Veiklos ir užsiėmimai vaikams su autizmo spektro sutrikimais

Kasmet augantis vaikų, kuriems diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, skaičius didina ne tik poreikį ieškoti kuo efektyvesnių pagalbos būdų, bet ir skatina aktyviau šviesti visuomenę apie šiuos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip žaidimai gali būti naudingi autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, kokie žaislai ir užsiėmimai yra tinkamiausi, ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams ugdyti įgūdžius bei džiaugtis vaikyste.

Autizmo spektro sutrikimo ypatumai

Autizmas pasireiškia įvairiomis formomis, todėl vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys vystosi kitaip dar būnant mamos įsčiose, o sutrikimo požymiai išryškėja jau gimusiam kūdikiui. Dažniausiai autizmas pasireiškia sunkumais reikšti ir suprasti jausmus bei mintis. Vaikams su autizmo spektro sutrikimais daugiausiai iššūkių kelia kognityviniai ir socialiniai sunkumai. Kognityviniai (arba pažintiniai) ir socialiniai gebėjimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir abipusiai veikia vieni kitus (Attwood, 2013).

Autizmo spektro sutrikimas apibrėžiamas kaip nervų sistemos raidos sutrikimas, kuriam būdingi emocijų ir jausmų raiškos sunkumai, elgesio įkyrybės, bendravimo ydos (Bagdonas ir Bliumas, 2019). Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų pažintiniai gebėjimai, tokie kaip atmintis, dėmesys, kalba, pasižymi kraštutinumais ir vaikų pasiekimai gali varijuoti nuo didelių gabumų turinčių vaikų iki turinčių didelių mokymosi sunkumų (Carpenter et al., 2002).

Socialiniai sunkumai ir elgesio bruožai

Kaip nurodo Attwood (2013) vienas iš autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožų yra kokybinis socialinės sąveikos sutrikimas, kuris pasireiškia per socialinio ir emocinio abipusio kontakto stoką bei vaiko amžių neatitinkinančius santykius su bendraamžiais. Attwood (2013) išskiria šiuos socialinius sunkumus, su kuriais vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, susiduria kasdieniame gyvenime: sunku perskaityti informaciją iš kito žmogaus akių; kitų žmonių mintis supranta pažodžiui; kitiems žmonėms gali atrodyti kad elgiasi nemandagiai; ypatingai sąžiningi; gali persekioti paranojos jausmas; negebėjimas pamatyti, kad kitas asmuo galbūt žino ir nori padėti; nerimas; ilgesnė socialinės informacijos apdorojimo trukmė, nes remiasi ne intuicija, o informacija; greitesnis fizinis ir emocinis nuovargis.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai paprastai turi mažiau draugų, rečiau ir trumpiau žaidžia su kitais vaikais, nes jiems sunku įgyvendinti tokias draugystės sąlygas kaip dalijimąsi, pagalbą ir bendradarbiavimą (Bauminger & Kasari, 2000; Bauminger & Shulman, 2003; Bauminger et al., 2003 cit. iš Attwood, 2013).

Taip pat skaitykite: Šokių nauda vaikams

Ankstyvieji požymiai, diagnostika ir intervencijos svarba

Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Ankstyva diagnostika ir pagalba yra labai svarbios. Jei kyla abejonių dėl vaiko raidos, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas raidos specialistus. Ankstyvoji pagalba - tai ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.

Higienos institutas 2016-2020 m. „Visuomenės sveikatos netolygumų“ ataskaitoje skelbia, kad vaikų (0-17 m.) su įvairiapusiais raidos sutrikimais (TLK-10-AM kodas F84) bei vaikystės autizmu (F84.0) skaičius nuolat didėjo. Lietuvoje autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.

Terapijos ir intervencijos: kas efektyvu?

Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Taikomąja elgesio analize (angl. trumpinys ABA) paremtos terapijos yra bene labiausiai moksliškai ištirtos ir randama daug tyrimų, įrodančių jų efektyvumą.

