Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijoise augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Straipsnyje pateikiamas pasirinktų socialinių įgūdžių (bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo) teorinis pagrindimas. Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji.
Globos institucijose augančių vaikų socializacija yra sudėtingas procesas, kurį veikia įvairūs veiksniai.
Socializacijos pagrindai
Socializacijos samprata ir esmė
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Socializacijos esmė vaikystėje
Socialinis statusas ir vaidmuo
Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu. Vaikystėje socialinis statusas ir vaidmuo yra svarbūs socializacijos elementai, padedantys vaikui suprasti savo vietą visuomenėje ir išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Vaiko kaip asmenybės socializacija
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi.
Socializacijos procesų vaikystėje specifika
Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Vaikų socializacijos ypatumai globos institucijoje
Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima.
Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.)
Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir priimtas.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.
Tyrimo duomenys apie globos namų vaikų socialinius įgūdžius
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
Bendravimo įgūdžiai
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.
Veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžiai
Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais.
Tyrimo rezultatai apibendrinti lentelėje:
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
| Socialiniai įgūdžiai | Apibūdinimas | Globos namų vaikų sunkumai |
|---|---|---|
| Bendravimo (percepcija) | Gebėjimas interpretuoti emocijas | Emocijų atpažinimo trūkumas |
| Bendravimo (komunikacija) | Efektyvus minčių reiškimas | Sunku išreikšti mintis ir jausmus |
| Bendravimo (interakcija) | Sėkmingas bendravimas | Sunku užmegzti ryšį su kitais |
| Veiklos planavimas | Planavimo įgūdžiai | Sunkumai planuojant veiklą |
| Veiklos organizavimas | Organizavimo įgūdžiai | Sunkumai organizuojant veiklą |
| Bendradarbiavimas | Dalyvavimas grupės veikloje | Sunkumai bendradarbiaujant |
Socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.
tags: #globos #namuose #auganciu #vaiku #socialiniai #igudziai