Albertas Bandura, vienas žymiausių visų laikų psichologų ir socialinės kognityvinės paradigmos lyderis, pateikė reikšmingą alternatyvą psichodinaminei ir klasikinėms biheiviorizmo kryptims. Šioje apžvalgoje nagrinėjame socialinės kognityvinės teorijos esmę, pagrindinius konstruktus - saviveiksmingumą, stebimąjį mokymąsi ir savireguliaciją - taip pat teorijos taikymą ir praktinius pavyzdžius, tokius kaip Bobo lėlės eksperimentas.
Albertas Bandura - trumpa biografija
Albertas Bandura (1925-2021) gimė Kanadoje, studijavo psichologiją ir vėliau ilgus metus dirbo Stanfordo universitete. Bandura pirmasis iškėlė socialinių kognityvinių procesų reikšmę asmenybės elgesiui ir yra priskiriamas socialinio mokymosi bei socialinės kognityvinės asmenybės teorijos kūrėjams. Jis pradėjo tirti agresiją pasitelkdamas imitaciją dar 1960-1961 metais, o jo atlikti tyrimai, įskaitant garsųjį Bobo lėlės eksperimentą, tapo esminiu įrodymu stebimo mokymosi galioms.
Socialinė kognityvinė teorija - esmė ir tarpusavio determinizmas
Socialinė kognityvinė teorija yra organiškas socialinio mokymosi teorijos tęsinys. A. Banduros socialinio mokymosi ir socialinės kognityvinės asmenybės teorija yra grindžiama trijų dėmenų reciprokinio (abipusio) determinizmo modeliu, pagal kurį žmogaus elgesį lemia nuolatinė vidinių (kognityvių, emocinių ir biologinių), elgesio ir aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika. Tarkim, žmogaus įsitikinimai arba lūkesčiai veikia jo elgesį; atliekamos veiklos rezultatai daro poveikį žmogaus Aš efektyvumo supratimui; žmogaus atliekama veikla turi didesnį arba mažesnį poveikį aplinkai, o aplinka gali daryti poveikį tiek jo įsitikinimams, tiek jo elgesiui.
Pagrindiniai teorijos aspektai
- Dauguma žmogaus minčių ir veiksmų yra socialinės kilmės - jos įgyjamos socialiniu būdu.
- Kognityviniai procesai ir dariniai yra svarbūs motyvų, emocinių išgyvenimų ir veiksmų šaltiniai.
- Aplinka veikia elgesį ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai - simbolinis modeliavimas leidžia įgyti naujas elgesio formas be tiesioginio pastiprinimo.
Stebimas mokymasis (modeliavimas)
Stebimas mokymasis, dar vadinamas modeliavimu, yra procesas, kai žmonės mokosi stebėdami kitų elgesį ir jo pasekmes. Bandura parodė, kad mokymasis vyksta stebint, o ne tik per pastiprinimą, kaip tuo metu teigė bihevioristai. Mokymasis stebint gali paaiškinti elgesį, kurių kitos mokymosi teorijos negali paaiškinti.
Bobo lėlės eksperimentas
Bobo lėlės eksperimentas, atliktas 1961 m., parodė, kaip vaikai imituoja agresyvų suaugusiųjų elgesį. Eksperimento metu vaikams rodytas filmas, kuriame suaugęs žmogus agresyviai elgiasi su lėle Bobo; vėliau vaikai žaidė tame pačiame kambaryje. Vaikai, matę agresyvų elgesį, dažniau elgėsi agresyviai su lėle Bobo. Eksperimento rezultatai parodė, kad vaikai gali išmokti agresyvių elgesio formų stebėdami modelį, neturint tiesioginio atlygio.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Modeliavimo procesas: keturi komponentai
Bandura apibūdino modeliavimo mechanizmą kaip susidedantį iš keturių komponentų, kurie yra būtini, kad stebėtas elgesys būtų išmoktas ir atkartotas:
- Dėmesys - reikia nukreipti mintis į modelio elgesį; bet koks dėmesio trūkumas mažina mokymosi galimybes.
- Išlaikymas (atmintis) - gebėjimas išlaikyti atmintyje tai, ką matėme, vaizdinių ar žodinių kodų pavidalu.
- Atgaminimas (motorinis atgaminimas) - gebėjimas paversti atmintyje išsaugotą informaciją realiu elgesiu; reikalingi fiziniai ir kognityviniai gebėjimai.
- Motyvacija - žmogus turi būti motyvuotas atkartoti elgesį; motyvaciją gali sustiprinti pastebėti teigiami padariniai modelio elgesiui arba įsitikinimas, kad atkartotas elgesys atneš naudą.
Saviveiksmingumas (self-efficacy)
Saviveiksmingumas - žmogaus įsitikinimas savo gebėjimu sėkmingai atlikti tam tikrą užduotį - yra vienas svarbiausių socialinės kognityvinės teorijos konstruktų. Saviveiksmingumas veikia pasirinkimus, pastangas, atkaklumą ir atsparumą susidūrus su sunkumais. Bandura nurodė pagrindinius saviveiksmingumo stiprinimo šaltinius: sėkmingą patirtį, stebėjimą, kaip kiti sėkmingai atlieka užduotis, verbalinį įtikinėjimą ir emocinę būseną.
