitacijos centras“ siūlo atskirti asmens profesinės reabilitacijos poreikio vertinimą ir profesinių įgūdžių atkūrimą arba profesinį mokymą. Įstaigos teikia nuomonę, kad būtina didesnė pritaikomumo įvairovė mokymo programoms ir didesnis švietimo įstaigų įsitraukimas į specialistų mokymą. Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė pabrėžė, kad perkvalifikavimas ir profesinis mokymas turėtų vykti bendrose mokymo įstaigose, o mokymo programos turi būti pritaikomos įvairių žmonių grupėms.
Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentavo, kad visų profesinės reabilitacijos centrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų įžvalgos yra svarbios ir naudingos. Tikimasi, kad patirtį turinčios įstaigos aktyviai dalyvaus naujo modelio kūrimo etape.
Privaloma informacija apie veiklą
- Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos per sveikatos priežiūros įstaigas, centrus ir ugdymo institucijas.
- Paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ir kitų šaltinių.
- Drausti asmenys gauna pašalpas iš valstybinių socialinio draudimo lėšų.
- Plane numatyta, kad užimtumo tarnyba perims paslaugų teikimą.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Šilutėje: apžvalga
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos įstatyminė bazė
tags: #profesine #reabilitacijos #nauda