Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir šalia to priklausančios išeitinės išmokos yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Darbo kodekse. Tinkamai suprasti procedūras, įspėjimo terminus, apskaičiavimo metodiką ir galiojančias išimtis ypač svarbu tiek darbdaviams, tiek darbuotojams - ypač pensinio amžiaus darbuotojams, kuriuos bandoma atleisti arba paskatinti išeiti patiems.
Kada taikomas DK 57 straipsnis ir kokia procedūra
Kai darbuotojas atleidžiamas pagal DK 57 str. 1 d., tada darbuotojui pateikiamas rašytinis įspėjimas apie numatomą atleidimą. Įspėjimo terminai yra išdėstyti 57 str. 7 dalyje. Kada sueina įspėjimo terminas, forminami atleidimo dokumentai. Rašomas įsakymas (jei jūsų įmonėje taip praktikuojama), daromas atitinkamas įrašas darbo sutartyje, pateikiamas SODrai pranešimas 2-SD.
Atleidimo dieną su darbuotoju apskaičiuojamas jam priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas (jei darbuotojas turėjo neišnaudotų atostogų) ir apskaičiuojama išeitinė išmoka pagal DK 57 str. 8 dalį. Tuomet darbuotojas jau pats, savo iniciatyva, gali kreiptis į SODrą dėl ilgalaikio darbo išmokos, jei yra pas jus atidirbęs 5 ir daugiau metų.
Įspėjimo terminai ir jų dvigubinimas
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, neįgaliesiems, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų ir kitoms Darbo kodekse numatytoms darbuotojų grupėms.
Atleidimo dokumentai ir praktiniai veiksmai darbdaviui
Įspėjimo terminui pasibaigus, darbdavys turi paruošti atleidimo dokumentus: rašyti įsakymą (jeigu praktikuojama), atlikti įrašą darbo sutartyje ir pranešti SODrai per 2-SD formą. Jei įmonėje nėra buhalterės ar personalo skyriaus, darbdaviui teks patiems pasirūpinti apskaičiavimais: darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos apskaičiavimas pagal Darbo kodeksą.
Taip pat skaitykite: Metai iki pensijos
Kada darbuotojui priklauso išeitinė išmoka pagal DK 57
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Pagal DK 57 straipsnį darbuotojui priklauso: 0,5 VDU, jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus; 2 VDU, jei darbo santykiai truko vienus metus ar ilgiau. Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje.
Ilgalaikio darbo išmokos (SODRA)
Taip pat darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties. Ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų. Ilgalaikio darbo išmokos skiriamos ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo iš darbo ir mokamos už praėjusį mėnesį.
Išeitinės išmokos dydžio lentelė pagal darbo stažą
| Darbo stažas toje pačioje darbovietėje | DK 57 išeitinė | Ilgalaikio darbo išmoka (SODRA) |
|---|---|---|
| Iki 1 metų | 0,5 VDU | Nepriklauso |
| 1 metai ir daugiau | 2 VDU | Nepriklauso |
| 5-10 metų | 2 VDU | 1 VDU |
| 10-20 metų | 2 VDU | 2 VDU |
| Daugiau nei 20 metų | 2 VDU | 3 VDU |
Kaip apskaičiuojamas VDU ir kokie momentai svarbūs
Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis arba valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką.
Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Premijos, mokėtos už ilgesnį nei 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, įskaičiuojamos į VDU, jeigu jos nustatytos susitarimu ar darbo apmokėjimo sistema.
Atleidimas pensinio amžiaus darbuotojo atveju - praktiniai klausimai
Jokiu būdu negalima atleisti iš darbo tik dėl to, kad žmogus yra pensininkas. Jei darbdavys nori atleisti tokį darbuotoją, turi būti realios ir teisėtos priežastys - pavyzdžiui, darbdavio veiklos reorganizacija, darbo funkcijos panaikinimas ar panašios priežastys, susijusios su darbdavio veikla. Jei darbuotojas parašo prašymą „Atleisti dėl išėjimo į pensiją“, priklausytų 2 mėn. VDU išeitinė išmoka pagal tam tikras sąlygas.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
Jeigu darbdavys atleistų savo iniciatyva - pavyzdžiui, naikinant darbo vietą - tada reiktų taikyti atitinkamus DK straipsnius. Yra dar variantas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu (125 str.), susitariant dėl kompensacijos dydžio; įstatymas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu.
