Kai liga yra sunkiai pagydoma, skausmas gali lydėti ilgą laiką ir sukelti daug fizinių kančių, psichologinių problemų ir įvairių pasekmių. Todėl labai svarbu tinkamai valdyti ir kontroliuoti skausmą.
Skausmo priežastys
Skausmas - nemaloni jutiminė ir emocinė patirtis, susijusi su faktiniu ar galimu audinio pažeidimu arba panaši į ją. Vėžys ir jo gydymas dažniausiai sukelia vėžio skausmą, o šio skausmo valdymas yra būtinas gyvenimo kokybei užtikrinti.
Dažniausios skausmo priežastys:
- Auglio sukeltas skausmas. Jei vėžys didėja arba plinta, jis gali sukelti skausmą, spausdamas aplink esančius audinius.
- Gydymo sukeltas skausmas. Chemoterapija, spindulinė terapija, chirurgija ir kiti gydymai kai kuriems žmonėms gali sukelti skausmą.
- Medicininių tyrimų sukeltas skausmas. Kai kurie metodai, naudojami vėžiui diagnozuoti arba nustatyti, ar gerai veikia gydymas, gali būti skausmingi. Pavyzdžiui, biopsija, stuburo ar kaulų čiulpų tyrimas.
- Kitos priežastys. Vėžiu sergantys žmonės gali jausti skausmą ir dėl kitų priežasčių. Tai gali būti migrena, artritas arba lėtinis nugaros skausmas.
Gydymo sukeltas skausmas gali būti įvairus:
- Neuropatinis skausmas. Tai skausmas, kuris gali atsirasti, jei gydymas pažeidžia nervus. Skausmas dažnai būna deginantis, aštrus arba šaudantis. Pats vėžys gali taip pat gali sukelti tokio pobūdžio skausmą.
- Periferinę neuropatiją (rankų ar kojų skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, patinimas ar raumenų silpnumas), kurią sukelia chemoterapija ar tikslinė terapija.
- Fantominis skausmas. Galite vis dar jausti skausmą ar kitą diskomfortą, kylantį iš kūno dalies, kuri buvo pašalinta operacijos metu. Gydytojai nėra tikri, kodėl taip yra, tačiau jis yra realus.
- Sąnarių skausmas (vadinamas artralgija).
- Ostealgija (kaulų skausmas), kurią sukelia gydymas filgrastimu arba pegfilgrastimu - granulocitų kolonijas stimuliuojančiais faktoriais, padedančiais organizmui pasigaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių.
- Žandikaulio osteonekrozė, kurią sukelia bisfosfonatai, skiriami nuo vėžio, išplitusio į kaulus.
Gydymo planas, kurį kartu su jumis sudaro sveikatos priežiūros komanda, turėtų apimti ir šių rūšių skausmo valdymą.
Kaip kalbėti apie skausmą su gydytoju?
Kalbėti apie skausmą - nėra silpnumo požymis. Skausmas yra dažna medicinos problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Kaip stipriai skausmą jaučiate, priklauso nuo įvairių dalykų.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už ligomis sergančiųjų gydymą
Gydytojas gali užduoti šiuos klausimus:
- Kur skauda?
- Kaip stipriai skauda? Skausmo stiprumui įvertinti naudojama skalė nuo 0 iki 10.
- Kokio pobūdžio skausmą patiriate?
- Kiek laiko patiriate skausmą? Kada pirmą kartą pradėjo skaudėti?
- Kaip skausmas keičiasi paros bėgyje? Kokiomis aplinkybėmis ir nuo ko sustiprėja? Nuo ko sumažėja?
- Ar skausmas trukdo miegoti, judėti, atlikti buityje įprastus veiksmus, protinį bei fizinį darbą?
- Žinoti visus bandytus vaistus skausmui malšinti, jų pavadinimus, dozes, gydymo trukmę, efektyvumą.
- Kas jūsų skausmą stiprina?
- Kokia jūsų nuotaika? Ar dažnai užklumpa liūdnos mintys?
- Kokias operacijas ar procedūras jau turėjote, kad sumažinti skausmą?
- Ar mankštinotės? Ar jums buvo atliktas masažas, ar lankėte kineziterapinius užsiėmimus?
- Ar naudojote šilumą ar šaltį norint sumažinti skausmą?
- Ar naudojote be recepto parduodamus vaistus, maisto papildus, vitaminus? Jei taip - kokius?
