Aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos istorija Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) veikla ir neregių socialinės integracijos siekiais. Šios mokyklos įsteigimas buvo svarbus žingsnis gerinant aklųjų gyvenimo kokybę ir suteikiant jiems galimybes įsidarbinti bei dalyvauti visuomenės gyvenime.
Brailio rašto kaladėlės - vienas iš būdų neregiams mokytis rašto.
Aklųjų globos ištakos Lietuvoje
Aklųjų globos Lietuvoje ištakos siekia XX amžiaus pradžią. 1924 m. liepos 24-25 dienomis Kaune įvyko Lietuvos aklųjų I suvažiavimas. Šis suvažiavimas nutarė įsteigti Lietuvos aklųjų sąjungą, priėmė sąjungos įstatus, išrinko 5 narių centro valdybą ir 3 narių revizijos komisiją.
LAS Centro valdybos pastangomis lapkričio 15 d. buvo įsteigtas Aklųjų institutas Kaune, Tvirtovės alėjoje 6 (dabar Taikos prospektas). Aklųjų institutas moko neregius vaikus ir jaunuolius bendrojo lavinimo dalykų, muzikos ir amatų.
LAGD buvo numačiusi užsienio šalių pavyzdžiu Aklųjų institutą gerokai išplėsti - sukurti įstaigą, turinčią ne tik bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklą, bet ir nemažas gamybines dirbtuves, dirbantiems neregiams internatą, ikimokyklinio amžiaus nematančių vaikų darželį, nusenusiems akliesiems prieglaudą; buvo numačiusi pasirūpinti ir silpnaregių mokymu.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: tikslai ir uždaviniai
Aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos įkūrimas
Aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos steigimo iniciatoriai siekė spręsti neregių socializacijos ir įdarbinimo problemas. Ypatingą dėmesį šiam klausimui skyrė LAD centro valdybos Aklųjų darbingumo atkūrimo ir įdarbinimo skyriaus viršininkas Antanas Grigutis.
Jo ir bendraminčių iniciatyva Kretkampyje (Šakių r.) 1975 m. liepos 1 d. buvo įsteigta ir pradėjo veikti Aklųjų darbingumo atkūrimo mokykla, vėliau pavadinta Aklųjų reabilitacijos profesine technikos mokykla. Naujoji mokykla įkurta prie Nemuno tarp pušynų.
Šakių herbas
Mokyklai priklausančioje 50 ha teritorijoje nemažą plotą užėmė miškas, sodas, dirbamos žemės sklypas.
Juozas Ežerskis buvo pakviestas vadovauti šiai naujai mokymo įstaigai. Teko atlikti didelį organizacinį kuriamąjį darbą. Netrukus reikėjo patikslinti ir mokyklos tikslus bei užduotis. Mokykla buvo perorganizuota į Aklųjų reabilitacijos profesinę technikos mokyklą.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
Mokyklos veikla ir mokymo programos
Naujosios mokyklos viena svarbiausių funkcijų - mokyti naujai įdarbinamus regėjimo neįgaliuosius elementariosios reabilitacijos dalykų. Mokslas mokykloje truko 3 mėnesius. Neregiai buvo mokomi pagal specialiai paruoštas programas, panaudojant įvairias vaizdines priemones. Po metų mokomoji programa buvo koreguojama.
Iš viso mokykloje mokėsi ne daugiau kaip 40 žmonių. Jie buvo skirstomi į keturias grupes po 10 žmonių. Dvi pirmąsias grupes sudarė nedirbantys darbingo amžiaus regėjimo neįgalieji, buvę pedagogiškai apleisti aklieji ir naujai apakusieji. Pastariesiems mokykloje dėstyti dalykai padėjo įgyti pagrindinių praktinių įgūdžių, reikalingų depresinei būsenai įveikti.
Aklųjų reabilitacijos profesinėje technikos mokykloje buvo mokoma šių dalykų:
- Organizuota aklųjų judėjimo istorija
- Brailio raštas
- Pagrindinės žinios apie akių susirgimus ir jų profilaktiką
- Politinis švietimas
- Orientavimasis erdvėje
- Namų ruoša ir savitvarka
- Fizinė kultūra
Be išvardintų mokomųjų dalykų, daug dėmesio skirta darbo įgūdžiams formuoti. Neregiai, baigę šią mokyklą, įgydavo vieną iš namudininkų specialybių, galėjo dirbti gamybiniuose mokymo kombinatuose (GMK).
Kiekvieną vakarą, pasibaigus užsiėmimams, mokinių laukė įvairūs kultūriniai renginiai, kuriuos organizavo trys auklėtojai ir ratelių vadovas. Norintys galėjo savo jėgas išmėginti meno saviveikloje.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
1976 m. vasario 2 d. išleidžiama pirmoji Aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos mokinių laida. 1980 m. gegužės 27 d. buvo išleista 15-oji mokinių laida. Baigimo pažymėjimas buvo įteiktas 468 auklėtiniui. Iš jų 360 iki tol nebuvo dirbę draugijoje.
Mokyklos 5 metų sukakčiai buvo atidarytas naujas mokymo korpusas. Didžiausia mokinių dalis - žmonės su pradiniu išsilavinimu. Trečdalis į mokyklą ateinančių žmonių - II grupės regėjimo neįgalieji, dauguma vyresni negu 40 metų.
Mokykla atliko ir kitą funkciją - vasarą ji virsdavo Aklųjų draugijos narių poilsiavimo vieta.
Mokyklos uždarymas ir priežastys
Ši mokykla veikė tik 11 metų. LAD centro valdybos prezidiumas nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. Viename žurnalui "Mūsų žodis" duotame interviu LAD CV darbingumo atkūrimo ir įdarbinimo skyriaus viršininkas Antanas Grigutis samprotavo: "Nuo 1975 iki 1986 m. grąžinta į savarankišką gyvenimą apie 1000 regėjimo neįgaliųjų. Kasmet beveik po 100. Išleisdavo tris laidas per metus, kiekviena - po 34-35 mokinius.
Pagrindinė mokyklos uždarymo priežastis - mokykla parengdavo ne daugiau 100 darbininkų, vos pusę. O kombinatuose įdarbindavo kasmet 200 naujų darbininkų. Tuos, kurie negalėjo važiuoti į Kretkampį, reikėjo vietoje reabilituoti. Vadinasi, Kretkampis skaldė reabilitatorių jėgas.
Nors Aklųjų darbingumo atkūrimo mokykla veikė neilgai, ji suvaidino svarbų vaidmenį neregių reabilitacijos ir integracijos procese Lietuvoje. Ši mokykla suteikė daugeliui aklųjų galimybę įgyti naujų įgūdžių, susirasti darbą ir tapti visaverčiais visuomenės nariais.
Aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos statistika
| Metai | Auklėtinių skaičius | Iš jų nedirbusių draugijoje |
|---|---|---|
| 1975-1980 | 468 | 360 |
tags: #akluju #darbingumo #atkurimo #mokykla