Perkant iki 25 € + pristatymas 3,49 € VENIPAK, LP Express. Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871-1927) atminimas Lietuvoje dažniausiai siejasi su jo ganytojišku darbu tautiškai mišrioje Vilniaus vyskupijoje 1918-1925 metais. Nors Jurgio Matulaičio gyvenimas ir veikla gana plačiai aprašyti, iki šiol beveik jokio dėmesio nėra susilaukę ir visuomenei beveik nežinomi arkivyskupo darbai krikščioniškos socialinės filosofijos plėtojimo srityje.
J. Matulaičio socialinė mintis Lietuvoje pamiršta iš dalies dėl to, jog šiomis temomis jis daugiausiai rašė lenkų kalba, ypač dėstymo Varšuvoje laikotarpiu. Dėl to ši mintis ne mažiau reikšminga tiek istoriškai, kaip padėjusi pamatus pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvos politinį gyvenimą formavusioms idėjoms, tiek ir šiandienai, kaip pavyzdys mūsų tautos katalikiškos socialinės minties, verčiančios kelti Lietuvoje ir ypač apleistus socialinio teisingumo klausimus.
J. Matulaičio socialinės filosofijos tekstų rinktinė „Socialinė filosofija” yra bandymas grąžinti į Lietuvos gyvenimą tiek J. Matulaičio mintis apie socialinį klausimą kaip įgyvendintą teisingumą, tiek suvokimą, kad socialiniai klausimai kyla ne tik dėl gėrybių kūrimo ir skirstymo, bet ir dėl jų teisingo paskirstymo bei bendrojo gėrio sąlygų.
Anotacijoje teigiama, kad Pal. Jurgis Matulaitis prieš šimtą metų ramiai ir įtaigiai kalbėjo apie visuomenės solidarumą ir bendrąjį gėrį, abejojo pavienio žmogaus egoizmu grindžiama visuomenės tvarka, o bendruomenės raidoje iškylantys keblumai ir sunkumai („socialinis klausimas”) yra kiekvieno piliečio reikalas ir kiekvienas pagal galimybę turįs prisidėti prie jų įveikimo.
Knyga versta iš lenkų kalba XX amžiaus pradžioje skelbtų ir Lietuvoje faktiškai nežinomų Matulaičio tekstų socialinės filosofijos tematika. Svarba daugiau istorinė - ši knyga iš esmės paankstina katalikiškos socialinės minties pradžią Lietuvoje (įvadą parašiusio prof. Albino Plėšnio vertinimas). Minkšti viršeliai, 148 puslapiai, 4 eurai. Anotacija: Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atminimas Lietuvoje dažnai siejamas su ganytojišku darbu tautiškai mišrioje Vilniaus vyskupijoje, bet jo darbai krikščioniškos socialinės filosofijos plėtroje nusipelno platesnio dėmesio.
Taip pat skaitykite: Susipažinkite su visuomenininko Jurgio Elisono palikimu
Straipsniuose aptariami socialinės filosofijos pradmenys Lietuvoje, pristatomi autorius ir Bažnyčios požiūris į socialinius klausimus, darbininkų padėtį ir turtinius santykius. J. Matulaičio nuomone, socialinis klausimas kyla iš kintančių ūkininkavimo sąlygų ir klaidingo žmogaus bei visuomenės gyvenimo supratimo, todėl reikia kelti teisingus reikalavimus. Katalogas pabrėžia, kad nuosavybės klausimas priklauso Bažnyčios kompetencijai tik tiek, kiek jis susijęs su bendrojo gėrio, teisingumo, doros ir prigimtinės teisės reikalavimais.
Lenkų istorikai J. Matulaitį laiko vienu žymiausių visuomenės mokslų žinovų Abiejų Tautų Respublikoje iki Pirmojo pasaulinio karo. Panašiai kaip ir pirmoji socialinė enciklika, jo laikmetyje išryškėjo Bažnyčios socialinio mokymo poreikis, todėl jo darbas labai aktualus šių laikų diskusijoms apie socialinę teisingumą.
Matulaičio įtaka Lietuvos katalikiškajai socialinei mintžiai
Pal. J. Matulaičio socialinė mintis išlieka aktuali šiuolaikinei Lietuvos akademinei bendruomenei ir pilietinei visuomenei, kuri siekia pažinti Bažnyčios socialinį mokymą ir krikščioniškosios demokratijos krypties šaknis. Profesoriaus Albino Plėšnio vertinimu, Jurgis Matulaitis yra socialinės filosofijos pradininkas Lietuvoje, o Prelatas Mykolas Krupavičius aiškiai įvardijo jį kaip įkvėpėją žemės reformos įgyvendinimo kontekste.
Laidoje „Jurgio Matulaičio socialinės minties“ aptarta jo svarba, gyvenimo aplinkybės ir užmarštis šiandieninėje Lietuvoje rodo, jog jo tekstai vis dar išlieka aktualūs. Laidos moterys ir vyrai - Santa Kančytė, Vytautas Sinica ir sesuo Daiva Kuzmickaitė - pabrėžia, kad Matulaičio nuostatos gali būti įžvalios ir šių laikų socialiniams iššūkiams spręsti.
Apibendrinant, Jurgis Matulaitis - socialinės filosofijos pradininkas Lietuvoje, kurio darbai padėjo suvokti socialinio klausimo esmę kaip įgyvendintą teisingumą ir skatino visuomenę kryptingai kelti teisingumo reikalavimus bendruomenėje ir valstybėje.
Taip pat skaitykite: Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas Vilniuje
Karaliautėse šiandieninėse diskusijose svarbu atkreipti dėmesį į Matulaičio įnašą į socialinį Bažnyčios mokymą, kuris, pasak jo, kilo iš rūpinimosi žmogumi ir toliau plėtojosi kaip sisteminga visuomeninė doktrina. Jo požiūrio į solidarumą ir bendrąjį gėrį reikšmės yra aktualios ne tik istorijos kontekste, bet ir šiandienos Lietuvos socialiniams klausimams - ypač kai kalbama apie teisingumą, turtinius santykius ir bendruomenės vaidmenį sprendžiant socialinius keblumus.
- Jurgio Matulaičio gyvenimo epochų ir socialinės minties konteksto apžvalga
- Socialinis klausimas kaip įgyvendintas teisingumas
- Nuosavybės klausimo teisiniai ir moraliniai pagrindai Bažnyčios požiūriu
- Matulaičio įtaka Lietuvai: žemės reformos įkvėpėjas ir krikščioniškosios demokratijos šalininkas
- Šiuolaikinis įvertinimas ir didžiausios įtakos taškai akademinėje bendruomenėje
Šiandien Lietuvoje Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo kontekstą primena matuoti įrankiai - tekstų rinktinės, įvadiniai straipsniai, akademinės analizės, ir net specialiai parengtos programos, kurios įtvirtina Matulaičio paveldą kaip pirmojo tarpsnio pradžią katalikiškosios socialinės minties Lietuvos istorijoje. Taip pat aktualu prisiminti, kad jo darbai įnešė svarų indėlį į pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio idejų formavimą.
Kodėl verta turėti problemų? | Jurgis Terleckas & Matas Gancevičius | TEDxYouth@VJG
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
tags: #jurgis #matulaitis #socialine #filosofija