2019 metų rugpjūčiuje sukako 130 metų nuo gimimo kraštotyrininko, gamtininko-zoologo ir pedagogo Jurgio Elisono (1989 08 04-1946 01 04) gimimo. Jo veikla apima ne tik mokslą, bet ir etnologiją, bibliografiją bei visuomeninį gyvenimą. Dabar istoriografijoje apie J. Elisoną jau kalbama, tačiau įvairios jo veiklos sritys nėra išsamiai išnagrinėtos.
Gimęs Aukštadvaryje, Elisonas buvo vyriausias vaikas šeimoje, turėjo seserį ir du brolius. Mokėsi Rygos, Panevėžio ir Pskovo mokyklose. 1909 m. įstojo į S. Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, o 1915 m. baigęs tęstines studijas planavo studijuoti mediciną. Rusijoje karo metu (1915-1917) dirbo meteorologu, sekė įvykius Europoje ir Lietuvoje ir dalyvavo formuojant pirmuosius lietuviškus karinius junginius Rusijos teritorijoje.
Baigiantis Imperijai ir pirmieji žingsniai Lietuvoje
1918-1919 metais, kaip ir daugelis Rusijoje buvusių intelektualų, jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kupiškio apskrities savivaldoje. Aktyviai įsitraukė į kovas dėl Nepriklausomybės ir tapo kariuomenės savanoriu. Daugiausia prisidėjo prie Lietuvos aviacijos savarankiškų dalinių kūrimo, dirbo kariuomenės aviacijos mokykloje.
Nuo 1919 iki 1940 metų J. Elisonas mokytojavo Panevėžio ir Kėdainių gimnazijose, o 1928-1944 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1924-1940 m. buvo Žemės ūkio akademijos, o 1925-1927 m. - ir Lietuvos universiteto zoologijos dėstytojas. 1940 m. liepos mėnesį buvo suimtas ir įkalintas, tačiau vėliau paleistas ir pavestas milicijos priežiūrai.
Zoologijos vadovėliai, terminologija ir bibliografija
Vienas vertingiausių J. Elisono palikimų - pirmieji lietuviški zoologijos vadovėliai. Elisonas, kaip pedagogo ir terminologijos kūrėjas, prisidėjo prie terminijos kūrimo Lietuvos nepriklausomoje valstybėje. Didelė paskata buvo jo priklausymas Lietuvių mokslo draugijai (LMD). Pirmasis jo parengtas vadovėlis 1920 m. „Stuburinių gyvūnų zoologija“, o tais pačiais metais išleido ir „Zoologijos sistematikos terminų žodynėlį“.
Taip pat skaitykite: Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas Vilniuje
Remiantis kalbininko K. Buogos nuomonėmis, J. Elisono žodynėlis gyvūnijai buvo tobulesnis už kitus tuo metu išleistus, o jis taikė savo kuriamą terminiją. Iš šio laikotarpio išliko tokie leidiniai kaip „Zoologijos vadovėlis aukštesniosioms mokykloms“ (1925), „Mūsų šalies žinduoliai“ (1932, 3 dalys), „Zoologija vidurinėms mokykloms“ (1938) ir kt. Išsamiausiam zoologiniam leidiniui „Mūsų šalies žinduoliai“ buvo įpinta gausybė senų žmonių pasakojimų apie įvairiausius gyvūnus.
Elisono parengti vadovėliai buvo pagrindinė zoologijos mokymo priemonė vidurinėse mokyklose ir tiko studentams nepriklausomoje Lietuvoje. Jo atitekliai apima ne tik stuburinius ir paukščius, bet ir daugelį bestuburių gyvūnų bei žuvų tyrimų, taip pat parazitus. Egzistuoja 212 pavadinimų J. Elisono darbų bibliografinis sąrašas. J. Elisonas bendradarbiavo su T. Ivanausku ir St. Mastauskiu, kurie rėmė jo veiklą, o pats įėjo į Lietuvos zoologijos mokslo bibliografavimo sritį.
