Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu. Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai.
Pasak Herbert Benson, medicina nulemia tik 25 proc. ligos kontrolės, likusius 75 proc. Antroji svarbi žinia: susirgo kūnas, ne siela. Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu.
Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Leiskite likimui jus suvesti su žmonėmis, kuriems rūpi jūsų savijauta ir patiriami išgyvenimai. Palaikymo sistema yra nuostabus dalykas.
Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti arba nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį. Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Nėra priežasčių nepasitikėti gydytojais ir mokslu.
Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Tam jūs turite pakankamai laiko. Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą. Jūs nesate vienintelis kenčiantis žmogus. Jūsų artimiesiems taip pat sunku.
Taip pat skaitykite: Etiškai atsakinga slauga: praktinis pritaikymas
Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis. Jie nerimaus mažiau, kai su jais ir toliau bendrausite atvirai ir sąžiningai. Jūs esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Sveikas mąstymas veda sveiko kūno link. Leiskite sau ilsėtis.
Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas. Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas. Jūsų silpnybės yra tiek pat svarbios kiek ir stiprybės. Susikurkite prisiminimų banką. Patalpinkite į jį malonius vaikystės prisiminimus, mėgstamus kvapus, vertingas mintis. Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą. Bus gerų ir blogų dienų. Jos keis viena kitą. Tą būtinai prisiminkite, kai bus sunku. Tuo metu leiskite draugams ir jus mylintiems žmonėms pasirūpinti jumis ypatingais būdais. Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.
Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais?
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta.
Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą, patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas. Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama. Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką.
Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip galima palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti.
Taip pat skaitykite: Išsamus slaugos tyrimų vadovas
Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Atsižvelgiant į jūsų diagnozę ir gydymo planą, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi.
Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.
Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, asmeninėse ar virtualiose paramos grupėse.
Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Pavyzdžiui, pasakyti, ar dėl vėžio gydymo gali slinkti plaukai, ir jei taip, kada tai gali įvykti, kad tai Jūsų nenustebintų.
Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas. Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus. Duokite sau laiko prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: bendravimas slaugoje
Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo. Jei taip, kada šie pokyčiai gali įvykti?
Kaip susidoroti su nežinomybe?
Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai. Būtinybė atidėti planus. Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių.
Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko.
Gydymas gali būti neveiksmingas. Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį. Gydymas nebebus veiksmingas. Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti.
Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais. Vėžys sugrįš. Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą.
Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime. Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis.
Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Grupė gali padėti pasidalyti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašią vėžio patirtį. Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.
Kaip suvaldyti stresą?
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti. Venkite tvarkaraščio konfliktų.
Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Žinokite savo ribas.
Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas.
Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti. Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos. Nustatykite prioritetus.
Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas. Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti.
Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate. Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks.
Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą. Leiskite laiką lauke. Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje. Planuokite socialinę veiklą.
Gerai maitinkitės. Gausiai miegokite. Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu. Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį. Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką.
Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą. Rašykite dienoraštį. Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.
Kaip susidoroti su pykčiu?
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų.
Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate.
Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Pyktį galite išreikšti ir išlieti įvairiais sveikais būdais:Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite: šeimos nariu, draugu, psichologu ar dvasininku apie tai, kodėl pykstate.Užsiimkite fizine veikla išjausdami visą pykčio intensyvumą.
Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje. Visada mankštindavausi, kad sudeginčiau pyktį. Supykau ant savo mylimojo, draugo, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros komandos nario. Mano sutuoktinis ar partneris atrodo nuolat piktas nuo tada, kai man buvo diagnozuotas vėžys. Mano vaikai pyksta dėl to, kad sergu vėžiu, o aš nežinau, kaip jiems padėti.
Kaip įveikti nerimą?
Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo. Jei jums ar jūsų artimajam neseniai buvo diagnozuotas vėžys arba jums taikomas vėžio gydymas, nerimas yra tikėtina reakcija į tai. Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena.
Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali padaryti tam tikrų dalykų, kuriuos darydavo, bijo išmėginti, bijo naujų patirčių, bijo rinktis. Net dėl padidėjusio nerimo lygio kartais nustoja daryti tai, ką darydavo, arba darosi nebejauku ir kyla baimė. Tuomet tas vidinis nerimas net kaltės jausmą sumažina energijos lygį. Bet yra ir teigiamos nerimo pasek...