- Ar bandėte netradicines gydymo priemones? Kokias?
Taip pat gali būti atliekamas neurologinis tyrimas: klausimų ir testų serija, skirta patikrinti galvos, nugaros smegenų ir nervų funkciją.
Kodėl svarbu kontroliuoti skausmą?
Skausmas ar jo sumažėjimas, nebuvimas kontroliuojant, veikia jūsų kasdienę savijautą ir galimybes užsiimti kasdiene veikla.
Skausmo priežasčių supratimas ir skausmo valdymas
Kada kreiptis į skausmo kliniką?
Įprastai sakoma, kad jeigu skausmo intensyvumas yra daugiau nei 5 balai iš 10, jau reikia galvoti apie pagalbą. Jei šeimos gydytojo paskirti metodai nepadeda, o skausmas vis vien yra didesnis nei 5 balai ir jis sukelia daug kitų simptomų, pvz., nemigą, tuomet reikia ieškoti papildomos pagalbos.
Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti pasirinktos skausmo klinikos registratūroje.
Taip pat skaitykite: Slaugos veiksmai esant silpnumui
Pavyzdžiui, invazinio skausmo gydymo dienos stacionaras dirba kiekvieną pirmadienį 8.30 - 12.00. (8 446) 62747, Jūros g. Atvykstant būtina turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą.
Skausmo klinikos Lietuvoje
- Vilnius
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Skausmo medicinos centras, Santariškių g. 2, Vilnius, tel. 8 5 244 2244. Išankstinė pacientų registratūra visą parą - www.pylimas.lt. Konsultacijų poliklinikos registratūra - 0 5 244 2244.
- Kaunas
- Lietuvos sveikatos mokslų ligoninė Kauno klinikos Skausmo gydymo poskyris, Eivenių g. 2, Kaunas.
- Kudirkos ligoninė Skausmo gydymo poskyris, Ligoninės g. 1, Kudirkos Naumiestis.
Nuo 2025 m. birželio 3 d. Paslaugą teikia kvalifikuoti NVC skausmo valdymo specialistai - gydytojai ir slaugytojai. Jie atvyksta į paciento namus, įvertina būklę, paskiria ar pakoreguoja gydymą, taip pat pasirūpina skausmo pompų užpildymu ir priežiūra.
Skausmo stebėjimas
Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka. Pabandykite sudaryti paprastą naudojamų skausmo valdymo strategijų lentelę, nurodydami dienos laiką, technikos tipą, koks buvo jūsų skausmo lygis, kai pradėjote, ir koks jis buvo po to, kai atlikote techniką. Taip pat galite fiksuoti savo dienos aktyvumo lygį ir nuotaiką, kurie taip pat gali turėti įtakos jūsų skausmui. Reguliariai įveskite šiuos duomenis. Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę. Išbandytus skausmo malšinimo būdus ir jų veiksmingumą.
Kai kurie žmonės ją vadina skausmo dienoraščiu. Skausmo stebėjimui taip pat yra sukurtą įvairių telefono programėlių. Tai patogus būdas stebėti ir dokumentuoti savo skausmo intensyvumą ir pobūdį, padedančias technikas, o kartu ir padėti gydytojams nustatyti efektyviausią gydymo strategiją.
| Diena | Laikas | Technika | Skausmo lygis (prieš) | Skausmo lygis (po) | Aktyvumo lygis | Nuotaika |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pirmadienis | 10:00 | Masažas | 7 | 4 | Vidutinis | Gera |
| Antradienis | 14:00 | Mankšta | 6 | 5 | Žemas | Bloga |
Reumatas ir reumatinės ligos
Dažnas mūsų visuomenėje vis dar linkęs reumatu įvardyti daugelį raumenų, sąnarių ar minkštųjų audinių ligų. Tačiau Medicinos diagnostikos ir gydymo centro reumatologė Jūratė Eidžiūnienė pabrėžė, jog reumatas - širdies ir vožtuvų patologija, dažniausiai pažeidžianti širdį, sąnarius ir kitus organus, tuo tarpu reumatiniais susirgimais vadinamos kaulų ir sąnarių ligos bei pažeidimai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos po laparoskopinės miomektomijos
Pagal dabar galiojančią Tarptautinę ligų klasifikaciją, jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų grupę sudaro apie 100 pagrindinių susirgimų. XX amžiaus pradžioje ši susirgimų grupė dažniausiai buvo apibrėžiama vienu „reumatizmo“ ar „reumato“ terminu.
