Vaikų vėžys yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama 80-90 naujų atvejų. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į vaiko ligą, amžių, naviko stadiją ir kitus veiksnius.
Pagal statistiką, pasveikimo galimybė siekia 80 proc., kai kuriomis naviko formomis net ir 90 proc. Tačiau kartais liga atsinaujina, dažniausiai liga atsinaujina 5-10 proc. vaikų.
Vaikų ir Suaugusiųjų Onkologinių Ligos Skirtumai
Vaikų ir suaugusiųjų dažniausios onkologinės ligos itin skiriasi. Suaugusieji dažniausiai serga plaučių, storosios žarnos, krūties, prostatos, gimdos kaklelio, kiaušidžių vėžiu. Vaikai tokiomis onkologinėmis ligomis neserga, tokie atvejai būna pavieniai ir labai reti. Dažniausiai mažieji ligoniai serga leukemija (kraujo vėžiu) arba turi centrinės nervų sistemos (CNS) navikus.
Jei suaugusiems galime pasakyti, kad nerūkant, maitinantis sveikai ir sportuojant sumažėja vėžio rizika, o profilaktinėse patikrose galima jį atrasti dar nepažengusios stadijos, vaikams šie patarimai negalioja. Manoma, kad mažamečiams onkologinės ligos atsiranda dėl genų mutacijos. Aplinkos veiksniai ir išoriniai faktoriai jiems beveik neturi įtakos.
Kaip atrandamas vėžys vaikams?
Kadangi nėra jokių profilaktikos programų, pasireiškimo simptomai irgi būna nespecifiniai. Kalbant apie leukemiją, ji prasideda kaip paprasta infekcija. Vaiką nuvedus pas gydytoją, gali būti padaromas kraujo tyrimas, bet jis vėžio taip pat neparodo. Tačiau tariama infekcija vis pasikartoja, atsiranda mėlynės ar kraujosrūvos. Tik vėliau ženkliai pakinta kraujo tyrimo rodikliai, tada galima įtarti onkologinę ligą.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
CNS navikų simptomai taip pat nespecifiniai - skauda galvą, gali varginti pykinimas, vėmimas, eisenos sutrikimai, traukuliai. Jei organizme vystosi vėžys, simptomai nepraeina ir vis pasikartoja, tada reikėtų susirūpinti.
Onkologinių Pacientų Nuovargio Valdymas
Pacientų, sergančių onkologine liga, patiriamas nuovargis apibūdinamas skirtingai nei sveikų žmonių patiriamas nuovargis. Onkologinės ligos sukeltas nuovargis yra neproporcingas veiklos ar energijos lygiui. Nuovargis, kaip ir skausmas, yra savarankiškai veikiantis veiksnys, nepriklausomai nuo ligos ar gydymo taktikos, gali kisti jo pasireiškimas.
Nuovargis, atsiradęs onkologinės ligos gydymo metu, pasireiškia 14-96 proc. pacientų ir 19-82 proc. pacientų nuovargis pasireiškia gydymui pasibaigus.
Trombocitų Svarba
Trombocitai yra kraujo plokštelės, kurios labai svarbios kraujo krešėjimo procese. Bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo, t. y. MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis.
Normalus trombocitų skaičius svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l).
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Trombocitų skaičiaus nukrypimai
Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.
| Būklė | Apibūdinimas | Priežastys | Simptomai |
|---|---|---|---|
| Trombocitozė | Padidėjęs trombocitų skaičius | Kita liga arba sveikatos būklė (pvz., vėžys) | Dažnai nėra simptomų |
| Trombocitemija | Labai didelis trombocitų skaičius | Genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės | Kraujavimas iš nosies, burnos ar dantenų |
| Trombocitopenija | Sumažėjęs trombocitų skaičius | Kaulų čiulpų problemos arba imuninė sistema | Kraujavimas kūno viduje arba po oda |
Viduriavimo Priežastys
Viduriavimas - vienas dažnesnių įvairių virškinamojo trakto ligų ir sutrikimų simptomas. Tai - tuštinimosi sutrikimas, pasireiškiantis dažnu (dažnesniu nei 3 kartai per dieną) tuštinimusi skystomis išmatomis. Viduriavimas gali būti skirstomas į infekcinį (bakterinį, parazitinį ar virusinį) ir neinfekcinį, kurį sukelia kitos priežastys.
Neinfekcinio viduriavimo priežastys gali būti labai įvairios - nuo mitybos, dietos ypatumų ir žarnyno veiklos funkcinių sutrikimų iki organinių virškinamojo trakto ligų. Vis tik viena dažniausių lėtinio viduriavimo priežasčių yra funkciniai žarnyno sutrikimai - dirgliosios žarnos sindromas su viduriavimu ir funkcinis viduriavimas.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei viduriavimas atsirado naujai (ar viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu), ypač vyresniame nei 50 metų amžiuje, yra kraujavimo požymių, naktinis viduriavimas, progresuojantis pilvo skausmas, vėmimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, pakitimai laboratorinių tyrimų rezultatuose (ypač mažakraujystė), šeimos nariai serga uždegiminėmis žarnyno ligomis ar piktybiniais storosios žarnos susirgimais.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje