Darbo rinka žmonėms su negalia dažnai tampa iššūkiu dėl visuomenėje vis dar gajų stereotipų ir baimių, su kuriomis susiduria tiek ieškantys darbo, tiek jau darbo santykiuose esantys asmenys. Žmonės dažnai dvejoja, ar atskleisti potencialiam darbdaviui informaciją apie savo sveikatos būklę, baimindamiesi diskriminacijos. Tačiau teisininkės Lina Cicėnaitės teigimu, nors darbo teisė nenumato pareigos pranešti apie negalią, atviras dialogas gali padėti sukurti saugesnę ir pritaikytą darbo aplinką.
Informacijos apie negalią atskleidimo dilema
Ieškodami darbo, žmonės su negalia neretai susiduria su dilema - ar pasisakyti darbdaviams apie savo sveikatos būklę. Baiminamasi, kad atskleidus tokią informaciją, kandidatūra bus atmesta. Tarnybos teisininkė Lina Cicėnaitė paaiškina, jog nėra aiškios pareigos pranešti apie negalią darbdaviui, tačiau svarbu apsvarstyti situaciją ir savo saugumą darbo vietoje.
Negalios būna įvairios: kai kurios matomos iš išorės, kitos - nepastebimos. Nematomos negalios atveju apie tai galima net nesužinoti kolektyve. Tačiau slepiant informaciją iš baimės būti neįdarbintam, gali kilti situacijų, kai nebus suteikta reikalinga pagalba ar darbo sąlygos nebus tinkamai pritaikytos.
Darbdavio pareigos ir protingas pritaikymas
Pagal Lietuvos darbo teisės įstatymus, darbdavys privalo sudaryti saugias, tinkamas ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta darbuotojo sveikatos būklė, rizikos veiksniai darbo vietoje, ir jei reikia, pritaikomos ergoniminės priemonės arba darbo funkcijos.
Negalios turinčiam asmeniui gali būti reikalingos papildomos socialinės garantijos ar lengvatos, kurios galioja pagal teisės aktus. Be to, kai kurie darbdaviai savo socialinės atsakomybės programose remia asmenų su negalia įdarbinimą, skiria subsidijas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Diskriminacija darbo vietoje
Darbdavys negali atsisakyti įdarbinti asmens vien dėl jo negalios. Toks veiksmas gali būti laikomas diskriminacija. Lygių galimybių įstatymas numato vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams. Tačiau visuomenėje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai su negalia patiria diskriminaciją, priekabiavimą ar psichologinį smurtą, o bijo pranešti dėl baimės netekti darbo vietos.
Lietuvos įstatymai numato, kad tiesioginė diskriminacija - tai aiškus skirtumas dėl negalios, o netiesioginė diskriminacija - subtilesnė, kai neutralios taisyklės netiesiogiai nepalankiai veikia neįgaliųjų galimybes.
Neįgaliojo darbo teisės ir garantijos pagal Darbo kodeksą
| Garantija/Kompensacija | Aprašymas | Nuoroda į DK straipsnį |
|---|---|---|
| Darbo sąlygų pritaikymas | Darbdavys privalo sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. | DK 158 str. |
| Lygių galimybių užtikrinimas | Sudarytos galimybės dirbti, siekti karjeros, mokytis, jei pritaikymai neapsunkina darbdavio. | DK 26 str. 2 d. 6 p. |
| Darbo laiko režimo pritaikymas | Darbdavys privalo tenkinti prašymus dirbti ne visą darbo laiką dėl sveikatos priežasčių. | DK 40 str. |
| Darbas nuotoliniu būdu | Darbdavys turi tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tai nesukelia per didelių sąnaudų. | DK 52 str. |
| Darbo sutarties nutraukimas dėl ligos ar neįgalumo | Darbuotojas gali nutraukti sutartį gavęs išeitinę išmoką, jei negali atlikti darbo funkcijų. | DK 56 str. |
| Ilgesnis įspėjimo terminas | Darbdavys privalo įspėti neįgalų darbuotoją apie nutraukimą prieš 3 mėnesius. | DK 57 str. |
| Kasmetinės atostogos | Neįgaliesiems suteikiamos ilgesnės kasmetinės atostogos - nuo 25 iki 30 darbo dienų. | DK 126 str. |
| Nemokamos atostogos | Darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas iki 30 kalendorinių dienų su sveikatos įstaigos pažyma. | DK 137 str. 1 d. |
Teisinė pagalba ir diskriminacijos atvejai
Patyrus diskriminaciją darbe, pirmiausia rekomenduojama kaupti įrodymus: dokumentuoti įvykius, laiką, dalyvius, saugoti susirašinėjimus ar kitus dokumentus, patvirtinančius diskriminacijos faktus. Suvaldyti situaciją galima svarbiu žingsniu - slystančio pokalbio su tiesioginiu vadovu ar žmogiškųjų išteklių skyriumi būdu.
