Autizmo požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti?

Nors žodį „autizmas“ girdėję yra praktiškai visi, didelė dalis žmonių vis dar nežino, kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Vieni turi viziją, kad autistai - visiškai nereaguojantys į aplinką žmonės, kurie visą laiką linguoja ir žiūri į vieną tašką. Nepaisant to, pačią autizmo sąvoką Lietuvoje vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Daugelis tėvų ir net mokytojų vis dar nėra gerai susipažinę su šiuo ypatumu.

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. Autizmas yra ne liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria. Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. Autizmas - viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. O pati nuostata, kad yra „sveikas” ar „normalus” smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius - yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra.

Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje.Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų.Atrodo labai mažai, tiesa? O jei pabandytume juos visus suburti į vieną bendruomenę? Šie žmonės sudarytų bene vieną didžiausių Europos šalių. Tad kas gi tas autizmas? Kaip jį atpažinti?

Autizmo spektro sutrikimas - tai visuma skirtingų savybių ir sunkumų.

Autizmo požymiai

Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Pirmieji šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni.Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas

Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn.

Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų. Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

• Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
• Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
• Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Autistas būna paniręs į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms. Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį. Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį.

Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:

1. (a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
2. (b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.

Socialinės sąveikos sutrikimas:

• Akių kontakto stoka
• Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
• Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
• Socialinių taisyklių nesupratimas
• Intuityvus bendravimo nepajutimas
• Kito žmogaus elgesio intencijų

Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti senatvę

• Kalbos stoka
• Kūno kalbos, gestų stoka
• Sunkumai palaikant pokalbį
• Nesugebėjimas pasakoti
• Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
• Echolalijos
• Sutrikęs socialinis žaidimas

Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų:

• Ribotas interesų ratas
• Reikalavimas laikytis rutinos
• Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
• Stereotipijos
• Sensoriniai sutrikimai

Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Juolab, kad ir ligos požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Vieni vaikai autistai iš tiesų būna atsiriboję nuo aplinkos ir susitelkę tik į savo veiklą. Nagi kitiems rūpi bendrauti, tyrinėti supančią aplinką, ir net išryškėja ypatingi gebėjimai kokioje nors srityje. Tad kas gi skiria šiuos vaikus nuo kitų ir kada tėvams reikėtų kreiptis į specialistus? Labai svarbu nelaukti.

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Ankstyva diagnostika ir pagalba gali padėti vaikui sėkmingai integruotis į visuomenę.

Taip pat skaitykite: Požymiai ir formos: seksualinis smurtas prieš vaikus

Autizmo priežastys ir diagnostika

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau.

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Pagalba ir gydymas

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Ar autizmas išgydomas? Deja, kaip ir minėjome prieš tai, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati. Deja, bet vieno recepto kaip auginti lietaus vaiką nėra. Tiesiog šis sutrikimas pasireiškia labai dideliu spektru įvairių sutrikimų. Todėl net šeimoje augant dviem ar trims autistiškiems vaikams, jų auklėjimas, ugdymas bei priežiūra skirsis.

Autizmas nėra liga. Autistu gimstama, o ne susergama. O pats autizmas nėra gydomas ar pagydomas.Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją. Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Jų spektras labai platus. Gaila, kad Lietuvoje daugelis šių priemonių nėra sistemingai taikomos. O tėvai priversti patys ieškoti pagalbos. Ir neretai netgi patys, pagal galimybes, turi pilnai apmokėti arba taikyti minėtas priemones. Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones, pvz.

Svarbu paminėti, kad greitas šios ligos diagnozavimas yra itin svarbus. Tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse). Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, gali būti reikalingi keli gydymo metodai. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijas yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.

Gydymo metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija. Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas.

Pagalba ir supratimas gali padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims gyventi visavertį gyvenimą.

Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas. Norite pabandyti suprasti, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, jaučiasi mums visiškai įprastose socialinėse situacijose? Pabandykite įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste. Ypač, jei supranti tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebi išreikšti, kad tau reikia pagalbos. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus.

Nemažai autistiškų žmonių pasižymi išskirtiniais talentais ir gabumais tam tikrose srityse. Tačiau, jie gyvena visuomenėje, sukurtoje pagal neautistiškų žmonių pasaulio suvokimą, jutimus ir socialinius poreikius. Todėl tokioje visuomenėje autistiški asmenys dažnai yra tam tikra prasme neįgalūs. Tačiau tokiais juos paverčia visuomenės požiūris. Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis. susikoncentravimas į pačiam autistui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos ir svarbios ir visai visuomenei. Ir iš tiesų - sudėtingose inžinerinėse specialybėse, kur dirbama su kosminėmis technologijomis - socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti neretai nueina į antrą planą. Čia kur kas svarbesnis nestandartinis mąstymas, išskirtinis dėmesys detalėms ir gebėjimas fokusuotis į tą patį dalyką ilgą laiką.

Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką. Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių. Kita problema ta, jog visi medicinos centrai skirti suteikti pagalbą šeimoms auginančioms vaikus su specialiais poreikiais yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mažesnės savivaldybės stokoja patyrusių specialistų bei resursų.

Tik nedidelė dalis sunkumų, kuriuos gali patirti bei turėti žmogus, yra aiškiai matomi iškart pasižiūrėjus į žmogų. Kartais turimi „nematomi“ sunkumai gali būti autizmo spektro sutrikimas, skaudi netektis ar didelis nuovargis. Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. „ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją“. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai.

Parengta bendradarbiaujant su Asociacija Lietaus vaikai ir gyd. Tomui Eicher-Lorkai oficialiai diagnozotas Aspergerio sindromas, vienas iš autizmo spekttro sutrikimų. Jis tikina - diagnozė netrukdo jam išvysti visas gyvenimo spalvas, siekti savo asmeninių ar profesinių tikslų. Pasidalinkite šiuo straipsniu

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia. Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas. Taip pat puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbi bei siekti karjeros. Autizmas yra įvairialypis sutrikimas pasireiškiantis skirtingais simptomais.

tags: #pozymiai #isduodantys #autizma