Rankraštiniai palikimai ir žmogiškoji laikysena
Didžiausias jo rankraštinis palikimas apima „Anatominių terminų žodynas“, „Zoologijos žodynas“, „Stuburinių gyvūnų ir lyginamosios anatomijos žodynas“ ir kt., taip pat „Žūklės žodynas“ bei „Lietuvos gėlavandenų ir kai kurių jūros žuvų verslas“, „Žūklė Lietuvoje“ ir kt. Rankraščiai saugomi Lietuvos MA Centrinėje bibliotekoje (F-95).
Be mokslinės veiklos Elisonas buvo aktyvus visuomenininkas. Jo visuomeninė veikla prasidėjo studijų metais: jis buvo Lietuvių studentų draugijos sekretorius Petrapilyje, „Aušrinės“ narys, dirbo Kaune leidžiamų „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ redakcijose, dalyvavo „Žiburėlio“, Lietuvių mokslo bei Lietuvos gamtininkų draugijų veikloje ir kituose visuomeniniuose formatuose.
Panevėžyje dirbdamas mokytoju, jis skatino jaunimą domėtis praeitimi ir krašto istorija, rėmė tuos, kurie renka ir saugo praeities ženklus, knygas ir buities daiktus. J. Basanavičiaus įtakoje įstatuose buvo numatyta muziejaus kūrimas, ir Elisonas savo iniciatyva 1925 m. Panevėžyje kūrė draugijos muziejų bei vadovavo jo veiklai. Po karo jo nuopelnai Lietuvos gamtos mokslui buvo menkinami dėl politinio konteksto, tačiau tikrasis jo indėlis išliko reikšmingas.
Taip pat skaitykite: Jurgio Matulaičio socialinė filosofija: istorinis kontekstas ir įtaka
Jurgio Elisono kaip gamtininko paveldas ir jo kultūrinis kontekstas
Elisonas domėjosi viskuo, kas lietuviška, nyksta ir užmirštama: senieji papročiai, kalba, senieji meno kūriniai, išlikusios iškasenos. Jo palikimas rodo, kad jis buvo ne tik mokslininkas, bet ir valstybės kūrimosi laikotarpio dalyvis: jau 1917 m. įsijungė į organizacinius darbus, kurie buvo skirti laisvai Lietuvai.
Be Lietuvos, J. Elisonas ryšius palaikė su kraštais kaimynuose: turėjo gebėjimą kalbėti tenykštėmis kalbomis ir dalinosi krašto patirtimi. Jo gyvenimas ir veikla primena, kad tautos atminties išsaugojimas bei kultūros plėtra yra glaudžiai susiję su moksline, pedagogine ir visuomenine veikla.
Šv. Jurgio kultas ir kultūrinės asociacijos
Panašiai kaip ir Lietuvoje, Šv. Jurgis yra vienas iš gyvulių globėjų ir šventasis, kurio kultas įsigijo platesnį pobūdį per Kryžiaus žygius. Visiškai atitinka legendos „Drakonas ir princesė“ struktūrą: šventasis kovojantis su blogiu simbolizuoja tikėjimą ir dorovę. Lietuvoje šv. Jurgis yra Lietuvos ir Vilniaus arkivyskupijos globėjas, o jo tema gausiai įsivynioja į tautosaką ir meną.
Šv. Jurgio kultas išplitęs kraštuose: Gruzijoje, Anglijoje, Portugalijoje, Katalonijoje, Venecijoje, Genujoje, taip pat Lietuvoje ir kituose regionuose. Šventąjį laikoma globėju skautų bei įvairių profesijų asociacijų. Dalis legendų ir paveikslų rodo Jurgį važiuojantį balto žirgo, kovojantį su drakonu ir išgąsdinantį blogį.
Išvados dėl Jurgio Elisono ir jo nuopelnų
Nors po Antrojo pasaulinio karo jo indėlis buvo pradėtas neigti ar nutylėti, šio žmogaus darbai liko svarbūs Lietuvos zoologijos mokslo istorijoje. Jo vadovėliai, terminologija, bibliografija ir rankraštiniai palikimai formavo lietuvišką mokslinę terminiją, taip pat paliko pėdsaką kultūros ir kraštotyros plėtrai.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa