Socialinis statusas - tai sąvoka, dažnai vartojama sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinis statusas, kokie jo sinonimai, rūšys ir kaip jis veikia mūsų visuomenę.
Kas yra socialinis statusas?
Kiekvienas žmogus visuomenėje užima kelias pozicijas. Pavyzdžiui, moteris gali būti mokytoja, žmona, motina, visuomenės veikėja ir pan. Kiekviena socialinė pozicija, suteikia tam tikrų teisių ir pareigų, vadinama statusu.
Nors žmogus gali turėti keletą statusų, tik vienas iš jų - vadinamas pagrindiniu - apibūdina jį socialiai. Dažniausiai tai būna statusas, priklausanti nuo žmogaus užsiėmimo. Juk pirmiausia apie nepažystamą žmogų ir klausiama: „Kuo jis užsiima?“. Tačiau pagrindinis statusas gali būti ir etninė kilmė, nepriklausomai nuo to, kas jis - gydytojas, siuvėjas ar advokatas.
Pagrindinis statusas gali būti „nusikaltėlis“, „homoseksualistas“, „Mis Lietuva“.
Socialinio statuso sinonimai
Asmenybės sociologijoje vartojami terminai, kurie neretai traktuojami kaip sinonimai. Tai auklėjimas, formavimas, socializacija. Sociologai teikia pirmenybę socializacijai, nes šis terminas nusako ne tik veiksnių ir socialinių institutų poveikį, bet ir paties žmogaus aktyvumą formuojanti jo asmenybei.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio statuso rūšys
Kai kurie statusai žmogui duoti nuo gimimo. Tokie statusai yra lytis, etninė priklausomybė, gimimo vieta, pavardė. Šie statusai vadinami priskirtaisiais.
Įgytasis (pasiektasis) statusas, priešingai parodo, ką žmogus pasiekė savarankiškai. Tarkim, sociologo statusas pasiekiamas įgijus tam tikrą kvalifikaciją: baigus atitinkamus mokslus, atlikus tam tikrus tyrimus, parengus straipsnius. Žmonos statusas įgyjamas sukūrus šeimą. Niekas dar negimė sociologu ar žmona.
Kai kurios socialinės pozicijos turi tiek priskirtų, tiek pasiektų statusinių elementų. Štai įgytas akademiko statusas, aišku, yra didelis žmogaus pasiekimas.
Statusas ir vaidmuo
Vaidmuo-tai laukiamas elgesys, siejamas su statusu, kurį turi žmogus. Kiekvienas statusas paprastai apima kelis vaidmenis. Žmogus, turintis dėstytojo statusą, skirtingai elgiasi su studentais, kolegomis ir rektoriumi.
Kaip mes išmokstame vaidmenis? Tai socializacijos proceso padarinys. Mūsų vaidmenys sąlygojami to, ko iš mūsų laukia aplinkiniai. Civilizuotoje visuomenėje tikimasi, kad tėvai rūpinsis vaikais, kad darbuotojai atliks jiems paskirtą darbą, kad artimi draugai išgyvens mūsų sėkmes ir nesėkmes.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Galima skirti formalius ir neformalius vaidmenis. Ryškiausias formalaus vaidmens pavyzdys yra tas, kurį rekomenduoja įstatymai. Kai mes pasirašome prekių pirkimo kontraktą, laukiama, kad mes jas nupirksime, nes kitaip bus skiriamos baudos. Vedybos- tai kitos rūšies kontraktas, kuris gali būti nutraukiamas skyrybomis. Baudžiamieji įstatymai draudžia žmogžudystę, prievartavimą ir kitus žalą darančius veiksmus.
Reakcijos, kurių sulaukiama nesielgiant taip, kaip reikalauja vaidmuo, klasifikuojamos į formalias ir neformalias. Paprastai, kai elgiamasi pagal laukimo vaidmens reikalavimus, sulaukiama ir paskatinimo: ar pinigais, ar pripažinimu. Visi šie paskatinimai ir baudimai, vadinami sankcijomis.
Visuomenėje formalių vaidmenų sąrašas yra beveik beribis. Kaip juos klasifikuoti? Kai kurie vaidmenys - medicinos sesers, gydytojo, karstadirbio - reikalauja emocinio santūrumo tokiose situacijose, kurios kaip tik ir sukelia stiprias emocijas (liga, skausmas, mirtis).
Vaidmenys taip pat priklauso nuo jų gavimo būdo. Vieni vaidmenys sąlygoti priskirtų statusų. Tarkim, vaiko, jaunuolio ar brandaus žmogaus vaidmuo priklauso nuo amžiaus ir priskirtojo statuso.