Savireguliacija ir savikontrolė
Savireguliacija apima procesus, kuriais individas kontroliuoja savo elgesį, mintis ir emocijas, siekdamas tikslų. Bandura pateikė savikontrolės modelį, apimančią tris veiksmus:
- Savęs stebėjimas: stebėti savo elgesį ir jo pasekmes;
- Tyčinis įvertinimas: lyginti pastebėtą elgesį su asmeniniais standartais ar socialinėmis normomis;
- Savęs grįžtamojo ryšio funkcija: apdovanoti arba nubausti save remiantis vertinimo rezultatais.
Bandura taip pat akcentavo vidinį pastiprinimą - atlygio rūšį, kylanti iš žmogaus vidaus, apimančią pasididžiavimo, pasitenkinimo ir laimėjimo pojūčius.
Socialinės kognityvinės teorijos principai
- Mokytis galima stebint arba per stereotipus - pastiprinimas nebūtinas tiesioginiam mokymuisi.
- Kognityvinė būsena yra kritinė: vidiniai procesai, supratimas ir suvokimas lemia mokymąsi ir elgesį.
- Savikontrolė ir savirefleksija yra pagrindinės elgesio reguliavimo priemonės.
Teorijos taikymas praktikoje
Socialinė kognityvinė teorija turi plačias taikymo sritis:
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Švietimas
- Mokytojai gali naudoti modeliavimą, parodydami, kaip atlikti užduotis.
- Teigiamas pastiprinimas ir bendraamžių modeliai skatina mokymąsi ir motyvaciją.
- Klasėje taikomi metodai: kolegų mokymas, vaidmenų žaidimai, tarpusavio vertinimas ir studentų sukurti pristatymai.
Sveikatos priežiūra
Teorija naudojama kuriant intervencijas, skatinančias sveiką elgesį (rūkymo metimas, sveikas maitinimasis, fizinis aktyvumas) - didinant saviveiksmingumą ir suteikiant stebėjimo galimybes.
Organizacijos ir darbo vieta
- Organizacijos gali naudoti modeliavimo strategijas darbuotojų mokymui ir mentorystei.
- Svarbu skatinti žinių dalijimąsi, mentorystės tinklus ir aktyvų bendradarbiavimą.
Žiniasklaida
Teorija padeda suprasti, kaip medijos turinys gali formuoti vaikų ir suaugusiųjų elgesį; Bobo eksperimentas parodė, jog demonstracijos smurtas gali skatinti agresyvų elgesį stebėtojuose.
Kognityvinė elgesio terapija ir psichopatologija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) remiasi kognityvinių ir elgesio teorijų principais: ji padeda žmonėms identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei susijusį elgesį. Socialinės kognityvinės teorijos požiūris paaiškina, kad psichopatologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl per didelio savęs baudimo ir disfunkcinių kognityvinių modelių, kuriuos galima koreguoti per stebimą mokymąsi ir savireguliaciją.
Teorijos kritika ir svarba
Socialinė kognityvinė teorija kritikuojama dėl galimai mechanistinio požiūrio ir tam tikrų biheivioristinių metodologinių trūkumų, tačiau dėl modeliavimo svarbos ir numatymo galimybių ji išliko reikšminga XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje. Teorija leidžia analizuoti nuolatinę aplinkos kintamųjų, žmogaus individualių savybių ir elgesio sąveiką bei praktiškai pritaikyti įžvalgas švietime, sveikatos priežiūroje ir organizacijose.
Praktiniai patarimai taikant Banduros idėjas
- Sukurkite mokymosi aplinką, kurioje būtų matomi teigiami modeliai ir mentorystė.
- Skatinkite mokinius ir darbuotojus praktikuoti įgūdžius nukreipiant dėmesį, įtvirtinant atmintį ir suteikiant galimybes atkartoti.
- Didinkite saviveiksmingumą per mažus sėkmės laimėjimus, stebėjimą ir teigiamą grįžtamąjį ryšį.
- Naudokite teigiamą pastiprinimą ir padėkite formuoti vidinius atlygio mechanizmus, kad skatintumėte ilgalaikę motyvaciją.
Santrauka
Alberto Banduros socialinė kognityvinė teorija išplėtė supratimą apie mokymąsi, pabrėždama stebėjimo, kognityvinių procesų ir savireguliacijos svarbą. Teorija suteikia aiškius mechanizmus, kaip žmonės įgyja elgesį be tiesioginio pastiprinimo, ir siūlo praktines priemones mokymui, terapijai bei organizaciniam ugdymui.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Literatūros sąrašas (paminėti šaltiniai iš pateikto teksto)
- Bandura, A. (serija darbų ir monografijų apie socialinį mokymąsi ir saviveiksmingumą).
- Valickas, (1997) - apie Banduros teorijos vystymą.
- Evans, R. - dialogas apie Banduros tyrimų istoriją (knyga).
- Empiriniai tyrimai: Bobo lėlės eksperimentas (1961).
tags: #socialiniai #minties #ir #veiksmo #pagrindai #bandira