Pavyzdžiui, Yu ir kitų (2020) atliktoje taikomąja elgesio analize grįstų intervencijų efektyvumą apžvelgiančioje meta analizėje išskiriama, jog ilgalaikis, visapusiškos taikomąja elgesio analize besiremiančios intervencijos taikymas yra naudingas vaiko su autizmo spektro sutrikimu viso gyvenimo vystymuisi, nes šios intervencijos galimai turi lėtesnį efektą, t. y. jų teigiamas poveikis pradeda reikštis ne iš karto, o po tam tikro laiko. Virues-Ortega (2010) analizuodamas taikomąja elgesio analize grįstų intervencijų efektyvumą teigia, jog intervencijos intensyvumas ir trukmė turi akivaizdžią įtaką: kalbos įgūdžiams naudos turi intervencijos trukmė, o funkciniam ir psichosocialiniam elgesiui - intensyvumas.

Intervencijos intensyvumas, kaip efektyvumui poveikį turintis veiksnys, buvo tirtas ir Reed ir kitų (2007) tyrime bei patvirtino, jog nauda vaikams iš intervencijos taikymo 40 val. per savaitę ženkliai labiau išreikšta nei iš 10 val. ar mažiau per savaitę trukmės. Vis dėlto tiek Virues-Ortega (2010), tiek Reed ir kiti (2007) svarsto, jog tam tikram etape intervencijos poveikis galimai išsenka - Reed ir kiti (2007) mano, jog maždaug nuo 20 val.

Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje: užsiėmimų apžvalga

Granpeesheh ir kiti (2009) teigia, jog didžiausia taikomąja elgesio analize paremtų intervencijų nauda gaunama, kai terapija teikiama pagal ankstyvosios intensyvios elgesio intervencijos (angl. trumpinys EIBI) modelį: nuo 30 iki 40 val. per savaitę, 2 ar daugiau metų pradedant iki 5 metų amžiaus. Taigi išskiriamas dar vienas svarbus veiksnys terapijos efektyvumui - vaiko amžius.

Harris ir Handleman (2000) tyrimas taip pat parodė reikšmingą koreliaciją tarp vaiko amžiaus intervencijos pradžioje ir galutinės mokymosi vietos: vaikai, pradėję intervenciją ankstesniame amžiuje, vėliau dažniau mokėsi įprasto, o ne specifinio ugdymo klasėje nei vaikai, intervenciją pradėję vėlesniame amžiuje.

Taikomoji elgesio analizė (ABA) - praktika ir namų taikymas

Taikomoji elgesio analizė - tai mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo.

Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius.

Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize.

Taip pat skaitykite: Daugiau apie seksualinį smurtą

Kaip taikyti ABA principus namuose? Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus. Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti. Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai. Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.

Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine. Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi.

Kitos veiksmingos programos: TEACCH, ESDM, DIR

Esminis struktūruoto mokymo programos (toliau - TEACCH) bruožas yra visos dienos aiškios struktūros išlaikymas, įtraukiant ir vaiko veiklas namuose. Siekiant išpildyti pastarąją sąlygą svarbus vaidmuo tenka ir tėvams. Tėvai yra specialiai apmokomi, tačiau programos įgyvendinimo efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kiek nuosekliai tėvai išlaiko mokymo struktūrą ir kiek laiko namuose skiria vaiko mokymui. Taigi tėvų vaidmuo siekiant programos efektyvumo yra labai svarbus veiksnys (Ozonoff & Cathcart, 1998).

Probst & Leppert (2008) nurodo, kad net ir įgiję žinių kaip dirbti su TEACCH programa tėvai ir mokytojai teigė, kad norint pasiekti rezultatų, reikia daugiau laiko ir praktikos taikant šią programą. Dar vienas mokslinėje studijoje minimas TEACCH programos veiksnys yra integracija. Vaikų su autizmo spektro sutrikimu integracija klasėje turi būti susijusi su ugdymo proceso pritaikymu, supaprastinimu ir aiškios struktūros sukūrimu.

Granpeesheh ir kiti (2009) teigia, jog didžiausia taikomąja elgesio analize paremtų intervencijų nauda gaunama, kai terapija teikiama pagal EIBI modelį: nuo 30 iki 40 val. per savaitę, 2 ar daugiau metų pradedant iki 5 metų amžiaus. Tyrėjai lygindami vaikų pasiekimus išskyrė, kad tėvų arba kitų šeimos narių įsitraukimas į terapijos procesą buvo svarbus ESDM efektyvumą lemiantis veiksnys (Rogers et al., 2021).

