Šiuo metu pašėlusiu greičiu besisukančioje visuomenėje vis daugiau žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinį nerimą - dėl sveikatos, šeimos, darbo problemų ar tiesiog laukiant, jog atsitiks kažkas negero. Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai.
Kas yra socialinis nerimas ir kaip jis susijęs su žmonių pasakojimais
Socialinis nerimas yra nerimas, kylantis socialinėse situacijose. Žmogus jaučia nerimą situacijose, kai gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba mano, jog jį kiti kritikuos. „Socialinis nerimas yra intensyvi, neracionali ir nuolatinė baimė, kuri stipriai slopina žmogaus asmenybės saviraišką.“
Socialinis nerimas gali pasireikšti specifinėse situacijose arba gali būti difuzinės, kai nerimą sukelia dauguma socialinių situacijų už įprasto žmonių rato ribų. Socialinio nerimo sutrikimas gydomas individualiai: atsižvelgiama į simptomų stiprumą, paveiktas sritis (darbas, laisvalaikis, santykiai), gydymo tikslus.
Pasakojimo funkcija: kaip žmonių pasakojimai formuoja socialinę patirtį
Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Tai socialinio bendravimo patirtis.
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą
Žmonių pasakojimai kaip socialinių įgūdžių formavimosi dalis
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti.
Socialinio nerimo požymiai ir kaip jie atsiskleidžia per pasakojimus
Socialinį nerimą išgyvenančiam žmogui būdingi tokie požymiai kaip nesėkmės baimė veikloje, baimė būti stebimam, neigiamo įvertinimo baimė, žema savivertė, į save sufokusuotas dėmesys, vengiančio ar „saugaus“ tipo elgesys, kalbėjimo sunkumai. Taip pat fiziniai simptomai, tokie kaip veido paraudimas, rankų virpėjimas, prakaitavimas, pykinimas, staigus poreikis šlapintis ir kiti.
Dažniausiai sukeliami socialinio nerimo skundai: nerimas dėl kasdienės veiklos susijusios su kitais žmonėmis, socialinės veiklos vengimas, akių kontakto vengimas, dalyvaujant veikloje jaučiamas nuolatinis nerimas, nerimas dėl kažko, kas yra suvokiama esant gėdinga. Stiprus nerimas sukelia kūno pojūčius: raumenų įtampa ir skausmas, dažnas širdies plakimas, svaigimas.
Pasakojimai apie gėdingas situacijas ir ruminacija
Analizavimas (ruminavimas) jau buvusių socialinių situacijų. Ką aš pasakiau? Kaip aš atrodžiau? Mintys, kad kiti visą laiką stebi ir vertina. Baimė būti sukritikuotiems. Baimė situacijų, kai kiti gali vertinti.
Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams
Karantino poveikis pasakojimams ir socialiniam nerimui
Karantino sąlygos jau pačios savaime yra keliančios nerimą, o socialinį nerimą turinčius asmenis tai paveikia dar labiau. Dėl karantino buvo stipriai apribojamas socialinių įgūdžių ir kompetencijų lavinimas. Nereikėjo išeiti iš komforto zonos, tad stiprėjo žmonių noras vengti nepatogių situacijų: komunikavimo, konfliktų sprendimo, pasisakymo viešai ir kitų.
„Už ekrano“ esantis žmogus jaučiasi saugiau nei bendraudamas gyvai, tad darbas iš namų tapo savotiška socialinį nerimą išgyvenančių žmonių komforto zona. Jam pasibaigus, padidėjo perdėta ir nepagrįsta žmonių baimė socialinėse situacijose, kuriose jie gali būti vertinami, pažeminti ar apsikvailinti.
Socialinis nerimas šiuolaikiniame pasaulyje | Dr. Fallon Goodman | TEDxUSF
Skirtumas tarp socialinio nerimo, drovumo ir viešo kalbėjimo baimės
Drovumas yra didele dalimi įgimtas žmogaus bruožas. Tai, kad žmogus yra drovus dar nereiškia, jog jis būtinai kentės nuo socialinio nerimo. Viešas kalbėjimas yra viena iš daugelio situacijų, kuriose gali pasireikšti socialinis nerimas. Nerimas tokioje situacijoje yra labai natūralus dalykas.
Nerimas tampa problema, kai žmogus pradeda vengti viešo kalbėjimo, visai būdais išsisukinėti, naudoti pagalbines priemones - naudoja raminamuosius, alkoholį arba mokosi tekstą atmintinai, stengiasi jį kuo greičiau pasakyti. Nors labai daug žmonių turi viešo kalbėjimo baimę, tik 1% jų atitinka tuos kriterijus, kurie reikalingi norint diagnozuoti socialinio nerimo sutrikimą.
Kai reikalinga pagalba: socialinio nerimo sutrikimas
Socialinis nerimas - vienas dažniausių nerimo sutrikimų ir trečias pagal paplitimą apskritai, po psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų ir depresijos. Kaip bendras reiškinys jis gali būti būdingas daugiau nei 40 procentų žmonių, o socialinio nerimo sutrikimas, kuris jau sutrikdo kasdienę žmogaus veiklą ir turi atitikti tam tikrus diagnostinius kriterijus, yra būdingas apie 13 procentų populiacijos.
