Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Senatvės pensija
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Reikalavimai senatvės pensijai gauti
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės pensijos amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Pensijos dydis
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Išankstinė senatvės pensija
Renkantis išankstinę senatvės pensiją, už kiekvieną jos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 proc. „Pavyzdžiui, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją gavo 5 metus (tai yra, 60 mėn.), apskaičiuotos senatvės pensijos dydis mažinamas 19,2 proc. (0,32 x 60). Tarkime, apskaičiuota senatvės pensija yra 600,00 Eur, ją sumažinus 19,2 proc., bus mokama 484,80 eur dydžio senatvės pensija“, - komentuoja „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad senatvės pensija dėl išankstinės senatvės pensijos gavimo nemažinama asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir kurie iki išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo įgiję šios trukmės stažą (priklausomai nuo to, kuriais metais jiems paskirta išankstinė senatvės pensija):
- 2021 metais ir anksčiau - 40 metų
- 2022 metais - 40 m. 3 mėn.
- 2023 metais - 40 m. 6 mėn.
- 2024 metais - 40 m. 9 mėn.
- 2025 metais - 41 m.
- 2026 metais - 41 m. 3 mėn. ir t.t. (palaipsniui didinant 3 mėn.) iki 2031 metų.
- O nuo 2031 metų - 42 m. 6 mėn.
Kas gali gauti išankstinę pensiją?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kas gali ją gauti. Tokia pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi metu atitinka visas šias sąlygas:
- Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
- Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tuomet, kai sukaks senatvės pensijos amžius.
- Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (yra išimčių), netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos ar kai kurių kitų išmokų.
- Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
- Atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.
Išsamus senatvės saugumo vadovas (OAS)
Bedarbių statusas kaip galimas sprendimas
Tarkime, kad žmogus jau negali ar nenori dirbti, tačiau pageidauja išvengti išankstinės pensijos mažėjimo. Ar toks priešpensinio amžiaus žmogus, palikęs darbą ir gaudamas nedarbo/ligos išmoką, gali toliau kaupti stažą ir tik po to išeiti į išankstinę pensiją? Taip būtų sutrumpintas jos mokėjimo laikotarpis ir, atitinkamai, sušvelninamas senatvės pensijos mažėjimas. „Sodra“ patvirtino, kad toks scenarijus galimas.
„Taip, gali. Tuo pačiu pabrėžtina, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną asmuo negauna nedarbo/ligos išmokos“, - sako „Sodra“.
Ji pakomentavo ir kitą klausimą: jeigu žmogui liko nedaug laiko iki senatvės pensijos ir jis tiesiog užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje gauti nedarbo išmoką, ar yra galimybė kurį laiką nedirbti ir netgi kaupti stažą prieš pat išeinant į pensiją.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
„Taip, jeigu asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, šios išmokos gavimo laikas yra įskaitomas į jo pensijų socialinio draudimo stažą“, - sako „Sodra“.
Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius (jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą). Taip siekiama priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje - praradus darbą nesirinkti išankstinės pensijos. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas.
Ministerija pažymi, kad šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.
Perspėja, kad nedarbo išmoka - tik finansinis saugiklis
Užimtumo tarnyba, savo ruožtu pabrėžia, kad nedirbantys žmonės joje registruojasi dėl darbo paieškos, savarankiškos veiklos vykdymo arba persikvalifikavimo. Kiekviena situacija yra unikali ir įvertinama individualiai.
„Nėra tokio registracijos tikslo „gauti nedarbo draudimo išmoką“. Registracijos Užimtumo tarnyboje metu klientas nurodo, koks jo užimtumo tikslas, ar yra kažkokių kliūčių siekti užimtumo ir pan.“, - sakoma komentare.
Tarnyba teigia, kad vertina klientą pagal įvairius veiksnius: nustato jo įsidarbinimo galimybes, parenka jam tinkamiausias paslaugas ir priemones bei visa tai atsispindi jo individualiame užimtumo veiklos plane.
„Registracijos metu asmenys įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, kurias turi vykdyti. Viena iš jų - aktyviai ir savarankiškai ieškoti darbo, ir apie paieškos rezultatus informuoti Užimtumo tarnybos specialistą“, - teigiama atsakyme.
Užimtumo tarnyba primena, kad nedarbo išmoka registruotiems nedirbantiems gyventojams skiriama praradus samdomą darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą - atitinkamai sumokėjus socialinio draudimo įmokas. Šios išmokos mokamos aktyviems darbingo amžiaus gyventojams, kuriems nedarbo laikotarpiu kompensuojamos prarastos pajamos.
„Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Ši išmoka yra tik dalis buvusio darbo užmokesčio, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ją gauti labiau apsimoka nei dirbti, tikrai nėra teisinga. Tai - laikinas finansinis saugiklis, padedantis žmogui išsilaikyti netekus darbo“, - sako tarnyba.
Pensijų pristatymas į namus
Nuo sausio 10 d. prasidėjo pensijų pristatymas į namus. Visiems gavėjams pensijos pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Pensijas ir kitas išmokas į namus šiuo metu gauna apie 120 tūkst. žmonių.
Nuo šiol Anykščiuose, Druskininkuose, Klaipėdoje, Kretingoje ir Vilkaviškyje pensijas pristato Lietuvos paštas, Kaune ir Širvintose - įmonė „Bastaras“, o Molėtuose ir Skuode - „Rausidas“. Šiose teritorijose iš viso gyvena apie 24,7 tūkst. pensijų į namus gavėjų, arba 20 proc. visų gyventojų gaunančių pensijas namuose.
Visus gyventojus, kurie gauna pensijas namuose, „Sodra“ ragina būti atidžiais. Atsiimdamas pensiją gavėjas turi parodyti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei pasirašyti išmokų išmokėjimo kvitą. Jei gyventojai nesulauktų pensijos įprastomis pristatymo dienomis arba jiems kiltų kitų klausimų dėl pensijos pristatymo į namus, jie gali paskambinti „Sodros“ informacijos telefonu +370 5 250 0883.
Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gavėjams, sulaukusiems 80 metų, žmonėms su negalia arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m. Pensijų pristatymą į namus apmoka „Sodra“ - pernai tai kainavo apie 8,5 mln.
Statistika
Ši lentelė apibendrina svarbiausius pensijų duomenis:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija 2024 m. | 605 EUR |
| Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą 2024 m. | 644 EUR |
| Būtinasis stažas 2025 m. | 34 metai |
| Būtinasis stažas 2027 m. | 35 metai |
| Pensijų pristatymo į namus gavėjų skaičius | Apie 120 tūkst. |