Santykiais pagrįstos terapijos (DIR) išskirtinumas yra į vaiko poreikius ir pomėgius orientuota veikla, kuri vyksta žaidimo forma natūralioje vaikui aplinkoje. Atsižvelgiant į šias terapijos sąlygas jos efektyvumui svarbiais veiksniais tampa suaugusiojo (dažniausiai tėvų) gebėjimas kuo tiksliau identifikuoti ir atliepti vaiko interesus bei sukurti vaiką įtraukiančią ir motyvuojančią žaidimų aplinką (Wieder & Greenspan, 2003). Vieno tyrimo metu matuojant DIR terapijos efektyvumą, buvo nustatytas reikšmingas poveikis tyrime dalyvavusių vaikų su autizmo spektro sutrikimu abipusės komunikacijos įgūdžiams, elgesio organizavimui ir tarpusavio santykių kūrimui (Liao et al., 2014).

Žaidimų svarba ir praktiniai užsiėmimai

Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.

Ikimokykliniais metais daugelis raidos sutrikimų turinčių vaikų patiria pirmuosius ilgus ir ne visuomet malonius susitikimus su bendraamžiais. Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais. Ikimokykliniai metai - tai auksinis metas darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Ankstyvosios vaikystės metais vaikai auga ir vystosi neįtikėtinu greičiu ir tai idealus metas padėti savo vaikui išmokti bendrauti su kitais, valdyti savo pojūčius, pagerinti bendravimą ir treniruoti daugelį kitų įgūdžių.

Sensoriniai žaidimai ir veiklos

Pojūčių (arba sensoriniai) sutrikimai paveikia didžiąją dalį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Garsai, proprioreceptorinis pojūtis, lytėjimas, vizualinė informacija, skoniai ir kiti pojūčiai gali būti pernelyg stiprūs, arba vaikai gali siekti dar stipresnės stimuliacijos. Sensoriniai žaidimai yra labai naudingi.

• Didelį maisto produktų laikymo indą pripildykite pupų ir paslėpkite jose smulkių žaislų.
• Į nedidelius indelius (pvz., kinderio kiaušinio geltoną plastmasinę talpą) įdėkite įvairių kvapų maisto produktų: duonos, apelsino žievelės, mėtų, cinamono ir pan.
• Į nedideles lėkštutes sudėkite po truputį skirtingo skonio produktų: druskos, pipirų, citrinos, šokolado ir mokykitės/žaiskite skonius: kartu, saldu, sūru, rūgštu ir t.t.
• Pasigaminkite įvairių tunelių ir kliūčių ruožų iš kėdžių, stalų ir kt., bet atminkite, kai kuriems vaikams tam tikra sensorinė patirtis gali būti per stipri.

Sensoriniai sodai - ypač naudinga lauko aplinka: Santaros klinikų Vaiko raidos centro ir asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemeliuose bus įrengti sensoriniai sodai, kurie praplės galimybes dirbti su autistiškais vaikais kieme ir padėti jiems įveikti įvairias baimes.

Socialinių įgūdžių ir bendro dėmesio lavinimas žaidimais

Imitacija - vienas svarbiausių įgūdžių, būtinų daugeliui kitų, įskaitant bendravimą ir žaidimą su bendraamžiais, mokymąsi kalbėti, akademinius įgūdžius ir kt. Vėluojantys, neįprasti imitaciniai įgūdžiai arba jų nebuvimas ypač būdingas autizmo spektrą turintiems vaikams. Šių įgūdžių stiprinimas per žaidimą gali praplėsti vaiko galimybes bendrauti su kitais.

• Vaidybinius žaidimus pasirinkite taip, kad jie geriausiai atitiktų vaiko pomėgius, tai padės patraukti jo dėmesį.
• Žaiskite žaidimą, kuriame vaidinate gyvūnus arba pamėgdžiojate vaiko judesius.
• Susukite vaikus poromis ir liepkite apsimesti, kad yra vienas kito veidrodis.
• Žaidimai „Šilta/šalta“ ar spėlionės padeda vaikui sutelkti dėmesį į apibūdinimą arba sekti nuorodas.

„Bendro dėmesio“, arba gebėjimo savo patirtimi dalintis su kitais trūkumas - labai dažnas autizmą turinčių vaikų sutrikimas, tačiau būtinas įgūdis ateičiai. Grupėje suorganizuokite žaidimą „papasakok ir parodyk“, kuriame vaikai iš namų gali atsinešti kokius nors daiktus arba papasakoti apie tai, ką jiems teko patirti.

