Socialinis verslumas: apibrėžimas, ypatybės ir reikšmė Lietuvoje

Socialinis verslumas - tai verslo veikla, kuria siekiama spręsti socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Tai procesas, kai naudojant verslo principus įmonė organizuojama ir valdoma taip, kad pasiektų socialinių pokyčių visuomenėje. Tuo tarpu, kai verslas savo sėkmę matuoja vien tik pelno dydžiu, socialinis verslas matuoja taip pat ir teigiamos jo veiklos rezultatus visuomenėje. Atkreipkite dėmesį į paskutiniame sakinyje nuskambėjusį „taip pat ir“, nes socialinis verslas, kaip ir bet koks kitas verslas, taip pat veikia, kad gautų pelną. Pelną ir dar daugiau.

Socialinis verslumas apima finansavimą, finansų valdymą, žmogiškųjų resursų valdymą, reklamą ir komunikaciją, pardavimus, reinvestavimą ir plėtrą. Socialinis verslas visų pirma yra verslas, ir to nereiktų pamiršti.

Socialinis verslas šiek tiek skiriasi nuo įprasto verslo. Įprastas verslas siekia maksimalizuoti pelną, tuo tarpu pagrindinė socialinio verslo užduotis yra socialinių visuomenės problemų sprendimas. Tai yra verslo modelis, kurio pagrindinis tikslas yra ne tik gauti naudos, bet ir daryti tam tikrą socialinį poveikį ar didinti bendruomenės gerovę. Socialinis verslas siekia spręsti tokias socialines problemas, kaip skurdas, nedarbas, švietimo trūkumai, aplinkos taršą, ligų prevencija ir pan. Tai gali būti pasiekta per skirtingus veiklos metodus, tokius kaip sveikų maisto produktų pardavinėjimas palyginus nedidelėmis kainomis žmonėms su nedidelėmis pajamomis ar, tarkim, teikiant švietimo paslaugas ir mokymus neįgaliems žmonėms. Socialiniai verslai įdarbina socialiai pažeidžiamas žmonių grupes, pavyzdžiui, nepasiturinčiuosius, senjorus, daugiavaikių šeimų narius, neįgalius asmenis. Socialinės įmonės gali vykdyti skirtingas programas, skirtas gyventojų gerovei gerinti, tokias kaip būstų suteikimas benamiams arba priemonių teikimas sveikatos priežiūrai atskirose bendruomenėse.

Vadovaujantis socialiai atsakingo verslo požiūriu, visada rūpinamasi tuo, kas geriausiai žinoma, kokios problemos yra aktualiausios pažįstamoje bendruomenėje, mieste ar regione. Geros socialinio verslo koncepcija sako, kad socialinis verslas atpažįsta socialinę problemą artimiausioje aplinkoje kurioje jis veikia, kurioje jo pastangos kažką pakeisti yra efektyviausios ir naudingiausios, kurioje verslas turi ne tik klientus, bet ir kitus naudos gavėjus.

Klausiate, o kas po to? O rezultatas gausis toks: Jūs turėsite produktą ar paslaugą, kurie suvokiami klientų ir visuomenės, kaip nešantys ne tik tiesioginę naudą įsigujusiam klientui, bet ir papildomą naudą visai visuomenei. Visuomenėje su šiuo produktu ar paslauga Jūs pasieksite klientų lojalumo, pagarbos, nemokamos ir neįkainojamos reklamos ir komunikavimo formos „iš lūpų į lūpas“, augančių pajamų ir pelno. Visuomenė suvoks Jūsų įmonę, kaip socialiai atsakingą, subrendusią, rūpestingą ir nesavanaudišką.

Taip pat skaitykite: Plėtros galimybės Zarasų rajone

Gan pasenęs požiūris, kad jei Jūsų verslas yra socialiai atsakingas, Jūsų įmonė gaus mažiau pelno, nei tie, kurie neturės tokio požiūrio ir galvos tik apie tiesioginę naudą savo klientams. Socialinis verslumas taip pat apima verslui būdingą siekį - siekti, kad Jūsų verslas gamintų ir parduotų produktus ir paslaugas už tokią savikainą, prie kurios pridėjus norimą pelno maržą jūsų produkcija būtų geidžiama rinkoje.

