Įvairiose Lietuvos vietovėse, ypač Kaune, plačiai minimos vieno iškiliausių mūsų tautos žmonių prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo 120-osios ir mirties 35-osios metinės. Kuo toliau, tuo labiau regime, kokia tai buvo įvairiapusė, išskirtinė asmenybė, aktyviai pasireiškusi krikščioniškoje, patriotinėje veikloje, aprėpusi įvairias gyvenimo sritis. Kad ir kur jis buvo, kad ir ką veikė, vis buvo pirmose gretose, nešė žmonėms dorą, krikščionybės šviesą. Tiesiog tenka stebėtis, kaip jis visur suspėjo, viską darė nuoširdžiai, be apsimetimo ir asmeninės naudos.
Prelato pagrindinės gyvenimo gairės buvo lietuvybė, demokratija, krikščionybė, jam buvo būdingas tiesumas, atvirumas, altruizmas, griežtumas pareigose sau ir kitiems. Kunigas, politikas, sociologas, vienas Krikščionių demokratų partijos įkūrėjų ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) vadovas, pedagogas, popiežiaus Leono XIII fondo valdybos pirmininkas, žemės ūkio ministras, Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjas tai tik keli štrichai prel. M.Krupavičiaus gyvenime.
Jis dar kartą prisimintas praėjusį sekmadienį Kauno Arkikatedroje Bazilikoje aukotose šv. Mišiose. Po jų Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje įvyko mokslinė konferencija, skirta prel. M.Krupavičiui. Viena pagrindinių temų šioje konferencijoje buvo apie prel. M.Krupavičių, kaip vieną Krikščionių demokratų partijos įkūrėjų, tad Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sveikindamas konferencijos dalyvius, palinkėjo šiai partijai darnos ir vienybės, visapusio dvasingumo visuomenėje.
Pranešimą apie prel. M.Krupavičių, kaip vieną šios partijos įkūrėjų bei vadovų, padarė Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas. Jis kalbėjo, kad daugiau krikščioniškąja politika prel. M.Krupavičius susidomėjo įstojęs į ateitininkų sąjūdį. Į politinę veiklą įsitraukė studijuodamas Petrapilio dvasinėje akademijoje. Išsamiau susipažinęs su krikščioniškosios demokratijos teoriniais bei politiniais pagrindais, jis darėsi jos teoretikas, besirengiantis jos idėjas įgyvendinti nepriklausomoje Lietuvoje.
Jis su kitais studentais ateitininkais dalyvavo Petrapilyje susibūrusių krikščionių demokratų veikloje. 1917 metais kun. M.Krupavičius Voroneže, Krikščionių demokratų partijos steigiamajame suvažiavime, savo kalba sutramdė salę, virtusią pragaru. Aistros atvėso, pyktis atslūgo. Prezidiumas ramiai užbaigė savo darbą. Buvo įsteigtas didelis skyrius, kuris atliko svarbų vaidmenį lietuviškos tremties politiniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Kauno Silainių Poliklinikos Reabilitacija
Taip Rusijoje pradėjo steigtis krikščionių demokratų būreliai. Grupės veikė pagal savo pačių sudarytas ar improvizuotas programas. Reikėjo sukurti vieningą, visiems privalomą programą. Vyriausiuoju tos programos redaktoriumi buvo kun. M.Krupavičius. Į tą programą buvo įtrauktas ir žemės reformos projektas.
1917 metais, po nepavykusio Petrapilio Seimo, įvyko pirmoji Lietuvos Krikščionių demokratų partijos konferencija, kurioje buvo priimta šios partijos programa, sudarytas Centro komitetas. Dėl siaučiančios revoliucijos ir patogesnio susisiekimo su kitais miestais nutarta Centro komitetą iškelti į Voronežą, čia buvo sudarytas naujas Centro komitetas iš ten gyvenusių krikščionių demokratų, pirmininku buvo išrinktas kun. M.Krupavičius. Jis tapo visos Rusijoje susiformavusios Lietuvos krikščionių demokratų partijos tam tikru lietuvių tremtinių dalies politiniu vadu.
