Socialinių įgūdžių ugdymas yra esminė sąlyga, užtikrinanti paauglio sėkmingą integraciją į visuomenę. Straipsnyje pristatomas teorinis ir empirinės raiškos modelis, kurį sudaro intrapersonaliniai, interpersonaliniai bei veiklos ir bendradaravimo įgūdžiai, taip pat lyginamoji sutrikusio regėjimo paauglių raiška su normalaus regėjimo paauglių įgūdžiais. Pabrėžiama, kad mokomosios ir nepamokinės veiklos įtaka socialinių įgūdžių formavimui priklauso nuo veiklos tikslingumo, prasmės ir santykių humaniškumo joje, o pedagogų gnostiniai, komunikaciniai ir organizaciniai gebėjimai taip pat stipriai veikia rezultatą.
Teorinis modelis ir jo dalys
Modelis apima tris pagrindines sritys: intrapersonalinius įgūdžius (savęs pažinimas, savęs vertinimas, savikontrolė), interpersonalinius įgūdžius (kontakto užmezgimas, verbalinis ir neverbalinis kontaktas, tarpusavio sąveikos kūrimas, konfliktų sprendimas) bei veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžius (veiklos organizavimas, palankios atmosferos kūrimas, veiklos rezultatų vertinimas). Atsižvelgiant į tyrimų duomenis, lyginami sutrikusio regėjimo paaugliai, mokosi spaudžiant tiek specialiąsias, tiek integruotas į bendrojo lavinimo mokyklas, intrapersonaliniai, interpersonaliniai bei veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžių raiškos ypatumai. Taip pat atskleidžiami panašumai ir skirtumai tarp sutrikusio regėjimo ir normalaus regėjimo paauglių.
Intrapersonaliniai įgūdžiai
Paaugliai turi skatinti pažintinį intereso mokymo procese, ugdyti emocinį nusiteikimą veikti ir įtraukimą į praktinę veiklą. Emocinio ir kognityvinio pobūdžio gebėjimai lemia gebėjimą priimti sprendimus, saugiai reikšti jausmus ir valdyti stresą.
Interpersonaliniai įgūdžiai
Šie įgūdžiai - kontaktų kūrimas, verbalinis ir neverbalinis bendravimas, konfliktų sprendimas - laikomi esminiais baigiant pasiekti sėkmingą socialinę integraciją. Pedagogų vaidmuo čia yra suteikti tinkamus įrankius dialogui, aktyviam klausymui ir empatiniam reakcijai.
Veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžiai
Šio segmento tikslas - organizuoti veiklą, kurti palankią atmosferą ir vertinti rezultatus. Tai apima konstruktyvų komandinį darbą, laiką ir resursus veiklos planavimui bei įgyvendinimui, o taip pat vertinimą, ar veikla skatina socialinių ryšių plėtrą.
Taip pat skaitykite: Pagalba šeimoms, turinčioms socialinių įgūdžių stoką
Sutrikusio regėjimo paauglių ir normalaus regėjimo paauglių raiškos skirtumai
Remiantis tyrimų duomenimis, paauglių su sutrikusiu regėjimu intrapersonaliniai, interpersonaliniai bei veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžiai gali rodyti specifines ypatybes, kurios skiriasi nuo normalaus regėjimo paauglių. Tačiau identifikuojama ir daugybė panašumų: socialiniai įgūdžiai formuojasi per patirtį, stebėjimą ir praktinę veiklą, o ankstyvasis vaikystės socialinis mokymasis vyksta per kasdienes patirtis, žaidimą ir kontaktą su kitais žmonėmis.
M mokomosios ir nepamokinės veiklos įtaka ugdymui
Nustatyta, kad veiklos tipo (mokinės ar nepamokinės) įtaka socialinių įgūdžių ugdymui lemia: veiklos tikslumas, asmeninis ir socialinis prasmingumas, veiklos aktyvumas, santykių humaniškumas. Pedagogų gnostiniai gebėjimai (savęs pažinimas, komunikacija, organizacija) taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Tarpinį ryšį su socialinių įgūdžių ugdymu turi pedagogai
Pedagogų gnostinės, komunikacinės ir organizacinės gebėjimai įtakoja ugdymo efektyvumą. Taip pat svarbi specialisto kompetencija kuriant atitinkamas aplinkybes, kuriose paaugliai jaustųsi saugūs reikšti save ir dalyvauti bendrose veiklose.