Ar galima atleisti tik dėl to, kad darbuotojas pensininkas?
Neturi būti atleidimo vien dėl amžiaus. Aišku, darbdavys gali bandyti "atrasti" kitų priežasčių, tačiau teisės aktai ir teismai saugo darbuotoją nuo diskriminacijos pagal amžių. Jei atleidimas pagrįstas realiomis darbo organizavimo priežastimis, neturi būti galimybės tiesiog atleisti darbuotojo dėl pensinio amžiaus.
Atvejai, kai išeitinė išmoka nepriklauso
- Darbo sutartis terminuota ir baigiasi nustatytu laiku (išskyrus terminuotas sutartis ilgesnes nei 2 metai);
- Darbuotojas išeina savo noru be pateisinamos priežasties;
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu (nebent susitarta kitaip);
- Darbuotojas atleidžiamas dėl rimtų pažeidimų, bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Kiti svarbūs DK nuostatai ir alternatyvos
Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta ir darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių - tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. DK pateikia baigtinį svarbių priežasčių sąrašą (pvz., ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas atlyginimas ir kt.).
Taip pat darbdavys gali nutraukti darbo sutartį savo valia (DK 59 str.), kai pranešama trumpiau nei įprastai - tuomet gali būti taikoma didesnė išeitinė išmoka (pvz., ne mažesnė kaip 6 VDU pagal tam tikras aplinkybes). Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (125 str.) yra viena paprasčiausių formų, tačiau DK nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką.
Praktiniai patarimai darbdaviams be buhalterio
Jei įmonėje laikinai nėra buhalterės, darbdaviui reikėtų:
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės nedarbingumo metu
- Laikytis DK nustatytų įspėjimo terminų ir dokumentų ruošimo procedūros (rašytinis įspėjimas, įsakymas, 2-SD pranešimas SODrai);
- Apskaičiuoti VDU už paskutinius 3 kalendorinius mėnesius prieš atleidimo mėnesį;
- Įtraukti į apskaičiavimus ne tik bazinį atlyginimą, bet ir premijas, kurios atitinka DK sąlygas;
- Suskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
- Jeigu darbuotojas atidirbo 5 ir daugiau metų, informuoti apie galimybę prašyti ilgalaikio darbo išmokos SODroje po 3 mėnesių nuo atleidimo.
Teisinės rizikos ir rekomendacijos
Kiekvienam atleidimo pagrindui taikomos skirtingos atleidimo procedūros ir išeitinės kompensacijos. Todėl labai svarbu tiksliai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, laikytis teisės aktų reikalavimų ir tiksliai apskaičiuoti priklausančias išmokas. Netinkamas procedūrų laikymasis gali lemti atleidimo iš darbo pripažinimą neteisėtu.
Kam kreiptis, jei kyla ginčas
Jei kyla ginčas dėl atleidimo teisėtumo ar išeitinės išmokos dydžio, rekomenduojama kreiptis į teisinę pagalbą darbo ginčuose arba į Valstybinę darbo inspekciją, kuri paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas. Taip pat įmanoma kreiptis į profesinę sąjungą arba, esant galimybei, dėl konsultacijos pas samdomą darbo teisės specialistą.
Pavyzdys
Pavyzdžiui: darbuotojas įmonėje dirbo 4 metus pagal standartinį 5 dienų darbo savaitės grafiką. Pagal darbo santykių nutraukimo rūšį jam priklauso 2 mėnesių vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.
Atleidimo metu svarbu užtikrinti skaidrią komunikaciją: aiškiai pateikti raštišką įspėjimą, paaiškinti darbuotojui jo teises (įskaitant teisę kreiptis į SODrą dėl ilgalaikio darbo išmokos, jei atitinka sąlygas) ir pateikti galutinius apskaičiavimus atleidimo dieną.
tags: #pensisninko #atleidimas #is #darbo #ar #priklauso