Europos Komisija (EK) neseniai pristatė Lietuvos pažangos ataskaitą, kurioje atkreipė dėmesį į kai kurias aštrėjančias problemas šalyje. Nors švietimo finansavimas padidėjo, jo kokybė krito. Iš savo kišenės lietuviai sumoka trečdalį visų pinigų, skiriamų sveikatos apsaugai. Kai kuriose srityse mūsų šalis pažengė į priekį, tačiau dalis problemų tampa vis aštresnės.
Ekonomistai skirtingai vertina tokias pastabas. Viena vertus, jie pripažįsta EK įvardytas problemas, kita vertus, naujų mokesčių įvedimas esą gali dar labiau paskatinti emigraciją, dėl kurios jau mažiau nei po dešimties metų ir taip turėsime rimtų iššūkių.
Skurdas ir pajamų nelygybė
Anot EK, Lietuvos ekonomikos ir užimtumo augimas nesumažino skurdo didėjimo. Pagal pajamų nelygybę Lietuva tapo viena prasčiausių ES šalių. 2015 m. 1/5 turtingiausių mūsų namų ūkių pajamos buvo 7,5 karto didesnės negu 1/5 neturtingiausių. Be to, 1/10 namų ūkių teko 28,8 proc. visų pajamų (2012 m. - 23,9 proc.). EK pastebėjimu, tokie rodikliai - vieni prasčiausių ES.
Komisijos vertinimu, juos lemia neveiksminga mokesčių lengvatų sistema - „plokšti mokesčiai“ (angl. flat tax) riboja didesnį gyventojų pajamų perskirstymą. Be to, mokestinių lengvatų sistema yra nepakankama tam, kad sumažintų nelygybę. Itin pažeidžiami yra pensininkai, neįgalieji ir kai kurios kitos gyventojų grupės.
Lietuva turi vieną prasčiausių mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio rodiklių visoje ES. 2015 m. mokesčių pajamos mūsų šalyje buvo 27,7 proc. BVP, kai ES vidurkis siekė 40 proc. Kaip teigiama ataskaitoje, dėl emigracijos ateityje itin sustiprės demografiniai iššūkiai. Jie aštriausiai pasireikš kito dešimtmečio viduryje. Pagal dabartines prognozes, darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje pradės daugėti ne anksčiau kaip 2060 m.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Dėl visuomenės senėjimo išlaidų dalis švietimui, sveikatos apsaugai, ilgalaikei globai ir pensijoms didės. Numatoma, kad su senėjimu susijusios išlaidos didės nuo 16 proc. BVP 2015 m. iki 20,7 proc. 2030 m.
EK siūlymai ir vertinimai
Paklaustas, kaip Lietuva atrodo palyginti su kitomis valstybėmis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas paaiškino: „Lietuvos pažanga maždaug atitinka kitų šalių vidurkį, ji nėra nei tarp pirmūnių, nei tarp atsilikėlių“.
Vadovo teigimu, EK rekomendacijos nėra teisiškai įpareigojančios, įgyvendinti jas turėtų būti suinteresuotos pačios šalys. „EK įvardija problemas, trukdančias ekonominiam augimui, visuomenės gerovės didėjimui, tad jas spęsti naudinga pačioms šalims. Sankcijos numatytos tik tuo atveju, jei šalis nevykdo rekomendacijų fiskalinės politikos srityje ir nusižengia stabilumo ir augimo paktui“, - paaiškino jis.
Siekiant kovoti su nelygybe, EK siūlo svarstyti kai kurių mokesčių didinimą. Pavyzdžiui, pajamos iš aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčių Lietuvoje yra gerokai mažesnės nei ES vidurkis. 2014 m. NT mokesčiai sudarė 0,3 proc. BVP (ES vidurkis - 1,6 proc.), o aplinkosaugos mokesčiai siekė 1,7 proc. BVP (ES - 2,5 proc.).