Pedagoginės prielaidos ir praktika
Nustatytos eksperimentiškai patikrintos sutrikusio regėjimo paauglių socialinių įgūdžių ugdymo pedagoginės prielaidos: 1) pažintinio intereso skatinimas mokyme; 2) emocinio nusiteikimo veikti žadinimas; 3) paauglių įsitraukimas į praktinę veiklą. Šios gairės taikomos siekiant užtikrinti nuoseklų, kontekstinį ir individualiai prisitaikytą ugdymą.
Pasakojimai apie tėvų ir švietimo institucijų vaidmenį
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas yra esminis elementas, leidžiantis efektyviai ugdyti vaikų socialinius įgūdžius. Tėvai turi būti įtraukti į nuolatinį informavimą apie vaiko pasiekimus, dalyvauti mokymuose ir seminaruose, o specialistai - teikti pagalbą ir patarimus tiek vaikams, tiek jų šeimoms. Ankstyvame amžiuje svarbu formuoti aplinką, kurioje vaikas jaučiasi saugus reikšti save ir kurioje sąveika su bendraamžiais skatinama per struktūruotą, empatišką ir įtraukiantį veiklos pobūdį.
Taip pat skaitykite: socialinių įgūdžių ugdymas globos įstaigų gyventojams
Įvairūs metodai socialinių įgūdžių ugdymui
Dažnai minimi metodai: videomodelingas (švietėjiškai įrodymais pagrįstas metodas, padedantis įgūdžiams tobulinti žaidimą, bendravimą, pokalbio užmezgimą); socialinės istorijos (aprašo konkrečias situacijas ir elgesio lūkesčius); ABA principų taikymas grupėse; kognityvinė elgesio terapija (KET) - emocijų valdymo ir įsijautimo stiprinimui; savistabos mokymas; veikla pagrįstos programos (remiasi paauglio interesais); bendraamžių tarpininkavimas; tėvų mokymai; vaikų dienos centrai (VDC) kaip įrankiai socialinių įgūdžių ugdymui bei dalinimas su dailės veikla.
Taip pat svarbu iš naujo įvertinti vaiko pradines socialines sąveikas (vertinimas, planavimas, įgyvendinimas) ir individualų bei grupinį darbą derinti pagal poreikius. Be to, akcentuojama socialinės reabilitacijos svarba - medicininė, psichologinė, edukacinė, profesinė ir adaptacinė jos rūšys, trijų etapų (vertinimo, planavimo ir vykdymo) modelis.
Tėvų įtraukties patarimai
- Sužinokite daugiau apie autizmą ir vaiko elgesį; daugiau supratimo - geresnių sprendimų priėmimas.
- Kreipkitės pagalbos į specialistus, kitus tėvus, kurie augina panašiai.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos; sukurkite aiškius lūkesčius ir ribas namuose.
- Užmezkite ryšį su vaiku per pokalbius be žargono, naudodami „AŠ kalbą“ (pvz., „man nemalonu, kai…“).
- Skirkite laiko žaidimams ir suprasite, kaip vaikas komunikuoja be žodžių; skatinkite humorą ir teigiamą požiūrį į iššūkius.
Išvada
Socialinių įgūdžių ugdymas yra itin svarbus tiek paaugliams su regos sutrikimais, tiek tiems, kurie augo socialinėje rizikoje. Įrodymais grįstos praktikos metodai, tokie kaip videomodelingas, socialinės istorijos, ABA principai, KET ir tėvų įtraukimas, gali būti veiksmingi, tačiau būtina individualiai pritaikyti ir nuolat vertinti jų efektyvumą. Aplinkos, kurioje vaikas jaučiasi saugus, atviri pokalbiai, nuoseklūs pavyzdžiai iš suaugusiųjų ir nuolatinė partnerystė tarp šeimos, mokyklos ir specialistų - viso to sinergija padeda vaikams įveikti sunkumus ir įsilieti į visuomenę.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
tags: #socialiniu #igudziu #stoka