Socialinė atskirtis yra aktuali problema Lietuvoje, reikalaujanti nuodugnaus tyrimo ir efektyvių sprendimų. Tik išsami ir įvairiapusė esamos padėties analizė leidžia priimti racionaliausius socialinės politikos sprendimus ir tinkamai naudoti valstybės biudžeto lėšas socialinėms reikmėms.
Socialinė atskirtis - tai kompleksinė problema, apimanti ne tik ekonominius, bet ir socialinius, psichologinius bei politinius aspektus. Skurdas yra tik viena iš socialinės atskirties formų, tačiau ši sąvoka apima ir kitus veiksnius, tokius kaip nedarbas, išsilavinimo trūkumas, diskriminacija ir ribotos galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime.
Socialinės atskirties rizikos grupės
„Tiek per pastaruosius keletą dešimtmečių užsienyje atlikti, tiek mūsų tyrimas rodo, kad su nepritekliumi, netolerancija, priespauda, diskriminacija ir neigiamu visuomenės požiūriu susiduria ne tik skurstantieji. Išaugusi pajamų nelygybė, nuolat besikeičianti darbo rinka, ekonominių ciklų svyravimas, vyriausybių nuosmukiai ir klaidos paliečia vis platesnį ratą žmonių. Tarp jų atsiduria ir migrantai, tautinės mažumos, kitatikiai, vienišos motinos arba tėvai, bedarbiai, našlaičiai bei grįžusieji iš įkalinimo įstaigų“, - teigia projekto tyrėja dr.
Todėl buvo pasirinktos gana skirtingos grupės: vienišos motinos, auginančios mažamečius vaikus, jauni bedarbiai vyrai, benamiai vyrai, religinės mažumos (evangelikai baptistai ir „Tikėjimo žodžio“ bendruomenių atstovai), lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir alkoholikai. Pastebėta, kad tyrime dalyvavusias grupes atskirtis paliečia tada, kai skirtingi veiksniai (nedarbas, mažas atlyginimas, menkos galimybės naudotis sveikatos sistema, išsilavinimo trūkumas, būsto neturėjimas, nesaugi gyvenimo aplinka) yra kliuvinys pasiekti bent pakenčiamą gyvenimo kokybę.
Kai kurios nūdienos visuomenės problemos - benamystė, įkalinimas, priklausomybė nuo alkoholio - turi išskirtinai vyrišką „veidą“.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje
Atlikus ekspertų apklausą, buvo išskirti šie socialinės atskirties rodikliai:
- Ilgalaikio nedarbo lygis
- Bedarbių asmenų skaičius
- Vidutinės vartojimo pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį
- Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su būsto problemomis, dalis
- Socialinės pašalpas gaunančių asmenų skaičius
- Skurdo rizikos lygis
- Namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis
- Darbingo amžiaus asmenys, pripažinti neįgaliaisiais
- Teismo nuteistųjų asmenų skaičius
- 18-24 m. jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, dalis
- Mokymosi visą gyvenimą lygis tarp 25-64 m. amžiaus gyventojų
Apskaičiavus agreguotą socialinės atskirties rodiklį, pastebėta, jog nuo 2001 iki 2008 metų socialinė atskirtis šalyje mažėjo, tačiau nuo 2008 iki 2009 metų socialinės atskirties rodiklio reikšmė staigiai kyla, grįždama į beveik 2005 - 2006 m. lygį.
Atlikus koreliacinę analizę, paaiškėjo, jog bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui turi didelę įtaką socialinės atskirties mastui. Egzistuoja stiprus neigiamas ryšys tarp išlaidų socialinei apsaugai dydžio ir agreguoto socialinės atskirties rodiklio, tačiau poveikis pasiekiamas tik reikšmingai reguliuojant išlaidas socialinei apsaugai.
| Rodiklis | 2012 m. | 2014 m. |
|---|---|---|
| Skurdo rizikos lygis prieš socialines išmokas | - | 43,5 proc. |
| Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokų | - | 19,1 proc. |
| Skurstantys bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys | 72.7 proc. | - |
| Skurstantys asmenys, neturintys pradinio arba žemesnio vidurinio išsilavinimo | 61 proc. | - |
| Skurstantys vieniši asmenys | 49.5 proc. | - |
| Skurstantys vieniši asmenys su vaikais | 51.8 proc. | - |
Vaikų skurdas
Spalio 17-ąją minima Tarptautinė kovos su skurdu diena, tačiau naujausia organizacijos „Save the Children“ ataskaita rodo, kad skurdo riziką patiriančių vaikų skaičius Europoje auga. Prieš šešerius metus ES įsipareigojo iki 2030 m. bent 5 milijonus iš tuometinių 19,1 milijono vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, apsaugoti nuo liūdnos lemties.