„Šie nepanaudoti šaltiniai kartu su geresniu mokesčių surinkimu siūlo galimybę iš naujo subalansuoti mokesčių sistemą taip, kad ši remtų užimtumą, skatintų pajamų lygybę ir padidintų mokesčių sistemos atsparumą šokams. NT mokesčio bazės išplėtimas tik vos vos padidino pajamas iš šio mokesčio. <...> Lietuva taip pat išlieka viena iš nedaugelio ES šalių, kurios neturi jokio automobilių apmokestinimo arba kelių mokesčio privačioms gyventojų transporto priemonėms. Nors automobilių mokestis buvo viešai diskutuojamas, šiuo metu jokių konkrečių planų jį įvesti nėra“, - rašoma ataskaitoje.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Be kita ko, joje atkreiptas dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje moksleivių skaičius sumažėjo apie 39 proc. Tačiau realios išlaidos skaičiuojant vienam moksleiviui gerokai išaugo. Nors Lietuva turi bene daugiausia mokytojų ir pagalbinio personalo, moksleivių bendrųjų gebėjimų rezultatai pastaruoju metu tik blogėjo.
Nėra kuo pasigirti ir sveikatos srityje - sergamumas kai kuriomis ligomis yra gerokai didesnis, o gyvenimo trukmė mažesnė. Galiausiai bene trečdalį visų sveikatos apsaugos išlaidų lietuviai padengia tiesiogiai iš savo kišenės (ES vidurkis - 15 proc.).
Ekonomistų nuomonės
Ekonomistas Rimantas Rudzkis skeptiškai vertino EK pasiūlymus plėsti mokesčių bazę arba didinti jų tarifus. Jo teigimu, jeigu aplinkosaugos arba turto mokesčiai padidėtų, tai emigracija būtų dar didesnė: „Čia ES išvados yra labai šabloniškos. Lietuva yra labai retai apgyvendinta šalis, mūsų tankis labai mažas, tarša labai maža ir sekant ES būtų dar blogiau. Jei mokesčiai bus dar didesni - pvz., kaip Švedijoje arba Prancūzijoje, - tai dar labiau skatinsime neinvestuoti į Lietuvą“.
Dabar investicijas esą stabdo ne tiek dideli jų tarifai, kiek sistemos sudėtingumas, didelis verslo priežiūros institucijų biurokratizmas, perteklinis įvairių sričių reglamentavimas, nelankstūs darbo santykiai. R. Rudzkis sutiko, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra problema, tačiau ji vargiai yra pagrindinė emigracijos priežastis.
„Nežinau, ar tai paaiškina emigracijos mastus, nes iš Lietuvos pakankamai daug emigruoja ir dideles pajamas gaunančių žmonių. Problemą turime, kad emigruoja vadinamos baltosios apykaklės arba elitinių gimnazijų absolventai, kurių šeimos gyvena pakankamai gerai. Taip, tai yra problema, tikrai reikėtų siekti mažesnės pajamų nelygybės. Tačiau pagrindinė migracijos priežastis apskritai yra didžiulis pajamų skirtumas palyginti su kitomis ES šalimis. Mums tiesiog labai trūksta investicijų“, - kalbėjo ekonomistas.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Vis dėlto, jo vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė didžiulę pažangą, nes dabar BVP vienam gyventojui siekia 75 proc. ES vidurkio. Be to, ne tik didieji miestai, bet ir regionai susitvarkė, išgražėjo. Visa infrastruktūra yra kur kas geresnė, o kai kuriose srityse, pvz., pagal interneto prieinamumą, telekomunikacijų plėtrą esame daugelio valstybių priešakyje.
„Lietuvos pažanga, vakarietiško verslo modelio perėmimas įvyko pakankamai greitai - tai padėjo ir mūsų pramonei. Pažanga akivaizdi, bet ji tikrai galėjo būti didesnė. Tikrai labai trūko kryptingos valdžios politikos, tikrai nė viena buvusi vyriausybė per pastaruosius keliolika metų neparodė strateginė išminties. Nėra aiškios Lietuvos vizijos, todėl nepaisant gražių pasiekimų, turime prastokus lūkesčius dėl ateities“, - komentavo R. Rudzkis ir pridūrė, kad pažangą lėmė ne valdžios veiksmai, o tai, kad pasinaudojome ES narystės galimybėmis.