Suprantama, kad socialinis verslas yra didelis iššūkis, nes norint turėti sėkmingą socialinį verslą, reikia papildomų pastangų ir įgūdžių. Tad ši verslo rūšis yra tikriems lyderiams ir tik lyderiai gali siekti jį įgyvendinti. Reikia tik paklausti savęs - ar Jūs esate lyderis? Ar Jūsų idėja ir noras pasiekti socialinių pokyčių gali Jums duoti uždarbį ir gerovę? Ar Jūs esate pasirengę kurti socialinį verslą ir pasiekti klientų lojalumo, pagarbos, nemokamos ir neįkainojamos reklamos ir komunikavimo formos „iš lūpų į lūpas“, augančių pajamų ir pelno?

Socialinis verslumas Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

Tiek mokslininkų tyrimai, tiek Europos Komisijos inicijuotas Lietuvos socialinių įmonių ir jų ekosistemos tyrimas, tiek Lietuvoje atlikti kompleksiniai socialinio verslo situacijos tyrimai rodo savitą Lietuvos socialinio verslo situaciją. Šiuose bei mokslininkų atliktuose tyrimuose konstatuota, kad Lietuvoje įsitvirtinusi socialinių įmonių tik kaip darbo integracinių įmonių suvoktis. Taip socialinės įmonės Lietuvoje yra apibrėžiamos pagal LR socialinių įmonių įstatymą. Kitos socialinės įmonės neinstitucionalizuotos.

Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis. Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.

2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Dr. I. Žebrytė, analizuodama duomenis, padarė išvadą, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais: „Šalyje įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra sukūrė įspūdį, kad inovacija būtinai turi būti susijusi su technologijomis. Tačiau daugelis veiklų, ypač socialinėje srityje, gali būti inovatyvios ir be technologinių sprendimų.

Viena didžiausių Lietuvos socialinio verslo įmonių ir organizacijų problemų - finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė. Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą. Situaciją iš esmės galėtų keisti didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas, kuris atvertų naujus finansavimo šaltinius. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį.

Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.

Organizacijos tapatybė ir socialinis verslas

Organizacijos tapatybė yra svarbus organizacijos komunikacijos įrankis. Organizacijos komunikacijai organizacijos tapatybė reikšminga todėl, kad ji kuria komunikuojamus vertybių rinkinius, nurodo suinteresuotuosius bei formuoja kitus organizacijos komunikacijos aspektus. Iš kitos pusės - organizacijos tapatybė yra svarbi atskiriant organizacijos poziciją bei pasiūlymus svarbiems suinteresuotiesiems. Tai rodo svarbų tapatybės organizacijos komunikacijoje tyrimo klausimą - organizacijos atskyrimą nuo kitų organizacijų.

Organizacijos tapatybė ne tik leidžia organizacijos suinteresuotiesiems atskirti šią organizaciją nuo kitų, bet ir parodo organizacijos tęstinumą. Šie du klausimai pabrėžia organizacijos tapatybės svarbą organizacijos komunikacijoje - tiek vidaus, tiek išorės suinteresuotiesiems. Iš kitos pusės - organizacijos komunikacija yra svarbus tapatybės konstravimo komponentas, kuomet yra komunikuojami atitinkami tapatybės referentai. Šie tapatybės referentai parodo organizacijos misiją, vertybes, kultūrą, padeda užmegzti kontaktus su suinteresuotaisiais.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Organizacijos tapatybę konstruoja trys komponentai: idėjinis (suvokimas, ,,kas mes kaip organizacija“), apibrėžties (organizacijos esmę nusakančios savybės), fenomenologinis (svarbiausių organizacijos savybių tęstinumas laike, organizacijos patirtis). Organizacijos tapatybė sietina su esminiais ir ilgalaikiais organizacijos atributais, išskiriančiais ją iš kitų organizacijų. Šios savybės yra svarbios tiek organizacijos savęs suvokimui / apibrėžimui, tiek organizacijos išskirtinumui, leidžiančiam atkirti organizaciją nuo kitų. Svarbu pastebėti, kad organizacijos kaip organizacijos atskyrimą nuo kitų organizacijų nurodo jos priklausymas atitinkamai socialinei kategorijai. Organizacijos atitiktis socialinėms kategorijoms yra svarbus tapatybės tyrimuose. Akivaizdu, kad organizacijų socialinės kategorijos yra pagrįstos esminėmis organizacijų savybėmis (pagrindinėmis, išskirtinėmis, ilgalaikėmis). Su šių organizacijų savybių komunikacija siejamas suinteresuotųjų organizacijos vertinimas. Suinteresuotieji vertina organizacijų veiksmus, komunikaciją, stebėdami organizacijos atitiktį atitinkamai socialinei kategorijai.

Apibrėžiant organizaciją kaip socialinę kategoriją sudaromos sąlygos jos institucionalizavimui. Institucionalizuojant organizaciją formuojamos prasmių sistemos, kuriami tapatybės referentų rinkiniai. Tokiu būdu ryškinama socialinės kategorijos apibrėžties kriterijų svarba organizacijos tapatybės konstravimui.