Skiriasi ir vaidmenų mastas. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti ir apriboti. Štai gydytojo ir ligonio vaidmenis lemia tik tai, kas susiję su ligonio sveikata.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Klasifikavimo charakteristika yra ir formalizavimo laipsnis. Vaidmenis apibūdina ir motyvacija. Iš aktyvaus, praktiško žmogaus laukiama, kad jis sieks patenkinti savo interesus, t.y. jo tikslas - maksimali nauda.
Tuo tarpu vienuolė, dirbanti medicinos sesele, vadovaujasi ne naudos siekimosi motyvais, o meile artimui.
T. Parsonsas teigia, kad bet kuris vaidmuo apibūdinamas atitinkama minėtų penkių savybių kombinacija. Tarkim prostitutė paprastai nejaučia jokių jausmų savo klientams. Šis vaidmuo yra labiau įgytas negu priskirtas, nes remiasi tam tikra veikla. Šios veiklos mastas griežtai apribotas mokesčių už seksą, atitinkamo dydžio atlygiu už atitinkamas paslaugas.
Sociologai nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. Būtina pažymėti, kad bet kuris formalus ar ne formalus vaidmuo nebūtinai visiškai nulemia elgesio modelį. Individo charakteris yra svarbiausia grandis, su siejanti kitų žmonių laukimus ir individo elgesį.. Žmonės skirtingai atsiliepia į vaidmens laukimą.
Jie apmąsto savo vaidmenis, susidaro savą jų supratimą ir tik tada veikia. vaidmenų traktavimo būdas. Tai reiškia kad tarp žmogaus elgesio ir laukiamo pagal vaidmenį elgesio yra lankstus, o ne griežtai fiksuotas ryšys.
Kai kurie sociologai (simbolinio interakcionizmo šalininkai) teigia kad sistema „laukimas-elgesys“ yra atvira, tai yra kintanti. Teigiama, kad vaidmens sąlyga apkritai mažai naudinga, jei vaidmenį traktuojame tik kaip senarijų, nuo kurio priklauso veiksmas. Gyvenime žmonės veikdami improvizuoja.
Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistema. Kadangi kiekvienas žmogus daugelyje skirtingų situaciją (šeimoje, draugų būryje, darbe, visuomenėje) vaidina vis kitokį vaidmenį, tarp vaidmenų visada kyla konfliktas. Pavyzdžiui, jei tėvas baudžia sūnų, tai motinai atrodo, kad per griežtai.
Nors galima būtų laukti, kad motina parems tėvą-savo vyrą, tačiau meilė sūnui keičia motinos nuostatą.
Situacija, kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti dviejų ar daugiau nesudarinamų vaidmenų reikalavimus, vadinama vaidmenų konfliktu. Tai įprastas reiškinys modernioje visuomenėje. Sakysim, tėvai ir draugai reikalauja iš paauglio visai skirtingų dalykų.
Dirbantys tėvai plėšomi tarp reikalavimų, kuriuos jiem kelia darbas ir savo vaikų poreikiai. Funkcionieriai biznio sferoje skirtingai elgiasi su vadovybe ir su valdiniais.
Kai kada konfliktas kyla tarp skirtingų vieno ir to paties vaidmens aspektų. Socialinės sferos darbuotojas, kaip laukiama, turi būti geranoriškas ir jautrus. Tačiau susidūrimai su biurokratais valdininkais reikalauja energingumo ir tvirtumo.
Tokie prieštaringi reikalavimai neretai sukelia vaidmenų įtampą. Elgesio būdai vaimenų konflikto sąlygomis yra skirtingi. Galimi keli tokio konflikto sušvelninimo būdai. Vienas jų - tai išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius negu kiti.
Dažnai modernioje visuomenėje kaip svarbesni iškririami vaidmenys, susija su darbu ir šeima. Tačiau ir tarp jų gali būti konfliktas. Dažniausiai šis prieštaravimas išsprendžiamas atskyrus darbą nuo namų. Toks atskyrimas turi du tikslus.
Pirmiausia darbo klausimai sprendžiami efektiviau ir darbas tampa našesnis. Kita vertus darbo klausimai lieka nežinomi šeimoje ir, priešingai, dauguma bendradarbių nežino, kas vyksta jų kolegų namuose.
Toks išskyrimas mažina konfliktą tarp minėtų vaidmenų rinkinių. Yra ir subtilesnių vaidmenų konflikto sušvelninimo metodų, sakysim, humoras. Kai nakty vyras pareina girtas, vargu ar yra prasmes su jo bartis, o švelnus pašiepimas padeda jį greičiau nuvaryti gultis.
Socialinis statusas yra sudėtinga ir daugiabriaunė sąvoka, turinti didelę įtaką mūsų gyvenimui ir visuomenei. Supratimas apie socialinio statuso rūšis, vaidmenis ir dinamiką padeda mums geriau orientuotis socialiniuose santykiuose ir siekti asmeninės bei visuomeninės gerovės.
tags: #socialinis #statusas #sinonimai