Prastus lūkesčius labiausiai lemia emigracija. Nepriklausomybės laikotarpiu iš Lietuvos emigravo apie 13-14 proc. visų jos gyventojų - tai prasčiausias rodiklis ES.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei ankstesnėse ataskaitose, pastarojoje EK akcentavo Lietuvai gresiančias problemas dėl emigracijos: „Jei emigracijos nepavyks sustabdyti, tai grės neigiamomis pasekmėmis. Svetur išvyksta jaunesni, darbingo amžiaus gyventojai. Vadinasi, dėl to produktyvumo augimas bus ne toks spartus, kokio tikimasi, didelių iššūkių gali turėti ir socialinės apsaugos sistemai ir kt.“
Tačiau pajamų nelygybės problema ataskaitoje minima ne pirmą kartą. Užsiimta, kad naujas Socialinis modelis nepakankamai skiria dėmesio socialinei apsaugai. Ypač tai pasakytina apie darbo netekusius asmenis - tai irgi akmuo į Lietuvos daržą, nes šalis skiria bene mažiausią dalį BVP socialinei apsaugai - pensijoms iš viso mažiausiai.
Jis sutiko, kad kai aplinkosaugos, nekilnojamojo turto mokesčių Lietuvoje surenkama palyginti nedaug. Tačiau prieš juos didinant reikėtų žinoti, ką turime, ką žadame apmokestinti, nes dabar čia esą yra netvarka: „Pvz., dauguma automobilių perkama nenaujų, t. y. antrinėje rinkoje. Ten kaina sutariama, kokia tik nori ir mokesčių galima išvengti. Nekilnojamojo turto registras vėlgi nesutvarkytas, labai nesunku yra išvengti tų mokesčių ir dėl to surenkama keli milijonai eurų, nors planuojama keliasdešimt. Net pati valstybė nežino, kiek valdo NT. Tai apie kokį mokestį kalbėti, kai valstybė nežino, ką valdo? Bus tas pats principas - sąžiningi, neturintys laiko, ar draugų teisininkų žmonės tą mokestį mokės, o didžioji dalis ras būdų kaip nemokėti. Taigi, pirmiausia reikia viską susitvarkyti, „išskaidrinti“, tada svarstyti, kaip apmokestinti“.
Paklaustas, kaip vertina EK pastebėjimus dėl vis didėjančios nelygybės mūsų šalyje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas svarstė, kad ji viršija ES vidurkį dėl kelių priežasčių: „Pirma, tuose pajamų nelygybės matavimo metoduose, kurie lygina aukštas ir mažas pajamas, dalis pajamų atrodo mažesnės, nei yra iš tikrųjų dėl šešėlinės ekonomikos. Antra, ir dar svarbiau, jei žiūrėtume į pajamų nelygybę tik tarp darbingo amžiaus žmonių - tai čia Lietuvos rodikliai iš esmės nesiskiria nuo ES vidurkio. Tačiau jei į statistiką įtraukiame ir pensininkus, tai nelygybės rodiklis padidėja. Kodėl? Nes pensijos yra mažos, tą beje pripažįsta ir pati EK. Taigi iš tikrųjų pajamų nelygybė Lietuvoje nėra kažkuo išskirtinė. Tiesiog šį rodiklį iškreipia šešėlinė ekonomika ir brangiai kainuojanti, tačiau mažas pensijas mokanti valstybinė socialinio draudimo sistema“.
Instituto vadovas nesutiko su EK pastebėjimu, kad Lietuvos mokesčių sistemai trūksta progresyvumo. „Jei lygintume pajamų nelygybę prieš mokesčius ir po mokesčių, tai mūsų mokesčių sistema nelygybę sumažėja ne ką prasčiau nei šalyse su progresiniais gyventojų pajamų mokesčių tarifais. Mūsų sistemai greičiau trūksta efektyvumo perskirstymo taiklume. Paprastai tariant, ar pašalpas ir paramą gauna visi, ar tik tiek, kuriems labiausiai reikia? Naujausi siūlymai, pvz., išmokos už vaiką nepriklausomai nuo pajamų šį taiklumą dar labiau sumažintų“, - reziumavo Ž. Šilėnas.
2017 metų Eurostat duomenys rodo, kad tik dviejų šalių Europoje gyventojai pinigų išleidžia daugiau, nei uždirba - tai Lietuva ir Kipras. Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvos taupymo norma visoje Europoje yra priešpaskutinėje vietoje ir sudaro -1,48 proc. Paskutinę vietą užima Kipras, kurio taupymo norma yra -3,07 proc.