Socialinės įmonės tapatybės formavimo tyrimai dar tik pradeda formuotis. Socialinių įmonių tyrimuose, kuriuose minima tapatybė, tiesiogiai nagrinėjamas ne tapatybės turinys ar tapatybės kūrimo procesas, o atskirų organizacijos veiklos aspektų, ypatumų (pvz., misijų dreifavimo, paradoksalaus mąstymo etc.) poveikis tapatybei. Socialinio verslo įmonės teisėtumo, teisinės apibrėžties poveikis šios įmonės tapatybei ir jos organizacijos komunikacijai tiriamas fragmentiškai.

Socialinio verslo įmonės teisinė apibrėžtis Lietuvoje

Lietuvoje įstatyminiais socialinio verslo įmonės apibrėžties kriterijais bei juos detalizuojančiais reikalavimais yra formuojama socialinio verslo įmonė kaip socialinė kategorija. Tai leidžia teigti, kad socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties kriterijai formuoja socialinio verslo įmonės kaip socialinės kategorijos tapatybės referentus. Nuo 2018 iki 2021 m. LR Seimui buvo pateikti septyni Socialinio verslo plėtros įstatymo projektai, kuriuose įtvirtinami socialinio verslo įmonę apibrėžiantys kriterijai.

Atliktas šių teisės aktų projektų tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti besiklostančius socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties Lietuvoje kriterijus, formuojančius šios įmonės tapatybės referentus, parodė, kad Lietuvoje socialinio verslo įmonių išskirtinumas konstruojamas - verslumo, socialinių tikslų siekimo ir suinteresuotųjų įtraukimo - įstatyminiu kriterijų bei juos detalizuojančių elementų rinkiniu. Tai rodo, jog Lietuvoje socialinio verslo įmonė institucionalizuojama kaip hibridinis subjektas.

Socialinio verslo įmonės tapatybės referentų vertinimas parodė, kad jų naudojimas organizacijos komunikacijoje neužtikrina socialinio verslo įmonės atskyrimo nuo socialinės ekonomikos ne rinkos subsektoriaus subjektų. Pastebėta, kad socialinio verslo įmonės atskirtis nuo kitų subjektų gali būti konstruojama referentus detalizuojančiais, dažnai nuo įmonės veiklos sėkmės priklausančiais, elementais.

Socialinės apsaugos elementai

Socialiniai reikalai apima platų spektrą temų, susijusių su visuomenės gerove, įtrauktimi ir teisingumu. Socialinės apsaugos sistemos yra stipriausios ir labiausiai išvystytos Europoje, lyginant su kitais pasaulio regionais.

Užimtumo politika apima visas priemones ir strategijas, skirtas skatinti darbo vietų kūrimą, mažinti nedarbą ir gerinti darbo sąlygas. Užimtumo politika yra glaudžiai susijusi su socialine politika, nes darbo sąlygos, socialinis draudimas ir socialinė apsauga yra svarbūs socialinės politikos aspektai.

Socialinis dialogas - tai procesas, kuriame darbdaviai, darbuotojai ir valdžios institucijos bendradarbiauja, siekdami susitarti dėl darbo sąlygų, socialinės politikos ir kitų svarbių klausimų.

Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, strategijos ar produktai, kurie padeda spręsti socialines problemas ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Socialinis eksperimentas, kuriais vertinamos socialinės inovacijos, yra svarbus socialinės politikos instrumentas.

Socialinė infrastruktūra apima įvairias paslaugas ir įstaigas, kurios yra būtinos žmonių gerovei ir socialinei įtraukčiai užtikrinti. Tai gali būti švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros centrai, socialinės paramos tarnybos, kultūros centrai ir kitos panašios įstaigos.

Socialinė pensija - tai valstybės mokama išmoka, skirta asmenims, kurie neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.

Pagrindiniai socialinės apsaugos elementai:

Elementas	Aprašymas
Socialinė įtrauktis	Užtikrina vienodas galimybes visiems visuomenės nariams.
Socialinė apsauga	Apsaugo nuo socialinių ir ekonominių rizikų.
Užimtumo politika	Skatina darbo vietų kūrimą ir gerina darbo sąlygas.
Socialinis dialogas	Užtikrina bendradarbiavimą tarp darbdavių, darbuotojų ir valdžios.
Socialinė ekonomika	Siekia socialinių tikslų kartu su ekonominiais.

tags: #socialinis #verslumas #kas #tai