Reumatologija - tai uždegiminės, degeneracinės, metabolinės kaulų, raumenų, raiščių bei jungiamojo audinio ligos, kurioms būdingi atramos-judamojo aparato sutrikimai (skausmai, mobilumo sutrikimas). Kaulų ir sąnarių ligos bei pažeidimai, vadinami tiesiog reumatinėmis ligomis, yra dažniausia ilgalaikio skausmo ir fizinės negalios priežastis, kuri kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje. Jie daro milžinišką neigiamą įtaką individams, šeimoms, bendruomenei ir visuomenei.
Reumato simptomai, diagnostika ir gydymas
Reumatas - tai streptokokinės infekcijos sukelta širdies ir vožtuvų patologija, dažniausiai pažeidžianti širdį, sąnarius, smegenis ir kitus organus. Yra keletas streptokokų grupių, tačiau tik A grupės streptokokai sukelia reumatą.
Dažniausiai šia liga serga 4-9 metų vaikai. Ūminis reumatas yra sisteminė uždegiminė liga, kuri atsiranda praėjus 2-4 savaitėms po streptokoko sukelto tonzilito ar faringito. Liga pasireiškia karščiavimu (temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių), bendru silpnumu. Po kurio laiko gali pasireikšti bet kuris iš šių simptomų: migruojantis stambiųjų sąnarių artritas, širdies pažeidimas (karditas ir valvulitas), centrinės nervų sistemos pažeidimas.
Pagrindinis gydymas - tai antibakterinė terapija, kurios metu pacientui išrašomi penicilino grupės preparatai. Rekomenduojamomis dozėmis šios ligos gydomos apie 10-14 dienų.
Jei ligoniui diagnozuojama gerklės streptokokinė infekcija, tiriami ir jo šeimos nariai. Taip pat gali būti paskirti kiti simptominiai vaistai, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas, o esant ritmo sutrikimams, dažnam pulsui, išrašomi vaistai, reguliuojantys širdies veiklą.
Reumatologė J. Eidžiūnienė patarė atkreipti dėmesį į keletą svarbių simptomų, kuriuos pastebėjus būtina nelaukti ir konsultuotis su reumatologu: asmenims iki 40 m. jei vargina simptomai, tokie kaip lėtiniai odos bėrimai, plaukų slinkimas, bendras nuovargis, migruojantys sąnarių skausmai, pirštų tirpimas ir pabalimas, odos sustorėjimas, karsčiavimas, rekomenduotina išsitirti dėl jungiamojo audinio ligų, vaskulitų.
Kaip padėti sau jaučiant sąnarių skausmą?
Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė teigia, kad pavasarį ypač išauga besikreipiančių pagalbos skaičius, o jų amžius - įvairus.
Dažniausios skausmo priežastys:
- Sėdimas darbas ir aktyvaus judėjimo trūkumas.
- Traumos, patirtos sportuojant.
- Išsivystęs artritas, kuris pažeidžia kelių, klubų ir smulkiuosius rankų sąnarius.
Vaistininkės patarimai, kaip sau padėti:
- Pasirūpinti pirmąja pagalba namie. Jeigu sąnario pažeidimai nėra dideli, pirmiausia jums reikia ramybės: skirkite laiko poilsiui ir nedarykite to, kas kelia diskomfortą. Taip pat galite sąnarį sutvarstyti ir dėti ant jo šaltus kompresus.
- Atlikite mankštas ir fizinius pratimus, kurie gerina kraujo cirkuliaciją ir sąnarių aprūpinimą reikalingomis medžiagomis.
- Jeigu sąnarių skausmas nėra labai stiprus, atlikite masažą. Jis šildo raumenis ir gerina kraujotaką.
- Pasirūpinkite tinkama mityba, kuri slopina jaučiamus simptomus ir mažina uždegiminius procesus. Rinkitės neriebų maistą, valgykite mažiau mėsos ir daugiau žuvies, racioną papildykite riešutais, vaisiais bei daržovėmis.
- Pasikonsultuokite dėl maisto papildų. Vitaminai ir maisto papildai ne tik padeda atsinaujinti kremzlinio audinio ląstelėms, bet ir mažina atsiradusį sąnarių uždegimą.