Nuo to laiko daug veikia kaip politikas, prisiimdamas atsakomybę už krikščioniškosios demokratijos idealų realizavimą Lietuvoje. Vėliau kun. M.Krupavičiui saugumo sumetimais teko bėgti iš Rusijos (kur jam buvo paskelbtas mirties nuosprendis) ir po nelaisvės pas vokiečius grįžo į Lietuvą. Čia jis rado jau veikiančius krikščionis demokratus, kurie 1917 metais Vilniaus lietuvių atstovų konferencijoje išrinko partijos Centro komitetą, jo pirmininku tapo Aleksandras Stulginskis.
Vengdami partijos skaldymo, kun. M.Krupavičius ir kiti iš Rusijos grįžę Centro komiteto nariai tapo Lietuvoje veikusios partijos nariais. Susidarę programiniai skirtumai buvo išspręsti 1918 metais Vilniuje įvykusioje konferencijoje. Išrinktas naujas Centro komitetas, pirmininku prel. M.Krupavičius. Perimdamas partijos vadovavimą, jis tapo krikščioniškosios politikos vadu Lietuvoje, po to išeivijoje iki gyvenimo pabaigos.
Doc. dr. Juozas Banionis papasakojo apie prel. M.Krupavičių Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovą konferencijos dalyviams. Ir šioje veikloje prel. M.Krupavičius buvęs aktyvus, nuoseklus ir ryžtingas, šiose pareigose išbuvęs beveik dešimt metų iki savanoriško atsistatydinimo. Kaip VLIKo vadovas jis lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vatikane, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje.
Taip pat skaitykite: Kauno poliklinikos reabilitacija
Eidamas šias pareigas, prel. M.Krupavičius buvo pagrindinės užsienyje veikusios Lietuvos laisvinimo organizacijos priekyje. Jis siekė stiprinti kovą už Lietuvos nepriklausomybę, ieškodamas paramos ir lietuvių tautos atjautos.
Konferencijoje buvo pranešta, kad yra sudaryta prel. M.Krupavičiaus įamžinimo visuomeninė iniciatyvinė grupė Lietuvoje. Šios grupės globėjas arkiv. S.Tamkevičius. Darbo grupės vadovas Kauno Šilainių Šv. Dvasios parapijos klebonas mons. Lionginas Vaičiulionis, darbo grupės referentė Jurgita Daučiūnaitė. Tarp darbo grupės narių Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, A. Panemunės Švč. M. Marijos Vardo parapijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos Aleksoto dekanas kan. Deimantas Brogys, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja dr.
Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos bendruomenė buvo įregistruota 1989 m. Ruošiantis statyti naują bažnyčią, Šv. Juozapo (Vilijampolės) klebono mons. L. 1994 m. rugpjūčio 4 d. kardino V. Sladkevičiaus dekretu leista pašventinti laikiną koplyčią ir suteikti jai Šventosios Dvasios titulą. 1995 m. mons. L. Vaičiulionis buvo paskirtas Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos klebonu ir toliau rūpinosi naujos bažnyčios (arch. Eugenijus Miliūnas) statyba.
2006 m. liepą baigtos mūryti naujosios bažnyčios sienos. 2007 m. uždengtas čerpių stogas. 2009 m. įrengtos šildomos grindys. 2012 m. įrengtas parapijos Pastoracinis-evangelizacinis centras, bažnyčios grindys padengtos granito apdaila. Vėliau sutvarkytas bažnyčios šventorius, jį puošia Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Įrengtos bažnyčios durys. Bažnyčios statybos ir įrengimo darbų užbaigimu rūpinosi klebonas kun. 2017 m. 2022 m. spalio 9 d., švenčiant Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės atlaidus, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ pašventino naujai išlietus varpus projektuojamai bažnyčios varpinei.
Architektas Vytautas Miliūnas, profesorius Rolandas Rimkūnas, konsultuojami dr. Varpų meistrui Antoniui Kruszcewskiui (Lenkija) pasiūlius išliedinti keturi varpai atsižvelgiant į muzikinį varpų sąskambį. Didžiausias varpas gavo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Angelų Karaliaus Motinos vardą. Kiti varpai pavadinti trijų šventųjų arkangelų Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo vardais. Varpų fasaduose yra prof. R.