Dvasingumo raiška medicinoje - kas tai?
Sudėtingas, nelengvai apibrėžiamas reiškinys… Sunkiai atrandamos dvasingumo apraiškos institucionalizuotoje medicinos veikloje. Daug lengviau apie dvasingumą mąstyti individualiai, apčiuopti kiekvienam savyje, nes žmogus nėra tik fizinė, bet ir dvasinė būtybė. Pusiausvyra tarp materialaus ir dvasinio pasaulio, tarp fizinio ir mentalinio kūno. Ir koks skirtumas, kas tu esi - slaugytojas, gydytojas, pacientas?
Tačiau dauguma medicinos profesionalų gerai jaučiasi bendraudami su savo pacientais bei atlikdami medicinines procedūras, besirūpindami kūnu, tačiau palietus labiau asmenines, subjektyvias žmogaus sritis - tokias kaip dvasingumas, emocinė paciento gerovė - jiems kyla įvairių dvejonių, ima stigti pasitikėjimo savimi. Arba…tam nelieka laiko. Dėl to pokalbiuose su pacientais sveikatos profesionalai dažniausiai linkę vengti temos, liečiančios dvasinę plotmę, neretai sieja ją tik su religija, kitomis dvasinėmis praktikomis.
Viena iš priežasčių, kodėl slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai nelinkę aptarinėti dvasinės sveikatos, dvasinių poreikių ir dvasinės paramos klausimus, yra ir ta, kad nėra vieno, aiškaus dvasingumo termino supratimo. Sąvoka dvasingumas turi labai plačią ir sunkiai apibrėžiamą reikšmę. Dvasingumas dažnai siejamas su religija.
Jis gali būti apibrėžtas kaip tikėjimo sistema, apimanti nematerialius dalykus ir gyvenimo įvykių įprasminimą. Išsivysčiusiose visuomenėse dvasingumas įprastai išreiškiamas per vyraujančias religijas. Tyrimai atskleidė, kad net ir nereligingiems onkologiniams pacientams geros dvasinės sveikatos palaikymas gali sumažinti depresiją, nerimą, padėti susigyventi su diagnoze, rasti prasmę gyvenime. Tai rodo, kad dvasingumas nėra tolygus religingumui. Kitaip tariant, net ir netikintis žmogus gali būti ir yra dvasingas. Iš tiesų religingumas yra tarsi viena dvasingumo sudedamųjų dalių.
Religiniu aspektu dvasingumas apibrėžiamas kaip santykis su Dievu, Dievybe arba bet kuo kitu, kas ugdo prasmės jausmą, tikslą ir misiją gyvenime. Literatūroje vis dažniau galima rasti informacijos apie religijos ir dvasingumo svarbą sveikatos sistemoje. Miner-Williams (2005) sveikatą apibrėžia kaip kūno, proto ir dvasios visumą, vienybę bei harmoniją. Puchalski su bendraautoriais (2009) teigia, kad ligą galima suvokti kaip tam tikrą žmogiškosios būties vientisumo sutrikimą.
Mokslininkai įsitikinę, kad žmonės iš prigimties yra dvasingi, nes jiems būdingi santykiai su pačiais savimi, aplinkiniais, gamta ir kitais svarbiais bei šventais dalykais. Susirgus šie santykiai trinka ne tik žmogiškosios būtybės viduje, bet ir šeimos, namų bei darbo aplinkoje. Akivaizdu, kad religija ir dvasingumas yra glaudžiai susiję sveikatos komponentai, kurie padeda pacientams kovoti su jų liga, padeda numalšinti fizinius ir emocinius simptomus.
Dvasingumas bei religingumas gali lemti paciento sveikatos ir ligos suvokimą, o tai gali daryti įtaką jo pasitikėjimui arba nepasitikėjimui gydymo metodais. Įrodytas ryšys tarp dvasinės kančios ir depresijos, nerimo bei anoreksijos. Swinton (2006) teigia, kad dvasingumo aspektui reikia rasti vietą slaugos praktikoje. Dvasiniai poreikiai yra viskas, kas nesusiję su kūniškais poreikiais.
