2024-06-13 priimtas tam tikrų Darbo kodekso (DK) straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2024-06-21. Daugiausia šis teisės akto pakeitimas reglamentuoja asmenų su negalia darbo teises, todėl verta pasigilinti į galimą pokyčių įtaką darbo organizavimui. Atskirai aptartinas ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimas, kuris turi tiesioginę įtaką darbdavio atliekamoms išskaitoms iš darbuotojų darbo užmokesčio.
Nuo 2024-06-21 įsigaliojusiame DK pakeitimų pakete dalis pakeitimų yra redakcinio pobūdžio, kur keičiami anksčiau tekste buvusių sąvokų pavadinimai, pavyzdžiui, iš „Neįgaliojo asmens“ keičiama į „Asmuo su negalia“.
Bendrai įvertinant įstatymų leidėjo valią, susijusią su nurodytais DK pakeitimais, išskirtini šių pokyčių tikslai. DK pakeitimų aiškinamajame rašte nurodoma, kad asmuo su negalia turėtų turėti teisę pateikti darbdaviui informaciją apie savo negalią, siekdamas tam tikrų garantijų, nustatytų DK, tačiau tokios informacijos pateikimas neturėtų būti asmens pareiga prieš įsidarbinant ar dirbant.
Pasak DK pakeitimo projekto autorių, asmenims su negalia taikomas perteklinis reikalavimas pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai. Reziumuojant šiuos pokyčius reikia paminėti, kad darbuotojo su negalia sveikata, siekiant užtikrinti jo saugą ir sveikatą, bus tikrinama taip pat kaip ir kitų darbuotojų, t. y. jei darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojo saugai ir sveikatai arba jei dirbama naktimis ir pamainomis.
Gydytojas, tikrindamas asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, vertins visą informaciją apie asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, įskaitant institucijos išvadą apie negalią ir pateiks galutinę išvadą, ar asmuo gali dirbti konkretų darbą, bei rekomendacijas dėl darbo, nenurodydamas asmens (darbuotojo) negalios.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
DK 25 str. Darbdavys, nežinodamas apie darbuotojo teisę į „mamadienius“ (kai pastarasis turi atitinkamo amžiaus vaikų), teisę į ilgesnes atostogas (pavyzdžiui, dėl negalios), teisę būti perkeltam į kitą darbą (kai darbuotojas įspėtas apie atleidimą ir turi atitinkamą kvalifikaciją), negali tokių garantijų taikyti.
Keičiamas DK 56 str. 1 d. 3 p. numatant, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (atitinkamai gaudamas išeitinę išmoką), jeigu negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
Tokiu būdu atsisakoma perteklinio reglamentavimo, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį namuose, nes svarbi ne slaugymo vieta, bet darbuotojo laiko poreikis tam, kad jis tinkamai atliktų sergančio asmens slaugymo pareigą.
DK papildomas 117 str. 5 d. ir 119 str. 5 d., kurios numato, jog darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį ar viršvalandinį darbą, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Darbo Vietos Išsaugojimo Garantijos ir Darbo Sąlygos
Darbo įstatymai nustato darbo vietos išsaugojimo garantiją dėl ligos negalintiems atvykti į darbą asmenims. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 133 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas.
Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų. To paties straipsnio 2 d. Darbo įstatymai numato reikalavimą darbdaviui sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas kiekvienam darbuotojui atsižvelgiant ne į tam tikrą ligą, o į sveikatos priežiūros įstaigos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- NDNT) pateiktas išvadas konkrečiam darbuotojui.
Vykdydamas DK 260 str. 1 d. DK 273 str. 1 d. numato, kad darbuotojas, kuris pagal NDNT ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo, nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą.
DK 150 str. 2 d. nurodyta kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos:
- grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms (1 punktas);
- grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų (2 punktas);
- atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui (3 punktas);
- išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (4 punktas).
Paminėtina, kad padarytos žalos atveju išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Dar daugiau, išskaitų dydis yra papildomai ribojamas ir DK 150 str. 4 d. numato, jog išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai yra nustatyti CPK. Pakeitus CPK 736 str.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Jeigu bijote, kad išgirdęs apie Jūsų ligą darbdavys Jus atleis, turėtumėte žinoti, kas Jus gina. Pirmiausia, bet kokia diskriminacija darbe yra draudžiama: tiek dėl tautybės, tiek dėl negalios, tiek dėl socialinio statuso ir kitų su asmens darbiniais įgūdžiais, profesiniu pasirengimu nesusijusių pagrindų.
Asmenų lygiateisiškumo principą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, o jo taikymą, atsakomybę už jo pažeidimus - nustato kiti teisės aktai. Nediskriminavimo darbe principą gina Darbo kodeksas, Lygių galimybių įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, į Lietuvos teisę taip pat yra perkelta ES Tarybos 2000 m.
Patyrus diskriminaciją darbe, darbuotojas, jei neįmanomas konstruktyvus dialogas su darbdaviu, turėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tai yra patogiausias ir paprasčiausias būdas. Taip pat žmogus, patyręs diskriminaciją, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas bei teismą.
Į teismą visada privalu kreiptis tada, jei žmogus dėl įtariamos diskriminacijos buvo atleistas iš darbo ir jis nori būti sugrąžintas į darbą, arba pageidauja kompensacijos už neteisėtą atleidimą.
Net jei Jūsų ryšys su darbdaviu nelabai stiprus, svarbu, kad pokalbis būtų atviras ir sąžiningas. Prieš įeidami į viršininko kabinetą, turėkite pasiruošę pirmą sakinį, nuo kurio pradėsite pokalbį. Jeigu baiminatės, įėję į kabinetą, giliai įkvėpkite ir išdėstykite savo problemą.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.
Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Kokios Garantijos Įtvirtintos Neįgaliam Darbuotojui Darbo Kodekse?
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.). Darbo kodekso 2 ir 26 str.
Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.).
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.).
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.
Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Neįgaliems darbuotojams ir tėvams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnes negu prašo darbuotojas (iki 30 kalendorinių dienų) nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas / darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 straipsnis), apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teikiant prašymą darbdaviui būtina pridėti asmens neįgalumo / vaiko spec. nuolatinės slaugos / priežiūros poreikio pažymą.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesiai.
Neįgaliesiems ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantiems neįgalųjį, pasyviai budėti arba pasyviai budėti namuose gali būti skiriama tik su jų sutikimu.
| Garantija/Kompensacija | Aprašymas | Nuoroda į DK straipsnį |
|---|---|---|
| Ne visas darbo laikas | Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jei pagrįsta sveikatos priežiūros įstaigos išvada. | DK 40 str. |
| Darbas nuotoliniu būdu | Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jei tai nesukelia per didelių sąnaudų. | DK 52 str. |
| Darbo sutarties nutraukimas dėl svarbios priežasties | Galimybė nutraukti sutartį, jei darbuotojas negali atlikti darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo, su išeitine išmoka. | DK 56 str. |
| Ilgesnis įspėjimo terminas | Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neįgaliam darbuotojui - 3 mėnesiai (jei dirbo ilgiau nei metus). | DK 57 str. |
| Kasmetinės atostogos | 25 arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos neįgaliesiems. | DK 126 str. |
| Nemokamos atostogos | Darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas iki 30 kalendorinių dienų. | DK 137 str. 1 d. |
Darbuotojo teisė pasirinkti atostogų laiką | Atostogų grafikas | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #neigaliuju #garantijos #ir #kompensacijos #darbe