Taip pat skaitykite: Atlyginimas ir slapukai: kas bendro?
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 10 d. dekretą Nr. Šventosios Dvasios (Šilainių) parapija ribojasi su Šv.
Kviečiame į parapijos tarnystes, programas, grupes ir bendrijas. Pasirengimo Pirmajai Šv. Caritas, šeimų ratelis, Šv. Šv. Damijono maldos grupė, Kauno šv.
ŠV. 8, 10, 12, ir 18 val. (nuo birželio 1 d. 8, 9.30, 11, 12 ir 18 val. (nuo spalio 1 d.
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2013 m. lapkričio 4 d. dekretą Nr. Pavadinimas Kauno Šv. Adresas Šv. Jono Pauliaus II a. 1 (buvęs Baltų pr. A. Parapija įsteigta Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2013 m. lapkričio 4 d. dekretu Nr. 208 atsižvelgiant į augančius Šilainių mikrorajono tikinčiųjų dvasinius poreikius.
Pirmosios Mišios buvo aukojamos ir klebonas davė priesaiką lapkričio 17 d. Jono Pauliaus II gimnazijos salėje. Parapijos būstinė iš pradžių buvo Jono Pauliaus II gimnazijoje. Jos salėje buvo aukojamos šv. Mišios. 2015 m. Ypatinga diena parapijos istorijoje buvo 2017 m. liepos 5-oji. Valstybės dienos išvakarėse Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas pašventino parapijos koplyčią, o šventoriuje prie koplyčios į žemę įkasta kapsulė.
Šiuo veiksmu parapija pažymėjo, jog pradeda įgyvendinti išskirtinį bažnyčios statybos projektą - iškils monumentas „Pašaukti laisvei“ - arka su kryžiumi ir bažnyčia, kaip integrali šio projekto dalis. Projekto mintis siejama su Lietuvos laisvės mintimi ir parapijos globėju šv. 2019 m. birželio 2 d. švenčiant Kristaus Žengimo į dangų sekmadienį arkivyskupijos apaštališkasis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius pašventino kryžių, greta kurio bus pradedamas antrasis naujos bažnyčios statybos etapas.
2025 m. birželio 5 d., tęsiant gražią tradiciją, Šilainių Šventosios Dvasios bažnyčios konferencijų salėje vėl susirinko šeštų klasių mokiniai iš įvairių Kauno švietimo įstaigų - čia vyko Kauno arkivyskupijos organizuojama tikėjimo žinių viktorina „Dešimt Dievo Meilės žodžių“. Renginyje dalyvavo Kauno Šv. Kazimiero (Sargėnų), T. Ivanausko, Milikonių progimnazijų bei J. Grušo meno gimnazijos šeštokų komandos. Viktorinos globėjas ir darbų vertintojas - kunigas Titas Misevičius.
Mokiniai buvo kviečiami į žaismingą, bet kartu ir iššūkių kupiną kelionę per tikėjimo žinias - jie turėjo progą pademonstruoti savo žinias, kūrybiškumą, sumanumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Šių metų viktorinos nugalėtojais tapo T.
Švč. Kristaus Atsimainymo - rugpjūčio 6 d. Rožinio Švč. Mergelės Marijos - spalio 7 d.
 bažnyčia)
Parapijos ribos:
- Pietinė riba: Nuo Linkuvos g. šlaitu į vakarus, kertant Kėdainių g., šlaitu iki Dangės g., (ties nr. 18 ir 31). Šlaitu į vakarus iki Raudondvario pl.
- Vakarinė riba: Šilainių plentu iki Linkuvos miško proskynos. Miško proskyna į šiaurės rytus iki Linkuvos miško šiaurinės pamiškės rytinio taško. Nuo pamiškės į šiaurią, paliekant Romainius, apimant Giraitės kaimą ir šaudmenų gamyklą.
- Šiaurinė riba: Greitkeliu link Kauno iki Sargėnų pradžios. Nuo greitkelio į šiaurės rytus, apimant Judrėnų ir Žiburių gatves Sargėnuose, iki Ežero gatvės. Ežero gatve iki Vandžiogalos gatvės. Vandžiogalos gatve link Domeikavos iki Domeikavos ribos. Sankryžoje, pro Keramikos gamyklą, (Vandžiogalos g.