Kalbant apie Lietuvą, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, jog tai, kad lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba - tikrų tikriausias paradoksas. „Čia toks paradoksas, nes mes skolinamės nelabai daug. Skolos dydis auga tokiu pačiu tempu, kaip bendrasis vidaus produktas (BVP)“, - aiškino ekonomistas.
Pasak jo, visgi Eurostat duomenis labiau būtų galima sieti su kitais dalykais. „Kad lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba aš labiau siečiau su perlaidomis iš užsienio, Europos Sąjungos (ES) parama ir, galimai, šešėliu, dėl kurio dalis pajamų nepatenka į statistiką“, - priežastis vardino Ž. Mauricas.
Pagal pateiktus Eurostat duomenis matyti, kad daugiausia Europoje sutaupyti gali Liuksemburgo gyventojai. Šioje šalyje minimalus atlyginimas siekia 2 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių, o taupymo norma yra beveik 22 proc.
Taupymo ir skolinimosi palyginimas
Pasak Ž. Maurico, jei Lietuvoje lygintume padėtus indėlius ir pasiimtas paskolas, indėliai šalyje auga daug greičiau. „Namų ūkių paskolos nuo BVP sudaro 23 proc., o tai nėra daug. Pas latvius šis procentas yra 21 proc., o Estijoje - 38 proc. ES vidurkis - apie 60 proc. Mes esame įsiskolinę triskart mažiau“, - sakė ekonomistas.
Jo nuomone, lietuviams šansų susitaupyti pinigų tikrai yra, todėl bendra statistika kelia abejonių. „Eurostat skaičiuoja, kad pajamos yra uždirbtos vidaus ekonomikoje, gautos iš investicijų, tačiau šešėlis, perlaidos iš užsienio, ko gero, į tą statistiką nepatenka“, - sakė Ž. Mauricas.
Nepaisant to, kad lietuviai pinigų išleidžia daugiau, nei uždirba, 2018 metų rugpjūtį atliktas Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad beveik trys ketvirtadaliai lietuvių savo finansinę padėtį vertina teigiamai. Gyvenimu labiausiai buvo patenkintos šeimos, patenkančios į vidutinio amžiaus, 30-49 m., gyventojų grupę. Tiesa, tų, kuriems neužtenka pinigų net maistui, taip pat buvo. Taip teigė 5 proc. respondentų.
LB tyrimas parodė ir kaip lietuviai taupo pinigus. Beveik kas trečias apklaustasis sakė, kad per mėnesį sutaupo nuo 31 iki 150 Eur, o 25 proc. kas mėnesį sugeba atsidėti nuo 151 iki 300 Eur.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis antrino Ž. Mauricui ir sakė, kad tokius duomenis gali lemti daugybė priežasčių. „Viena priežastis, kad yra daugiau pasiskolinama negu sutaupoma, bet žiūrint į 2018 metų statistiką, taip nebuvo. Paskolų portfelis augo maždaug 7 proc., o indėlių - net 12 proc. Vėlgi, išvadų daryti iš šių skaičių negalima, nes gali būti, kad taupo tie gyventojai, kurie gauna labai dideles pajamas, o skolinasi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Šiaip jau pagrindinė priežastis yra ta, kad prisideda neoficialios pajamos“, - sakė ekonomistas.
Jo teigimu, prie priežasčių, lemiančių tokius duomenis, dar būtų galima pridėti ir tai, kad dalis gyventojų priedus prie atlyginimo gauna nelegaliai, dirba nelegaliai, o kai kurie gyventojai, tarkime, dirbantys pagal verslo liudijimą, gali deklaruoti ne visas savo pajamas. „Daug šaltinių, kurie iškraipo oficialią pajamų statistiką. Taip pat gyventojų vartojimo išlaidas pamaitina emigrantų perlaidos“, - teigė N. Mačiulis.
Ž. Mauricas teigė, kad „Lietuvos pozicijos yra labai geros įvairiai darbo jėgos migracijai tiek iš Lenkijos, tiek iš Ukrainos ar Baltarusijos. Turime visas galimybes ne primityviai, o robotizuotai ir technologijomis pagrįstai pramonei vystytis. Ketvirtoji pramonės revoliucija jau dabar beldžiasi mums į duris ir tai yra unikali galimybė“, - įsitikinęs A.