Tačiau vietoje pažangos, nuo 2019 iki 2024 metų dar 446 tūkst. vaikų atsidūrė rizikos grupėje. „2030 m. ES tikslas sumažinti vaikų skurdą gali tapti tiesiog tuščiu pažadu, o įsipareigojimas 2050 m. visiškai panaikinti skurdą Europoje gali taip pat žlugti. Europa yra vienas turtingiausių pasaulio regionų, todėl nėra jokio pasiteisinimo neinvestuoti į vaikus. Pasak W. Bergogné, neveiksnumas ilgainiui kainuoja brangiau: „Jei nieko nebus daroma, vaikų skurdas taps gyvenimo nuosprendžiu, perduodamu iš kartos į kartą. Todėl klausimas turėtų būti ne ar Europa gali sau leisti investuoti, o ar gali sau leisti neinvestuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Naujausioje organizacijos „Save the Children“ atasakaitoje „Vaikų skurdas: kaina, kurios Europa negali sau leisti“ (angl. k. „Child Poverty: The Cost Europe Cannot Afford“) pabrėžiama, kad vaikų skurdas nėra ekonominių krizių ar biudžeto apribojimų padarinys. Pasak organizacijos atstovų, vaikų skurdas yra nematoma ekonomikos augimo pasekmė, apkraunanti socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, būsto ir teisingumo sistemas.
Tyrimas rodo, kad viso gyvenimo pajamos žmonių, užaugusių skurde, yra vidutiniškai 20 proc. mažesnės. Kai kurios ES šalys sugebėjo sumažinti vaikų skurdo ar socialinės atskirties riziką. Pavyzdžiui, Airijoje šis rodiklis sumažėjo nuo 25 proc. 2019 m. iki 20,6 proc. 2024 m.
"Nematomi" žmonės
Kas penktas Lietuvos gyventojas yra socialiai pažeidžiamas dėl menkų pajamų ar per menko išsilavinimo ir gali būti pavadintas „nematomu“, nes nepatenka į valstybės socialiai remiamų žmonių apibrėžimus, rodo Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas. Lietuvoje beveik 410 tūkst. (20 proc.) 18-74 m.
Tiesa, Lietuvoje situacija, palyginus su Latvija, dar nėra tokia drastiška. Šioje šalyje nematomais galima laikyti apie 28 proc. (369 tūkst.) gyventojų. Estijoje tokių pažeidžiamų žmonių, anot tyrimo, gyvena mažiausiai - 178 tūkst. Socialinių ar ekonominių nematomų žmonių problemų išspręsti negali nei šeima, darbas, bankai ar nevyriausybinės organizacijos.
„Yra žmonių, kurie dažnai gauna gana mažas pajamas, bet negali gauti socialinės paramos, skirtos nepasiturintiems gyventojams. Pavyzdžiui, jie turi nedidelės vertės turto, galbūt neseniai pardavė mišką ir gavo vienkartines pajamas arba vienam šeimos nariui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį šiek tiek viršija ribą, kad būtų galima įrodyti mažas pajamas gaunančio asmens statusą. Yra daug skirtingų scenarijų, dėl kurių šie žmonės patiria socialinę atskirtį. Dalis jų dėl įvairių priežasčių nedirba visu etatu, dalis dirba „šešėlyje“. Kitų iššūkiai susiję su seniai įgytu išsilavinimu, neatitinkančiu šiandieninės darbo rinkos poreikių“, - dėsto V.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Jis taip pat pabrėžia, kad trūksta paramos programų socialinėms grupėms, patiriančioms daugiau nei vieno tipo demografinius ir psichografinius rizikos veiksnius. „Pavyzdžiui, vieni iš jų būtų didesnes nei minimalias pajamas gaunantys asmenys, kažkada įgiję vidurinį ar profesinį išsilavinimą, tačiau vėliau bent dešimt metų nekėlę savo išsilavinimo ar kvalifikacijos. Dėl to jie vis dažniau susiduria su kasdieniais gyvenimo iššūkiais ir nesugeba jų išspręsti. Keli iš pagrindinių situacijos gerinimo mechanizmų, pasak jo, būtų didesnė finansinė ir ekonominė šių grupių įtrauktis, finansinio raštingumo ugdymas, mokymosi galimybių priartinimas.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. „Viena didžiausių problemų yra ta, jog kiekvienu atveju išeities taškas iš šio problemų rato yra skirtingas ir dažnai net nebūtinai ekonominis. Suprantama, jog personalizuotas problemų sprendimas yra labai brangus ir laikui imlus procesas. Jeigu jį skaitmenizuosime ir automatizuosime, yra rizikos, kad jis taps sudėtingas ir reikalaujantis specifinių žinių ir įgūdžių. Tokiu atveju nemažai žmonių turės ribotas galimybes net ir egzistuojančiomis socialinės apsaugos ir paramos priemonėmis pasinaudoti savarankiškai. Įvertinus, jog didžioji dalis šiame tyrime identifikuotų socialiai pažeidžiamų grupių pasižymi žemesniu bendruoju išsilavinimu bei žemesniu finansiniu raštingumu, ši problema tampa dar realesnė“, - dėsto A.