Jeigu konstruktyvus dialogas neįmanomas, svarbu kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą - pagrindinę instituciją, tirianti diskriminacijos atvejus ir užtikrinanti apsaugą nuo darbdavio keršto. Taip pat yra galimybė bylinėtis teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Darbo pokalbiai ir pritaikymai
Prieš darbo pokalbį svarbu pasidomėti kandidato poreikiais ir užtikrinti reikalingas pritaikymo priemones. Pavyzdžiui, klausos negalią turinčiam asmeniui gali būti reikalingas gestų kalbos vertėjas. Judėjimo negalią turinčiam kandidatas būtina užtikrinti prieinamumą į patalpą ir galimybę laisvai judėti.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Dar svarbu leidžiama, kad asmuo su negalia galėtų į darbo pokalbį atvykti su asmeniniu asistentu ir pritarimas, ar šis asistentas gali dalyvauti pokalbyje.
Darbo santykių bangos ir stereotipai visuomenėje
Statistika atskleidžia, kad ne tik darbdavių skeptiškumas ir nežinojimas, kaip tinkamai pritaikyti darbo vietas, trukdo pilnaverčiam asmenų su negalia įsidarbinimui, bet ir patys neįgalieji dažnai nejaučia pakankamo aktyvumo ar bijo pranešti apie psichologinį smurtą darbe.
Vis dar gajūs stereotipai, kad asmenys su negalia dirba tik tam tikrose srityse, yra mažiau pajėgūs, o kartais jiems jaučiamas globėjiškumas ar gailestis, apriboja jų galimybes pasirinkti profesiją ir tapti lygiaverčiais darbuotojais.
Teisiniai pokyčiai 2024 m. ir jų reikšmė
2024 m. birželio 21 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, susiję su asmenų su negalia teisėmis darbe, įskaitant pavadinimų atnaujinimą, darbo organizavimo gerinimą ir perteklinio sveikatos tikrinimo panaikinimą.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pradės galioti atnaujintas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris didins pagalbos prieinamumą, operatyviau teiks individualizuotą pagalbą ir nustatys dalyvumo lygius.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Teisininkų akcentais, neįgalieji nepraras teisės dirbti pagal nustatytą darbingumo lygį ir galės tęsti darbo sutartis bei dirbti jų sveikatą atitinkančiomis sąlygomis.
Psichologinė parama ir augantis sąmoningumas
Dėl darbo rinkos iššūkių, žmonėms su negalia ypač svarbu jaustis saugiai ir priimamiems. Darbdaviams ir darbuotojams būtinas empatijos ugdymas ir stereotipų naikinimas, kad darbo aplinka būtų ne tik teisės aktų atitikimas, bet ir tikras įtraukties pavyzdys.
Protingas pritaikymas - tai pusiausvyra tarp darbuotojo poreikių ir darbdavio galimybių, kurią būtina lankstiai derinti. Švietimas, teisės aktų žinojimas ir pagarba žmogaus orumui yra kertiniai elementai kuriant draugišką ir teisingą darbo santykių atmosferą.
Neįgaliųjų įtrauktis svarbi visiems
tags: #neigaliuju #garantijos #ir #kompensacijos #darbe #problemos