Pasak A., „Vadinasi, mums reikia ne tik finansų, bet ir naujo požiūrio. Mums reikia sutraukyti biurokratijos pančius“.
Vilniaus klubo narys, investicinio fondo „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas, teigė kad pinigų pandemijos pasekmėms mažinti tikrai yra. Pasak jo, Europos Centrinis Bankas jau pradėjo vykdyti 750 mlrd. eurų vertės obligacijų pirkimo dėl pandemijos programą ir ši suma greičiausiai bus padidinta iki 1,5 trilijono eurų. Dar bent 1 trln.
„Pinigų bus. Lietuva gali pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir drąsiai siekti kuo ilgesnio valstybės skolos vertybinių popierių laikotarpio. Tačiau mums ypač svarbu užsitikrinti radikalų skaidrumą šalyje, o tai reiškia, kad turime susitarti dėl prioritetų. Jeigu Mongolija yra kašmyras, o Estija - informacinės technologijos, tai paklausus, kas yra Lietuva, išgirsime ilgą pauzę. Mums reikia aiškios strategijos“, - sakė P. Kunčinas.
Žygimantas Mauricas, teigdamas, kad Lietuvai reikia ne tik krypties, bet ir kitokios komunikacijos kalbant apie ekonominę pandemijos krizės pusę, sakė: „Iš dalies 2009 metais mes taip giliai smigome į krizę, nes viešojoje erdvėje buvo iš esmės du - diržų veržimosi ir tarptautinio konkurencingumo atgavimo per atlyginimų mažinimą - naratyvai. Diržų veržimasis suponavo, kad iš valstybės pagalbos negausi, vadinasi, turi suktis pats. Tai Lietuvą įvėlė į nuolat augančio šešėlio ir nuolat mažėjančio surenkamų pajamų užburtą ratą“.
Ž. Mauricas pabrėžė: „Todėl pirmas dalykas, kurį reikėtų daryti priešingai nei 2009 metais - tai sakyti, kad mes diržų nesiveršim, mes skatinsim ekonomiką, mes turime žymiai didesnes galimybes pigiau skolintis ir mes imsimės ekonomikos skatinimo priemonių tiek, kiek jų reikės. Panašiai, kaip JAV ar Europos Centrinis Bankas šiuo metu komunikuoja“.
D. Henke sakė: „Grįžtantieji ir jų šeimos turi socialiai integruotis. Neretai, kai jie grįžta, jiems tai yra antroji emigracija ir reversinis, kultūrinis šokas. Turi būti skatinamas verslas ir grįžtantiems pritaikyta švietimo sistema. Tam reikalingos ne tik investicijos, bet ir politiniai sprendimai Lietuvoje, skirtinguose lygmenyse“, - įsitikinusi D.
Henke sakė: „Ne kam kitam, o valstybei dabar tenka gelbėti beveik visus - nuo verslo iki individo. Valstybė yra svarbus darbdavys ir paramos teikėjas krizių atveju. Taip pat yra būtina mažinti biurokratinius aparatus, decentralizuoti tokius monstrus, kaip pavyzdžiui, VMI ar Sodra, įdarbinant daugiau specialistų iš regionuose gyvenančių žmonių“.
Trečiadienį EK pristatė kiekvienai Europos Sąjungos (ES) valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti ekonomikos iššūkiai, kurie jų laukia 2019 metais. Naujausioje ataskaitoje EK teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto perviršį, nurodydama jį kaip svarbų veiksnį, padedantį išlaikyti stiprią fiskalinę poziciją. Nepaisant gerų rezultatų, EK įvardija ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva finansų srityje. Pirmiausia tai būtinybė toliau efektyvinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę bei mažinti pajamų nelygybę.