Taip pat skaitykite: Žmonių giminės psichologinė priklausomybė
Apie 40% žmonių mano, jog turi socialinę fobiją. Tačiau iš jų tikrai serga tik 12%. Kiti tiesiog turi pavienius arba ne tokius ryškius simptomus, kurie neatitinka psichiatrinės diagnozės kriterijų. Statistika rodo, jog nuo socialinio nerimo sutrikimo kenčiantis žmogus kreipiasi į specialistus vidutiniškai tik po 10 metų kančios.
Pasekmės nesigydant
„Negydomas socialinio nerimo sutrikimas tikrai neišnyksta savaime, jis pereina į lėtinę formą. Dažnai žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, dėl saugumo siekiančio elgesio labai pasunkina sau gyvenimą, atsiskiria nuo socialinio pasaulio, tampa vienišiais. Laikui bėgant visą tai paveikia įvairias gyvenimo sritis - darbą, karjerą, socialinius santykius, laisvalaikį, todėl neretai susergama depresija.
Gydymas ir intervencijos
Efektyviausias socialinio nerimo gydymas yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo kombinacija. Psichoterapija ir medikamentinis gydymas atskirai duoda panašų efektą, tačiau psichoterapijos nauda išlieka ilgiau. Šiuo metu daugiausiai įrodymų dėl gydymo naudos pateikia kognityvinė elgesio terapija.
„Terapijos metu siekiame pakeisti tris pagrindinius dalykus: mąstymo būdą, vengimo elgesį ir žmogui padėti įsitikinti, kad jis turi priemonių, galinčių įveikti nerimą. Žmogus įgunda atpažinti savo neigiamas mintis, rasti mąstymo klaidas, jas įvertinti ir rasti alternatyvias, objektyvesnes mintis, įvertinti nerimo pokyčius.“
Efektyviausias medikamentinis gydymas - antidepresantai, paprastai SSRI grupės. Kognityvinė ir elgesio terapija visame pasaulyje pripažįstama kaip vienas pagrindinių metodų, taikomų nerimo sutrikimams gydyti. Tai moksliniais tyrimais pagrįsta šiuolaikinė psichoterapijos rūšis, šiuo metu vyraujanti išsivysčiusiose valstybėse.
Kaip psichoterapija mažina nerimą
Svarbiausias procesas psichoterapijoje yra saugumo siekiančio elgesio, vengimo pastebėjimas, suvokimas, kaip tai skatina nerimo simptomus, ir elgesio eksperimentų atlikimas mažinant ydingą elgesį. Psichoterapija taip pat padeda mažinti socialinį nerimą atpažįstant ir kvestionuojant nerimą keliančias mintis ir įsitikinimus apie save, aplinką, kitus žmones.
Naudojamos ir pilnaprotavimo (angl.: mindfulness) technikos, kurios padeda nukreipti dėmesį nuo savo įsivaizduojamo paveikslo, įsisąmoninti dabarties akimirką jos nevertinant. „Šiuolaikinė psichoterapija padeda žmogui patikėti tuo, jog jis pats gali kontroliuoti savo nerimą. Terapijai pasibaigus, įgyti įgūdžiai toliau sėkmingai naudojami savarankiškai.“
Prevencija ir socialinių įgūdžių ugdymas kaip ilgalaikė strategija
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ.
Moksliškai įrodyta, kad pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Socialinių įgūdžių ugdymas svarbus ne tik vaikams: suaugęs žmogus turėtų sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
| Komponentas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Esminiai įgūdžiai | Sprendimų priėmimas, veiksmingas bendravimas, streso įveikimas |
| Situaciniai įgūdžiai | Prašyti pagalbos, pradėti ir palaikyti pokalbį, reaguoti į kritiką |
| Šeimos įtaka | Šeimyniniai pokalbiai, humoras, pavyzdys |
Praktiniai žingsniai: kaip pasakojimai gali padėti mažinti socialinį nerimą
- Atpažinkite saugumo siekiančius elgesio modelius ir vengimą, kurie palaiko nerimą.
- Naudokite pasakojimus kaip saugius elgesio eksperimentus: mažais žingsneliais pasidalinkite patirtimi su artimaisiais ar terapeutu.
- Integruokite šeimyninius pokalbius ir humoro elementus, kad vaikytumėtės emocinės raiškos įgūdžių.
- Siekite profesinės pagalbos: kognityvinė elgesio terapija ir, jei reikia, medikamentinis gydymas.
- Ugdykite socialinius ir emocinius įgūdžius nuosekliu, bendruomenišku būdu.
Resursai ir tolimesni žingsniai
Daugiau naudingos informacijos šia tema galite gauti gydytojų psichoterapeutų dr. Juliaus Neverausko ir Adomo Bieliausko organizuojamuose renginiuose bei webinariuose. Psichoterapija gali padėti greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą.
„Žmogus įgunda atpažinti savo neigiamas mintis, rasti mąstymo klaidas, jas įvertinti ir rasti alternatyvias, objektyvesnes mintis, įvertinti nerimo pokyčius.“
tags: #zmoniu #pasakojimas #kaip #socialinis #reiskinys