Lietuvoje vis dažniau kalbama apie socialinių įgūdžių stoką vaikų ir šeimų aplinkoje, o šios problemos pasekmės matomos tiek rizikos šeimose, tiek socialinės globos įstaigose. Socialinių įgūdžių stoka - tai ne tik asmenybės trūkumai, bet ir socialinės aplinkos, materialinių išteklių ir specialistų veiklos nelygybė, kuri kartu kuria riziką vaikų raidai ir saugumui.
Kas yra socialiniai įgūdžiai ir kodėl jie svarbūs?
Teoriškai, socialiniai įgūdžiai yra asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Savigarba ir pagarba kitam, domėjimasis aplinka, gebėjimas bendrauti ir spręsti problemas, tvarkos ir higienos užtikrinimas, poreikis tobulėti - tai socialiniai įgūdžiai, ugdantys vaiko asmenybę.
"Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose", - sako R. Bložienė.
Socialinių įgūdžių grupės ir savikontrolės reikšmė
Pagal mokslinę literatūrą socialinius įgūdžius galima suskirstyti į intrapersonalinius (santykis su savimi), interpersonalinius (santykis su kitais) ir veiklos bei bendravimo įgūdžius. Didžiausią dėmesį dažnai skiria savikontrolei - gebėjimui suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis bei jausmus. Savikontrolės įgūdžiai padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir konstruktyviai spręsti problemas.
Remiantis įvairių autorių darbais, savikontrolę apibūdinantys komponentai yra savitvarda ir savidrausmė. Savireguliacija apima gebėjimą sąmoningai keisti elgesį, atidėti malonumus ar kontroliuoti pyktį - tai procesai, kurie formuojasi per socializaciją ir kognityvinių gebėjimų raidą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinių įgūdžių stoka rizikos šeimose - praktinės pasekmės
Panevėžio rajono vaikų teisių specialistai teigia, kad negalima jaustis ramūs nė dėl vienos socialinės rizikos šeimos. Panevėžio rajone socialinės rizikos apskaitoje yra 257 šeimos, kuriose auga 550 vaikų. Didžiulis skurdas ir sunkiai įsivaizduojamos gyvenimo sąlygos būdingos tokioms šeimoms: buityje trūksta elementarios tvarkos, pro kiaurus langus ir palaikes sukiužusių trobelių sienas veržiasi šaltis, vaikai migdomi po du lovelėje, trūksta ne tik drabužių, bet ir maisto.
A. Krikščiūnienė griauna visuomenėje susiformavusį stereotipą, kad socialinės rizikos šeimos - alkoholikai ir tinginiai. Už oficialaus jas apibūdinančio termino „socialinių įgūdžių stoka“ dažnai slypi neįvardytos sveikatos problemos. A. Krikščiūnienės nuomone, maždaug trečdalyje socialinės rizikos šeimų ryškus lengvas protinis atsilikimas, nors medikai šiuos asmenis laiko sveikais.
Kita jos lankoma keturis paauglius auginanti šeima glaudžiasi vieno kambario trobelėje vidury laukų, kur nėra net galimybės laikytis elementarios higienos. Socialiniai darbuotojai visada po didinamuoju stiklu, bet jų galios - minimalios, o požiūris į varguolių padėjėjus dažnai skeptiškas. A. Krikščiūnienę stebina, kad socialinės rizikos šeimoje nutikus tragedijai visų akys atgręžiamos į seniūniją, socialinius darbuotojus, vaikų teisių specialistus.
Materialinės bazės ir paslaugų trūkumas
A. Krikščiūnienė teigia, kad didžiulė problema, jog padėti socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams tiesiog nėra materialinės bazės. Nors daugelio jų gyvenimo sąlygos apgailėtinos, jas pagerinti sunkiai įmanoma. Šiuo metu Panevėžio rajone eilėje socialiniam būstui gauti laukia 107 šeimos ir asmenys.