Slaugytojai dažnai klaidingai mano, kad geros dvasinės sveikatos užtikrinimas yra psichikos sveikatos darbuotojų, psichologų arba sielovadininkų kompetencija, ir dėl to slaugos praktikoje mažai gilinasi į pacientų dvasinės gerovės aspektus. Svarbu pabrėžti, kad slaugos praktikoje tarp dvasinių ir psichologinių paciento poreikių beveik nėra skirtumo.
Ypač aktualūs dvasingumo aspektai onkologijoje. Onkologinės ligos diagnozė ligoniui sukelia fizines, emocines ir socialines problemas. Pacientai pradeda baimintis dėl galimybės prarasti darbą ir mylimuosius. Kyla „egzistencinė kančia“ (angl. existence distress), dėl ko atsiranda mirties baimė, pomirtinio gyvenimo paieškos ir neišvengiamas klausimas, „kodėl aš?“ Visos šios dvasinės problemos gali skatinti pacientą neigti diagnozę, atsisakyti gydymo laiku. Nustatyta, kad dvasingumas ir religingumas turi neigiamą ryšį su depresija: kuo žmogus dvasingesnis, tuo mažesnė tikimybė atsirasti depresijai.
Švento Petro dienos hospise Bristolyje, Jungtinėje Karalystėje, McCoubrie tyrė vėžiu sergančius pacientus, siekdamas išsiaiškinti ryšį tarp nerimo, depresijos ir dvasingumo. Pacientų, sergančių pažengusiu vėžiu, imtyje buvo taip pat nustatyta stipriai neigiama sąsaja tarp dvasingumo ir nerimo bei depresijos. Graikijoje tyrime dalyvavo onkologiniai pacientai, kurių išgyvenimo tikimybė siekė pusmetį.
Musulmoniškame Libane mokslininkų nustatyta, kad onkologiniai pacientai, turintys aukštesnį gyvenimo prasmės, ramybės ir vilties lygį, pasižymi geresne emocine ir pažintine funkcija. Svarbu tai, kad aukštesnės dvasinės gerovės lygis onkologiniams pacientams padeda apsisaugoti nuo nevilties ir noro užbaigti gyvenimą. Paliatyvioji pagalba dar glaudžiau susijusi su pacientų dvasinių problemų sprendimu. Tyrimai rodo, kad nepagydomomis ligomis sergantys pacientai jaučia didelį poreikį ir susidomėjimą dvasingumo aspektų įtraukimu į jų sveikatos priežiūrą.
Puchalski ir kt. Nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams labai sunku pripažinti, kad medicininės technologijos nebegali padėti. Vašingtone 2015-2016 m. buvo apžvelgta 20 pacientų, kurie sirgo pažengusiu širdies nepakankamumu, paliatyvios pagalbos dokumentai. Dvasinei sveikatai gerinti svarbi gydymo įstaigos aplinka.
Kaip antai, Vokietijos hospisai yra krikščioniškųjų pažiūrų institucijos, palatose yra pakabinti kryžiai ir Marijos paveikslai. Tačiau, atvykus naujam pacientui, visada atsižvelgiama į jo religines pažiūras. Jeigu pacientas nėra krikščionis ir jis nenori matyti krikščioniškų simbolių, jie yra išnešami iš jo palatos. Pacientui leidžiama atsivežti savo religinių simbolių ir juos išsidėstyti.
Nors dvasingumas dažnai tapatinamas su žmogaus religingumu, tačiau tai yra komplementarus, dvipusis reiškinys. Jis susijęs ir su gyvenimo prasmės bei tikslo klausimais, o tai ir žmogiškosios egzistencijos dalis, orientuota į transcendentines vertybes. Religija rūpinasi egzistencijos prasme ir per ritualus, lūkesčius, dalyvavimą bendruomenėje ir apeigose, realizuoja dvasingumo raišką.
tags: #dvasingumas #slaugoje #onkologiniu #ligoniu #dvasine #gerove