Praktinės užduotys kalbai ir emocijoms lavinti

• Emocijų atpažinimas: užrašykite jausmų pavadinimus ant popieriaus lapelių ir žaiskite žaidimą, kuriame vaikai bando pavaizduoti emocijas be žodžių.
• Pokalbių scenarijai: užrašykite paprastus pokalbio scenarijus ant kortelių ir palikite tuščias vietas, kad jas užpildytų vaikas.
• Pasakojimų kūrimas: žaidėjai paeiliui kuria pasakojimą, atsižvelgdami į vienas kito idėjas ir paveikslėlius su emocijomis.
• Idiomanų aiškinimas: skaitykite knygas, kuriose aiškinamos idiomos, ir sudarinėkite nuosavą knygą išgirstų išsireiškimų.

Žaislų pasirinkimas ir pagalbinės priemonės

Renkantis žaislus vaikams su autizmu, svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, poreikius ir gebėjimus. Žaislai turėtų būti sensoriniai, paprasto dizaino, kalbos ir komunikacijos skatinimui, raminantys bei padedantys motorinio vystymosi skatinimui.

Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes eduko.lt. Sunkesni žaislai yra malonių, minkštų formų ir medžiagų, todėl bus švelnūs liesti.

Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant. Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės. Vienas iš laikmačių, tai TIME TIMER PLUS, nurodantis laiką ryškia raudona spalva ir turintis garso signalą. Eduko.lt el. parduotuvėje rinkitės iš dvylikos atgalinio skaičiavimo laikrodžių bei 4-ių magnetinių veiklų kortelių.

Praktiniai patarimai tėvams ir specialistams

Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią. Kreipkitės pagalbos į kitus. Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos.

Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba. Nepamiškite skirti laiko žaidimams. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti. Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama.

„Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą).“ „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“. Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“. Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą?

Grupiniai užsiėmimai ir mokymai

Grupiniai užsiėmimai gali padėti vaikams mokytis reikšti jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais. Vertėtų paskatinti vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose. Lai užsiėmimai būna smagūs ir juose vaikas dažnai sulaukia atlyginimo, kad norėtų toliau dalyvauti.

Atsižvelgus į tėvų poreikius, į grupę kviečiami skirtingi Autizmo spektro sutrikimų grupės specialistai. Grupės užsiėmimai vyks: nuo 2024 m. spalio 15 d. iki gruodžio 3 d. antradieniais, adresu Džiaugsmo g. 44, Vilnius. Grupės narių skaičius ribotas (iki 10 narių). Grupė vyks susirinkus ne mažiau kaip 6 dalyviams. 1 grupės užsiėmimai vyks: nuo spalio 14 d. iki gruodžio 2 d. pirmadieniais, nuo 11.00 val. iki 12.30 val. Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (MS Teams platformoje). 2 grupės susitikimai vyks: nuo spalio 14 d. iki gruodžio 2 d., pirmadieniais, nuo 18.00 val. iki 19.30 val. Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (MS Teams platformoje). Grupės užsiėmimai vyks: nuo 2024 m. spalio 14 d. iki gruodžio 2 d., pirmadieniais, adresu Ateities g. 44, Vilnius.

Integracija, ugdymas ir pagalba švietimo įstaigose

Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Kai kurie vaikai gali reikėti papildomos paramos, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo, specializuotų mokymosi priemonių ar socialinių įgūdžių mokymo programų.

Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai.

Apibendrinant - ką verta prisiminti

Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.

Kai kuriems vaikams šios programos, terapijos ir žaidybinės veiklos gali padėti pagerinti kalbą, socialinę sąveiką, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Siekiant parinkti vaikui ir šeimai tinkamiausią terapijos metodą ar jų derinius, svarbu yra atsižvelgti į vaiko turimus gebėjimus ir poreikius. Taip pat ne mažiau svarbu yra turėti mintyje šių metodų efektyvumą lemiančius veiksnius: amžių, intervencijos intensyvumą, šeimos įsitraukimą ir nuoseklumą.

tags: #uzsiemimai #vaikams #su #autizmo #spektro #sutrikimais