Parapijai priklausančios teritorijos:
Linkuva, Maironiškiai, Milikoniai, Smėliai, Šilainiai: Adomynės g., Adutiškio g., Alytaus g., Apuolės g., Arnavos g., Audros g., Auklės g., Baisogalos g., Bartuvos g., Baltijos g., Bačkonių g., Baltų pr., Bražuolės g., Dangės g.(nr. 20-22), Debesų g., Devinto forto g., Dotnuvos g., Eitkūnų g., Gabijos g., Giedros g., Goštautų g., J.Grušo g., Josvainių g., Jotvingių g., Klovainių g., Kėdainių g., (nr. 12-16), Kražių g., Kuršių g., Labūnavos g., Luokės g., Lyduvėnų g., Luknojų g., Maironiškių g., Miežėnų g., Milikonių g., Milikonių skg., Mosėdžio g., Nadruvių g., Naujakurių g., Nemakščių g., Notangų g., Pilupėnų g., Pamedėnų g., Pagudėnų g., Pylimo g., Priekulės g., Pryšmančių g., Prūsų g., Rasytės g., Rietavo g., Rainių g., Saulėlydžio g., Sedos g., Sembų g., Skalvių g., J.
Sargėnai: Agronomijos g., Aido g., Bičiulių g., Endrijavo g., Ežero g. (poriniai nr.), Garso g., Gamyklos g., Judrėnų g., Kaltinėnų g., Laukuvos g., Muniškių g., Obelynės .g, Pienių g., Radviliškio g., Salantų g., Šeduvos g., Taurupio g., Uogynų g., Vandžiogalos g (nr.
Vytėnai: Baltalksnių g., Daugirdiškių g., Gynelės g., Gysločių g., Jazminų g., Liepų al., Nartavos g. Priemiesčio g.,. Sausinės g.,Serbentų g., Smiltynės g., I.Štaro g., Užuoviejos g., Valerijonų t., Vėsos t. Vynuogių g., Vytėnų g., Vytelių g., Zundų t.
ŠV. Šeštadieniais 10 val. Švč. Kiekvieno mėnesio 22 d. - Šv.
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2013 m. lapkričio 4 d. dekretą Nr. Vakarinė riba: Romainių g. nuo pradžios iki sankryžos su Chodkevičių g.; Chodkevičių g. iki sankryžos su J. Semaškos g.; Semaškos g. iki sankryžos su Liucijanavos g.; Liucijanavos g.
Rytinė riba: Greitkelio Kaunas-Klaipėda atkarpa Vilniaus kryptimi iki žiedinių sankryžų mazgo; Žemaičių pl. iki sankryžos su Baltų pr.; Baltų pr. atkarpa iki sankryžos su Nadruvių g.; nuo Baltų pr. sankryžos su Nadruvių g. iki Baltijos g. kertant Milikonių gyvenamųjų namų kvartalą ir apimant „Santaros" ir Milikonių vidurines mokyklas; Baltijos g. atkarpa iki sankryžos su Debesų g; Debesų g.
Pietinė riba: Linkuvos g. atkarpa iki sankryžos su Varnių g.; nuo Linkuvos g. Vilijampolės ir Šilainių seniūnijos ribą žyminti linija tarp Tytuvėnų ir Šilalės g. iki Kėdainių g.; Kėdainių g. atkarpa iki sankryžos su Juodaičių g.; linija palei Kalnų g., abi šios gatvės puses paliekant Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijai, ir palei Atramos g. kertant Vakarinį lankstą, apimant Ramovių gyvenvietę (bet paliekant su Raudondvario pl. susijusį gatvių tinklą Vilijampolės parapijai) iki Kaniūkų g.; Kaniūkų g. atkarpa iki sankryžos su Romainių g.
LINKUVA, MAIRONIŠKIAI, MILIKONIAI, RAMOVĖS, SMĖLIAI.
Adresas Šv. Jono Pauliaus II a. 1 (buvęs Baltų pr. A.
tags: #silainiu #arkiviskupyjos #baznycios #globejas