Vaikai iš šeimų paimami tik kraštutiniu atveju. Per 2015-uosius Panevėžio rajone iš 5 šeimų paimta 16 vaikų. Tik vienu atveju nepilnamečiai gelbėti nuo svetimo žmogaus smurto. Visais kitais prieš savo atžalas psichologiškai ir fiziškai smurtavo patys gimdytojai.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Tėvystės įgūdžių stoka ir socialinio darbuotojo vaidmuo
Tyrimai atskleidžia, kad sunkumai, su kuriais susiduria tėvai ugdydami vaikus yra: netinkami vaikų auklėjimo šeimoje būdai bei netinkamas vaikų elgesys. Socialiniai darbuotojai padeda tėvams spręsti problemas teikdami bendrąsias socialines paslaugas bei specialiąsias socialines paslaugas (tėvystės įgūdžių ugdymas).
Tėvai į tėvystės įgūdžių mokymus patenka įpareigoti arba rekomenduoti institucijų, specialistų dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos. Socialiniai darbuotojai mokymų pradžioje patiria sunkumus su nemotyvuotais tėvais. Tėvus motyvuojantys veiksniai: pačių tėvų sąmoningumas, palaikymas ir motyvavimas iš artimos aplinkos, socialinių darbuotojų motyvavimas, įdomios užduotys ir jauki aplinka. Tėvus demotyvuojantys veiksniai: kitų tėvų neigiamas požiūris, nenoras įsitraukti į veiklas, tėvų sunkumai pritaikant įgytas žinias praktiškai, artimųjų nepalaikymas, situacijos artimoje aplinkoje nepasikeitimas.
Tyrimo duomenys atskleidė mokymų naudą tėvams: pradėtos taikyti naujos auklėjimo priemonės (namų taisyklės ir ribos, drausminamųjų priemonių be fizinių bausmių taikymas, vaiko skatinimas). Pastebimas tėvų ir vaikų tarpusavio santykių pagerėjimas, konfliktų mažėjimas. Vis dėlto ne visada socialiniai darbuotojai turi grįžtamąjį ryšį iš mokymuose dalyvavusių tėvų.
Mobiliosios komandos ir darbas su šeima
Nuo sausio 1-osios Mobiliosios komandos pradėjo dirbti ne tik su suaugusiais šeimos nariais, bet ir su vaikais. Socialiniai darbuotojai pasakoja, kad dažnai atvykę randa emociškai sužlugdytus vaikus, kuriems meluojama, jų neišklausoma, jie kenčia nuo aplinkinių patyčių. Dirbant su šeimomis svarbu klausyti vaikų nuomonės: "Mes prašome vaikų nuomonės. Jie pilnaverčiai šeimos nariai ir turi teisę ją išsakyti."
Mobiliosios komandos darbo metodika apima aiškų laiko planavimą šeimai: "Jau pažinties su šeima dieną mes pranešame šeimai, kiek tiksliai laiko dirbsime su ja. Vaikams ir paaugliams visada pasakau, kad kartu būsime tik 30 dienų, bet per tą laiką drauge galime nuveikti labai daug."
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Konkrečios priemonės socialinių įgūdžių formavimui globos įstaigose
Svarbu formuoti socialinius įgūdžius tiek šeimoje, tiek socialinės globos įstaigose. Globotojai vaikus moko ne tik, kaip šluotą laikyti, bet ir asmens higienos. Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė ir nuoseklaus darbo įgūdžiai.
Vaikų lankymas būreliuose, dienos centruose ar įsitraukimas į visuomeninę veiklą didina savarankiškumą, atsakomybės jausmą, kantrybę ir gebėjimą valdyti emocijas. Jei namuose ir už jų ribų patenkinamas vaiko poreikis bendrauti, būti išklausytam, toks vaikas lengviau įveikia sunkumus, lengviau priima sprendimus, geba reikšti mintis.
Aplinkos ir institucinių pokyčių reikšmė
Siekiant veiksmingai spręsti socialinių įgūdžių stokos problemą rizikos šeimose, būtina stiprinti socialinių darbuotojų vaidmenį, užtikrinti jiems tinkamą materialinę bazę ir didinti visuomenės sąmoningumą apie šią problemą. Socialinių darbuotojų galios dažnai yra minimalios, jiems trūksta materialinių išteklių padėti šeimoms iš esmės pakeisti gyvenimo sąlygas.
Teisiniai reglamentai ir pertvarkos planai numato pertvarkyti stacionarias socialinės globos įstaigas, skatinti šeiminių namų steigimą, užtikrinti patalpas ir paslaugas, pritaikytas vaikų ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų reikmėms. Nustatomi apribojimai ilgalaikės socialinės globos vietoms vaikams su negalia, skatinama teikti globą šeiminiuose namuose, kur gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai.