„Mėgstame pasigirti gerėjančia ekonomika, tačiau praktika rodo, kad realus gyvenimas labiausiai gerėja tiems, kurie ir taip nesusiduria su didesniais iššūkiais norėdami įsitvirtinti visuomenėje. Deja, skurdas ir socialinė atskirtis vis dar yra vieni didžiausių iššūkių mūsų visuomenei. Lietuvos skurdo rodikliai išlieka vieni didžiausių ES, tačiau matome, kad daug problemų turi ir kitos šalys“, - sako A.
„Per daug žmonių kasdien bando susidoroti su ekonominės situacijos ir socialinės padėties metamais iššūkiais, tačiau vos laikosi problemų jūros paviršiuje. Pasisakome už finansinės įtraukties skatinimą, todėl labai palaikome šį projektą. Tikimės ir dėsime visas pastangas, kad visuomenė, institucijos ir sprendimų priėmėjai pamatytų nematomus žmones bei jų problemas, ir stengsimės jas pamažu išgvildenti kartu“, - tikina T.
Socialinės politikos tobulinimas
„Gauti tyrimo rezultatai svarbūs kuriant ir tobulinant valstybės vykdomą socialinę politiką užimtumo, paramos šeimai, benamystės, lėtinių ligų, alkoholizmo, nediskriminavimo ir kitose srityse. Jie leidžia socialinės politikos formuotojams sužinoti, su kokiomis problemomis susiduria įvairios socialinės atskirties grupės, ką jos mano apie valstybės gaunamą paramą ir institucijų veiklą, ko tikisi. Pasak jos, kuriant socialinės įtraukties programas apie socialinės atskirties riziką patiriančių grupių poreikius neretai sprendžiama „iš viršaus“, tai yra pasitelkiant sveikatos, socialinių paslaugų specialistų, politikų, valstybės tarnautojų ir kitų „ekspertų“ žinias arba viešąją nuomonę.
Tokia prieiga yra ribota, nes neapima socialinės atskirties rizikos grupių patirties ir požiūrio. Ne mažiau svarbus ir kitas tyrimo rezultatų pritaikymo aspektas. Tyrimo rezultatai pateikia daugelio socialinių grupių portretus, kurių nepriklausantieji šioms grupėms galbūt net nėra matę. „Sociologinis faktas: žmonės dažnai bendrauja su panašiais į save, todėl nuomones apie kitokius, nepriklausančius jų ratui, susikuria vadovaudamiesi stereotipais. Vienas pagrindinių projekto uždavinių buvo nustatyti, kaip skirtingos socialinės atskirties riziką patiriančios grupės pačios suvokia savo padėtį ir kokias išeitis iš šios padėties įsivaizduoja.
Tyrime taip pat suformuoti pasiūlymai ir rekomendacijos skurdo ir socialinės atskirties politikos tobulinimui nacionaliniame, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų lygmenyje. Pabrėžiamas visapusiškas bendradarbiavimas, vietos bendruomenių įtraukimas, padedant skurstantiems, supaprastintos profesijų įgijimo programos. Siūloma užtikrinti teritorinėms darbo biržoms didesnes galimybes laisviau disponuoti įdarbinimo priemonių finansavimo lėšomis ir esant poreikiui integruoti juos su vietos savivaldos lėšomis.
tags: #socialine #atskirtis #ir #geras #gyvenimas #lietuvoje