P. teigia: „Vienas dalykas yra mokesčiai ir jų prastas surinkimas, su tuo nesiginčysiu. Bet kitas dalykas yra tai, kad visi tyrimai teigia, jog socialinės nelygybės mažinimui svarbu yra ne tai, kiek ir kaip tu surenki mokesčių, bet kaip juos paskirstai. Lietuvoje su tuo turime labai didelių iššūkių, nes perskirstant mokesčius regionams, reikėtų juos perskirstyti ne plytelėms, o žmonėms. Analizuodama pokyčius mokesčių srityje EK kaip vieną sėkmingiausių lietuviškų iniciatyvų įvardijo organizuojamą kasos aparatų kvitų žaidimą bei i.MAS (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) įdiegimą. Kasos aparatų kvitų žaidime užregistruota daugiau nei 2/3 visų viešojo maitinimo sektoriaus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų.
Kalbėdamas apie mokestinės bazės išplėtimo potencialą, p. teigė: „Kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, tai reikėtų taikyti kuo vienodesnį tarifą ir be jokių išimčių. O automobilių mokestis, jo manymu, nebūtų populiarus ir pakankamai motyvuotas, kol nėra išvystytos viešojo transporto infrastruktūros iki nuošalesnių vietovių. Elektra namų ūkiams Lietuvoje yra viena pigiausių visoje ES, be to, tai yra pakankamai lankstus produktas, kurį norint tikrai galima pataupyti. Svarbu ir tai, kad šio mokesčio praktiškai neįmanoma išvengti“, - teigia p.
Švietimui ir kompetencijų ugdymui nukreiptas finansavimas, anot jo, galėtų duoti gerokai didesnę grąžą ateityje. „Ir šiuo finansiniu periodu Lietuva tam skyrė daug lėšų, apie 700 mln. Eur. Tačiau teigiamo efekto nelabai matome, nes tai iš esmės buvo trumpalaikis pinigų pravalgymas - universitetams jungiantis organizuojami mokymai ir pan., nors šie pinigai turėjo būti panaudot studijų programų kūrimui ir tobulinimui, mokslo bazei kurti - visam tam, ką būtų galima naudoti ne vienerius metus ir to pagrindu ugdyti ateities kompetentingas kartas“, - tvirtina p.
Ponas Mauricas vertina, kad Lietuvoje sprendžiant gyventojų senėjimo problemą „daroma mažai kas ar visai nieko nedaroma“. EK pernai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Lietuvos BVP augimas gerokai atsigavo, investicijų lygis vis dar nesiekia ES vidurkio, o investicijas labiausiai stabdo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir silpna inovacijų aplinka.
Ž. sako: „Lietuvai sunkiai sekėsi kurti naujas darbo vietas pramonės sektoriuje, nuo kurio yra priklausomi regionai. Pastaraisiais metais matome išaugusias investicijas į pramonės sektorių ir regionus. Investicijos ateina į Naująją Akmenę, Visaginą, Marijampolę, bet tik neseniai šis procesas prasidėjo. Belieka apgailestauti, nes tos šalys, kurios sugebėjo nuo pat pradžių pritraukti investicijų į regionus, jos turi mažiausią pajamų nelygybę visoje ES, pavyzdžiui,i Čekija, Slovėnija, Slovakija. Pasak jo, statistiką pablogina ir didelis skaičius pensinio amžiaus žmonių ir šeimų, auginančių vaikus, kurie gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.
„Pensijos didėja greičiau nei auga darbo užmokestis, taip pat vaiko pinigai, atsiranda didesnės įsidarbinimo galimybės, vyksta migracija į didesnius miestus - tai tikrai sumažins socialinę atskirtį net nesiimant (valstybės biudžeto. - ELTA) perskirstymo didinimo“, - pridūrė Ž.
Nemažai dėmesio bus skiriama ir pažeidžiamiausių žmonių apsaugai bei skurdo mažinimui.
Lyginant su rinkoje parduodamų prekių ir paslaugų verte, kažkur išgaruoja apie ketvirtadalį PVM, o tai maždaug 1 mlrd. eurų nuostolis biudžetui.
Taip pat primenamas didėjantis socialinis ir ekonominis atotrūkis tarp regionų. Be to, atkreiptas dėmesys, kad auga žemos kvalifikacijos darbo jėgos imigracija iš trečiųjų šalių, o gerai išsilavinę vietos darbuotojai išvyksta iš Lietuvos, tuo metu ilgalaikių bedarbių nepavyksta įdarbinti.
tags: #europos #komisijos #socialine #nelygybe #lietuva #mauricas