Praktiniai darbo su šeima aspektai ir socialinio darbuotojo vertybės
Empatija, gebėjimas įsijausti į žmogaus situaciją, supratingumas, pagarba žmogui, noras kurti lygiavertį santykį - tai socialinio darbuotojo pagrindinės vertybės. "Negalime žmonių moralizuoti, barti, tai juos žemina ir verčia užsisklęsti", - sako specialistai. Socialiniai darbuotojai turi prisitaikyti prie aplinkos ir žmogaus, kalbėti suprantama kalba, nekelti savęs aukščiau žmonių, su kuriais dirba.
Dažnai šeimų modelis ir socialiniai įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą. Jei seneliai ir tėvai gyveno nesocialų gyvenimo modelį, vaikai neturi, kur išmokti reikalingų socialinių gebėjimų. Tad dalis atsakymo į problemą - gilinti supratimą apie žmogaus praeitį, gyvenimo istoriją ir tekusį išsilavinimą bei socialinę patirtį.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
VPK Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė aiškina, kad dažniausiai kaimynai nenori matyti, kas vyksta pašonėje. "Baisiausia, kad kaimynai tyli net tada, kai šeimoje kenčia vaikai." Visuomenės budrumas, pedagogų, socialinių darbuotojų, psichologų ir vaiko teisių gynėjų informavimas apie įtarimus dėl vaiko gerovės yra vienas iš būdų užkirsti kelią tragedijoms.
Pokalbis visagalis: jeigu kyla įtarimų, kad vaikas patiria socialinę atskirtį ar turi problemų namuose - kalbėkite su vaiku, informuokite pedagogus, socialinį darbuotoją ar psichologą. Kompetentingi specialistai pasiruošę padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai.
Siūlomi organizaciniai sprendimai
- Stiprinti Mobiliosios komandos ir socialinių darbuotojų pajėgumus, suteikiant tinkamą materialinę bazę ir darbo laiko lankstumą dirbti šeimoms pasiekiamu laiku.
- Plėsti tėvystės įgūdžių mokymus su aiškiu pritaikymu kasdieniam gyvenimui, užtikrinant grįžtamąjį ryšį ir praktinę pagalbą įgūdžiams įtvirtinti.
- Skatinti dienos centrų, būrelių ir bendruomeninių paslaugų prieinamumą kaip socialinių įgūdžių ugdymo erdves vaikams.
- Užtikrinti, kad socialinės globos įstaigos būtų pertvarkomos į šeiminius namus, pritaikytus vaikų ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų reikalavimams.
- Didinti visuomenės sąmoningumą ir kaimynų įsitraukimą, skatinant pranešimus apie galimus vaikų gerovės pažeidimus.
Lentelė: Socialinio darbuotojo veiklos elementai darbui su šeimomis
| Veikla | Turinys |
|---|---|
| Atvejo stebėsena | Siūlymai atvejo vadybininkui, pagalbos plano sudarymas ir koregavimas atsižvelgiant į šeimos poreikius |
| Darbo laikas | Darbas nustatytu kitu nei savivaldybės darbo laiku, siekiant užtikrinti pagalbą, kai šeima yra pasiekiama |
| Individuali priežiūra | Individualios priežiūros darbuotojas šeimai su mažais vaikais ar vaikais su negalia (vienas dirba su 4 šeimomis) |
| Koordinacija | Informacijos keitimas su atvejo vadybininku, tarpinstitucinis bendradarbiavimas |
Kaip socialinis darbuotojas apklausia klientus | Smurtas artimoje aplinkoje
Apibendrinimas
Socialinių įgūdžių stoka socialinės globos įstaigose ir rizikos šeimose yra sudėtinga problema, kurią lemia tiek individualūs, tiek struktūriniai veiksniai: šeimos istorija, trūkstamos tėvystės kompetencijos, materialinė nepriteklius, paslaugų trūkumas ir visuomenės abejingumas. Sprendimai reikalauja kompleksiško požiūrio: stiprinti socialinių darbuotojų galimybes, pertvarkyti globos įstaigas į šeiminius modelius, plėtoti prevencines programas, užtikrinti vaikams prieinamą ugdomąją ir socialinę veiklą bei skatinti visuomenės įsitraukimą.
tags: #socialiniu #igudziu #stoka #istaigos